VALIO bambukiniams ausų krapštukams

Prieš daugiau nei metus pasaulį sukrėtė nuotrauka su jūros arkliuku, uodegėle „apsikabinusiu“ ausų krapštuko kotelį.

Pirmasis mano refleksas tai pamačius, buvo visiškai atsisakyti plastikinių ausų krapštukų. Visgi, laikui bėgant supratau, kad jie itin patogūs ir kitose situacijose (pavydžiui, koreguojant makiažą), tad jau iš turimų kotelių ir vatos gabalėlių pradėjau gamintis savo krapštukus. Tokiu būdu vieną kotelį panaudodavau nesuskaičiuojamą galybę kartų, tačiau reikėdavo investuoti laiko ir gamintis krapštukus ateičiai.

Neslėpsiu, kad tai sukeldavo šiokio tokio nepatogumo, todėl labai džiaugiuosi PAGALIAU Vilniuje, parduotuvėje Zeroteka (Klaipėdos g. 3, Vilnius) suradusi bambukinius ausų krapštukus. Dabar be jokių sąžinės priekaištų galiu juos naudoti tiek, kiek reikia ir būti tikra, kad jie tiesiog susikompostuos😊.

Prieikime prie antrosios įrašo dalies. Atvirlaiškį nuotraukoje gavau iš Tokijo, Japonijos. Jį man atsiuntė žmogus, vardu  Ryoko.

Tai yra vienas mėgstamiausių mano atvirlaiškių, nes pasižymi įdomia tekstūra ir pagamintas, naudojant tradicinę japonišką „Wa-Shi“ techniką. Ornamentai atvirlaiškyje simbolizuoja jūros bankas.

Man šis atvirukas labai gražus, spinduliuojantis ramybę, harmoniją. Manau, kad kaip iliustracija, jis taip pat labai tinka – atsisakę plastikinių ausų krapštukų, prisidedame prie švaresnių jūrų, vandenynų, gamtos.

Zero Waste apsipirkimas parduotuvėje ZEROTEKA (Vilnius)

Sveiki,

Nesu žmogus, kuris mėgtų vaikščioti po parduotuves. Jei atvirai,  man labiau priimtina atsisakyti ir nebepirkti daikto išvis nei ilgai ieškoti tvariausios jam alternatyvos.

Visgi visada labai džiaugiuosi radusi tvarių alternatyvų daiktams, kurie man yra būtini. Jeigu produktą galima apžiūrėti pačiam ir nereikia siųstis iš kito pasaulio krašto – dar 100 kartų geriau!

Prieš kelias dienas lankiausi pačiame Vilniaus centre įsikūrusioje parduotuvėje „Zeroteka“ (Klaipėdos g. 3, Vilnius), kurioje galima rasti ne tik ekologiško, sveikuoliško maisto, natūralios kosmetikos priemonių, bet ir įprastai pakuotėmis parduodamus produktus įsigyti atsinešus savo tarą.

Ir kalbu ne tik apie džiovintus vaisius, sėklas ir riešutus, kruopas, bet ir įvairių rūšių miltus, makaronus, pilstomą aliejų, šampūną, skalbimo priemones, įvairius valiklius buičiai. Pardavėja išdavė, kad greitai „Zerotekoje“ pasirodys ir sveriamas riešutų sviestas…

Taip pat parduotuvėje galima įsigyti įvairių Zero Waste produktų –  natūralios dantų pastos, dantų siūlo, medinių šepečių buičiai, lufos kempinių, geležinių šiaudelių, stilingų gertuvių, termosų… Svarbu ir tai, kad asortimentas nėra baigtinis ir bus pildomas, atsižvelgiant į pirkėjų pageidavimus.

Apsipirkimas ZW parduotuvėje man buvo nauja patirtis, todėl pasileidau plaukus ir išsirinkau nemažai produktų, atsiliepimais apie kai kuriuos jų pasidalinsiu kituose įrašuose.

Daiktai, kuriuos išsirinkau:

  1. Mediniai ausų krapštukai (popierinė pakuotė).
  2. Medinis šepetys indams, keičiama viršūne.
  3. Lufos kempinė.
  4. Apelsinų kvapo pilstomas vonios valiklis (parduotuvės stiklinė tara).
  5. Sveriami avinžirnių miltai (mano stiklainis) ir tobulo skonio džiovinti mangai (medžiaginis maišelis).
  6. Pirmasis mano gyvenime Kombučios arbatos gėrimas (stiklinis buteliukas).
  7. Ekologiškas riešutų sviestas (stiklainis), bolivinės balandos trapučiai be glitimo (popierinė pakuotė, viduje – plastikas), ekologiška užtepelė (stiklainis).

Šitiek daiktų ir beveik jokio plastiko!

Rekomenduoju „Zerotekoje“ (Klaipėdos g. 3, Vilnius) apsilankyti visus, kuriems nesvetimos atsakingo gyvenimo idėjos bei tiems, kurie ieško sveikų maisto produktų, natūralios kosmetikos.

P.S. Nepamirškit savo taros ir medžiaginių maišelių (užmarštukai turi galimybę stiklinės taros įsigyti ir parduotuvėje😊).

Iki!

 

 

ZEROTEKA Facebook puslapis

Sekite MINIMALIAI Facebook’e

Tvarkymasis su Marie Kondo: dokumentai ir knygos

Tvarkytis dokumentus, užrašus ir knygas man neatrodė sunki užduotis. Žinau, kad yra žmonių, kurie kaupia sentimentus (atvirukai, įvairūs rašteliai, koncertų bilietai, skrajutės ir pan…), žinias ( konspektai, užrašai, sąsiuviniai dar iš mokyklos laikų…) bei kitokį popierinį turtą.

Aš, baigusi studijas, beveik nedvejodama „surūšiavau“ ir išmečiau visus ketverių metų konspektus. Buvo mano domėjimosi minimalizmu pradžia (entuziazmo per akis), taip pat ruošiausi kraustymuisi. Visgi, žiūrėdama iš laiko perspektyvos, priimu tai kaip tam tikrą išsilaisvinimą iš situacijos, kuri manęs jau ilgą laiką netenkino. Bet kuriuo atveju, per daugiau nei 2 metus man nė karto neprireikė šių užrašų.

Neturiu prikaupusi ir dienoraščių iš paauglystės, nes kažkada tiesiog norėjau juos išmesti, taip ir padariau. Niekada dėl to nesigailėjau.

Kita vertus… 

  • Mano piniginėje visuomet galima rasti ne vieną ir ne du čekius (prastas įprotis, nors tiesą sakant, porą kartų gyvenime yra pasiteisinęs).
  • Turiu daug gautų ir tuščių atvirlaiškių.
  • Turiu tuščių arba mažai panaudotų užrašų knygelių, darbo kalendorių. Jie man tiesiog neprilimpa, o išmesti gaila.

Ką darau, kad namuose nebūtų dokumentų chaoso?

  1. Periodiškai peržiūrinėjų turimus dokumentus, kad liktų tik aktualiausi. Konfidencialius dokumentus sunaikinu darbe, kitus – surūšiuoju.
  2. Mažai naudojamas kanceliarines priemones ir lipnius lapelius išsinešiau naudoti į darbą.
  3. Žurnalus (šį pusmetį prenumeruoju vieną žurnalą), perskaičiusi iškart perduodu kitiems.
  4. Dalykus, kuriuos turiu prisiminti (pakuotės nuo vaist
    ų, vizitinės ir pan) tiesiog nusifotografuoju, o pakuotes išmetu.
  5. Knygas skolinuosi iš bibliotekos arba draugų, perku labai retais atvejais ir dažniausiai nenaujas (jei knyga nepalieka didelio įspūdžio, parduodu vėl).
  6. Ant pašto dežutės užsiklijavau savo gamybos lipduką tam, kad išvengčiau nepageidaujamos reklamos.

Svarbius dokumentus, garantijas, sertifikatus, laikau vienoje vienintelėje papkėje su įmautėmis. Vienoje įmautėje – visi dokumentai, susiję su banku, kitoje – su mobilioji ryšio operatoriumi, ketvirtoje – įvairios garantijos, penktoje – medicinos išrašai, receptai ir pan. Šis būdas man pasirodė pats patogiausias, norint greitai ir patogiai rinkti reikalingus dokumentus, o po surasti reikiamą. Tai man pasisiteisino labiau nei dokumentų laikymas dėžutėje, viename segtuve ar panašiai.

Susitvarkyti dokumentus man pasirodė visai paprasta. O kaip su dokumentais jūsų namuose? Ar esate linkę kaupti? Jei taip – kaip su tuo tvarkotės?

Linkėjimai

Inga

Įpročiai tvarkingiems namams

Visiems, norintiems pažaboti chaosą ir netvarką namuose, rekomenduoju pažiūrėti/paklausyti veido jogos trenerės ir tvarkymosi specialistės Giedrės Bagdonienės kalbą konferencijoje „Išdrįsk pradėti“(prasideda nuo 1:01:35).

Giedrė savo kalboje išskiria 7 įpročius, padedančius išlaikyti namus tvarkingus, organizuotus ir jaukius. Kai kurie patarimai išskirtinai moteriški (kalba pasakyta konferencijoje, kurios auditorija moterys, beje, pati pranešėja yra dviejų vaikų mama), bet didžioji dalis jų – naudingi visiems.

Žemiau trumpa įpročių santrauka. Visgi, tikrai rekomenduoju, šią kalbą paklausyti patiems.:)

Trumpas reziumė

  1. Įprotis atsirinkti daiktus. Namuose paliekame tik tai, kas mus džiugina ir reikalinga. Nes tik tokia ir yra pagrindinė daiktų paskirtis.
  2. Vieno prisilietimo įprotis. „Netvarką sutvarkome iškart, kai tik tai įvyksta“. Dažnai darbai atrodo ilgesni nei yra – juos reikia atlikti iškart. Visi daiktai privalo turėti savo vietą, į kurią turi grįžti iškart jais pasinaudojus.
  3. Pradėtas darbas turi būti atliktas iki galo.
  4. Laikas buities darbams turi būti planuojamas. Eksperimentuokite su laiku: dažnai darbai, kurie atrodo užimantys daug laiko, gali būti atliekami daug greičiau. Paskirkite konkretų laiko tarpą pasirinktam darbui.
  5. Įprotis rūpintis savimi. 
  6. Aiškios ryto ir vakaro rutinos. Tvarkingų namų paslaptis: tam tikri veiksmai, atliekami kiekvieną dieną.
  7. Įprotis laiminti savo namus. Trumpiau tariant, tvarkymasis yra ne prievolė, o galimybė įvertinti viską, ką turi ir užtai padėkoti.

Man asmeniškai, daugiausia problemų kyla su 2,4, 6 punktais.  Yra kur tobulėti!

O kaip jums?

Inga

Rožinis mokestis ir vyriškas skustuvas

Ar esate ką nors girdėję apie rožinį mokestį? Šitaip vadinamas papildomas mokestis už lyčiai specializuotas prekes (dažniausiai grožio, higienos, bet gali būti ir drabužiai, žaislai, namų apyvokos priemonės ir daug kitų). Skirtumas tarp tos pačios paskirties, tačiau skirtingoms lytims skirtų prekių kainų yra vadinamas rožiniu mokesčiu. Kaip ir matyti iš pavadinimo, dažniausiai už tos pačios paskirties prekes daugiau moka moterys.

Keistas javainių batonėlis

Elementarus pavyzdys – skutimosi priemonės. Ar kada nors atkreipėte dėmesį į „vyriškų“ ir „moteriškų“ skustuvų kainas? Moteriški vienkartiniai skustuvai – pastelinių spalvų, kai kurie su papildomomis naudomis (pristatomi kaip švelnesni odai, papildyti vitaminais ir pan). Į vyriškų vienkartinių skustuvų savybes niekada nesigilinau, tačiau pripažįstu, kad praeityje visada rinkdavausi tik moteriškus skustuvus, nors jų kaina buvo kur kas didesnė.  O ką jau bekalbėti apie moteriškas skutimosi putas –  jos bene dvigubai brangesnės už vyriškas. Gaila, kad tik gana neseniai supratau, kad vyriškos putos yra universalios ir galiu jas naudoti net nebūdama vyras. Būčiau sutaupiusi daug pinigų😊.

Bet apie viską nuo pradžių. Kuomet imi rūpintis savo sugeneruojamu atliekų kiekiu, vienkartinėms skutimosi priemonėms vienareikšmiškai turi išmušti paskutinioji. Taip nutiko ir man.

Pirmas mano sprendimas, norint atsisakyti papildomo plastiko, buvo aplinkai nedraugiškas (taip, aš klystu, bet iš klaidų mokausi) – nusprendžiau įsigyti daugkartinį MOTERIŠKĄ skustuvą su keičiamomis galvutėmis.  Ir tai buvo visiška klaida. Grįžusi į tą pačią parduotuvę nusipirkti galvučių papildymo, buvau informuota, kad tokio dalyko apskritai nėra. Nuostabu – „daugkartinis“ skustuvas, kurio negalima naudoti daug kartų.

Bet kuriuo atveju, viskas išėjo tik į gerą. Nusprendžiau įsigyti plieninį skustuvą. Padariusi trumpą „research’ą, supratau, kad skustuvai, pristatomi kaip UNISEX tikrai nemažai kainuoja. Bet tuomet į galvą atėjo mintis, kad realiai UNISEX ir paprasti vyriški skustuvai turėtų skirtis minimaliai arba išvis nesiskirti. Pradėjau ieškoti vyriškų plieninių skustuvų ir radau 42 eur vertės skustuvą, parduodamą už 25 eur.

Jau po pirmo karto naudojimo ėmiau stebėtis, kodėl apskritai yra gaminami vienkartiniai, plastikiniai skustuvai. Plieniniai skustuvai galbūt ir reikalauja atsargesnio naudojimo, bet:

  • Yra ilgametė investicija, padėsianti sutaupyti pinigų;
  • Yra išsigelbėjimas nuo vienkartinių skutimosi peiliukų, vėliau tampančių neperdirbamomis šiukšlėmis;
  • Yra paprasto ir klasikinio dizaino, puikiai įsipaišančio į bet kokį vonios kambario interjerą;
  • Vienkartinių peiliukų galima įsigyti net ir mažiausioje parduotuvėje.

Koks šio įrašo tikslas?

Pirmiausia noriu paskatinti kritiškiau žiūrėti į „vyriškas“ ir „moteriškas“ prekes. Kai kurios jos skiriasi labai mažai, tačiau pasižymi nevienoda kaina.

Taip pat, kviečiu investuoti pinigų į plieninį skustuvą (nebūtinai ant jo turi būti užrašas ZERO WASTE ar UNISEX, tiks ir paprastas vyriškas skustuvas). Tikrai sutaupysite pinigų, o kur dar tas puikus jausmas nebesinešti į namus vienkartinio plastiko. Tai tikrai yra vienas geriausių aplinkai draugiškų pirkinių.

Linkėjimai

Inga

Tvarkymasis su Marie Kondo: drabužiai

„I‘m excited because I love mess“ Marie Kondo

Trumpa įžanga. Viskas prasidėjo, kuomet perskaičiau knygą apie minimalizmą ir tvarkymosi meną „Tvarkingų namų stebuklas“, parašytą tvarkymosi guru Marie Kondo. Išgirdus, kad didelio populiarumo sulaukusią knygą gali parašyti žmogus tiesiog mėgstantis tvarkytis, daug ką gali apimti nuostaba. Juk greičiausiai kiekvienas pažįstame bent porą itin tvarkingų, organizuotų žmonių.

Kuo Marie tokia ypatinga?

Pirmiausia, mane labai nustebino, kad žmogus nuo pat mažų dienų gali taip mėgti organizuoti daiktus ir kurti tvarką visuose namuose. Knygoje pati Marie akcentuoja, kad tvarkymasis ir daiktų išmetimas buvo vienas iš pagrindinių jos veiklų, grįžus iš mokyklos. Ar daug pažįstate vaikų, kurie ne tik tvarkingi (savo noru), bet ir patys kuria tvarkymosi taisykles namiškiams?

Marie į tvarkymąsi žiūri kūrybiškai ir kiekvienam galimam atvejui yra suradusi (arba esant poreikiui suras) tinkamiausią sprendimą. Viskas gali būti sutvarkyta, bet kokia erdvė, bet koks stalčius, bet kuri lentyna. Šitai tikrai išmokau iš Marie Kondo.

Marie į tvarkymąsi žiūri kaip į procesą, kuris neša džiaugsmą. Pavyzdžiui, buities darbus paverčia veikla, kurią visa šeima atlieka kartu (Marie drabužius visuomet lanksto kartu su savo mažomis dukrytėmis ir teigia, kad mergaitėms tai labai patinka). Anot Marie, buvimas namuose turi džiaugsmą, todėl juose turi likti tik tie daiktai, kurie įkvepia ir skleidžia geras emocijas.

Kad ir kaip ten bebūtų, svarbu paminėti, kad Marie yra rytų kultūros atstovė, tad jos tvarkymasis yra neatsiejamas nuo filosofijos, dvasingumo ir meditacijos. Tai labai įdomu ir traukia.

Vėliau, atradusi ir pradėjusi  žiūrėti laidą „Tyding up with Marie Kondo“, dar labiau susidomėjau Marie tvarkymosi metodais ir gavau aiškų pavyzdį, kaip jie yra pritaikomi realybėje. Kiekvieni namai yra tvarkomi ne pagal kambarius, bet pagal daiktų grupes:

  • Drabužiai
  • Knygos
  • Dokumentai
  • Komono (virtuvė, vonia, garažas)
  • Sentimentalūs daiktai

Buvau taip įkvėpta, kad pasiryžau dar labiau organizuoti savo namus ir susitvarkyti kartu su Marie Kondo! Pagal nurodytą planą, pirmoji stotelė – drabužiai.

Esu dariusi ne vieną ir ne dvi spintos revizijas, todėl buvau beveik tikra, kad labai didelio drabužių kiekio nebūsiu prikaupusi. Ir tikrai, į vieną krūvą sukrovus visus drabužius (įtraukiant vasarinius, sporto, kasdienius drabužius ir praleidžiant striukes, apatinius, kojines), neteko aikčioti taip, kaip tai dažniausiai daro Marie laidos dalyviai, pamatę savo sukauptus daiktus.

Pagal Marie metodą, turėjau kiekvieną daiktą paimti į rankas, susikaupti ir atsakyti sau į klausimus: „Ar šis daiktas man teikia džiaugsmą?“ „Ar norėčiau,  kad jis ir toliau lydėtų mane gyvenime?“ Tam, kad procesas atrodytų dar ypatingesnis, užsidegiau smilkalų ir įsijungiau muzikos. Galima pradėti!

Rezultatas

Atidėjau krūvelę man nebemielų ir nebereikalingų drabužių. Daiktus, kurie man patinka ir tinka, išskyriau labai greitai. Buvo pora daiktų, kurių tikrai nuoširdžiai nebenorėjau. Bene daugiausiai dvejonių kėlė drabužiai, kurie man yra patogūs, tačiau su jais nesijaučiu gražiai. Porą jų pasilikau dėvėti namuose (senus naminius drabužius tiesiog išmesiu), kelis bandysiu parduoti arba dovanoti. Teisybės dėlei vertėtų paminėti, kad po poros dienų dviems drabužiams apsisprendžiau suteikti dar vieną šansą.

Bene labiausiai mane pradžiugino tvarkingas ir labai funkcionalus drabužių išdėstymas stalčiuose! Toks lankstymo būdas (Marie lankstymo pamokėlių tikrai galima rasti internete, o dar geriau pažiūrėti per jos laidą) yra labai patogus, nes visi daiktai matyti kaip ant delno, be to, imant vieną daiktą – nesujaukiami kiti. Tvarka garantuota!

Taigi, kartu su žieminių batų išmetimu, manau, kad spintos reviziją galima laikyti įvykusia. DIDELĖ ŽALIA VARNELĖ!

Susitiksime kitame žingsnyje, kuriame tvarkysiu dokumentus ir kitus popierius namuose.

Linkėjimai visiems!

Minimalistinės drabužinės kūrimas: nesusipratimai perkant internetu

Jau ilgą laiką užeidama į parduotuves nebeturiu, ką pirkti. Lyg ir gražu, bet taip brangu, o kokybė dažniausiai nuvilia. Peržiūriu tuos mielus, šiltus megztinius ir žinau, kad po kelių skalbimų jie išsitampys ir apsivels, kelnės greit nusiskalbs ir praras spalvą, o džinsai po poros mėnesių tiesiog pradils. Akį patraukia gražios sintetinės suknelės, bet iš patirties žinau, kad jų šonai jau po poros dėvėjimų „apaugs“ burbuliukais. Yra ir gražių marškinių, bet jau iš pirmo prisilietimo matyti, kad jie labai lamdysis, o lyginti aš nemėgstu. Jei kas nors atrodo bent jau kiek ilgaamžiškiau, ima kandžiotis kaina. Dažniausiai tiesiog apsižvalgau ir išeinu be nieko.

Po kelių tokių grįžimų tuščiomis, pasidariau išvadą, naujų drabužių pirkimas mane vargina ir tiesiog neapsimoka. Jau kurį laiką, esant poreikiui nusipirkti kažką naujo, einu į Pasaulio drabužiai dėvėtų drabužių parduotuves. Ten drabužiai švarūs, tvarkingi, dažnai galima rasti drabužių su etiketėmis! Kainos tikrai mažesnės nei paprastose parduotuvėse, o tai, kad drabužiai randa naujus šeimininkus yra puiku – laimi visi.

Taip pat pastaruoju metu ėmiau daugiau pirkti internete (prioritizuoju lietuviškus mados puslapius, nesinaudoju Ebay ir kitais panašiais puslapiais, kur galima daug ir pigiai pirkti). Bet čia, vėlgi, savi niuansai – prekės dažniausiai būna supakuotos į plastiką, o ir pirkimas nemačius daikto gyvai yra tikras VA BANK.  Kartais net ir stengdamasi pirkti tik tai, kas reikalinga, tiesiog gaunu dar vieną nereikalingą daiktą ir esu priversta pirkti vėl.

Labai palaikau daiktų prikėlimo naujam gyvenimui idėją, todėl pirma vieta, į kurią keliauju, norėdama nusipirkti/parduoti nebereikalingus daiktus internete yra portalas vinted.lt. Būtent čia man ir yra nutikę įvairių nesusipratimų (svarbu paminėti, kad susipratimų skaičius yra kur kas didesnis).

Jūsų dėmesiui 5 mano didžiausi nesusipratimai perkant/parduodant online:

5. Džinsai keliaunininkai. Prieš gerus trejus metus Vinted‘e pirkau plėšytus boyfriend stiliaus džinsus. Pardavėja buvo labai maloni, noriai bendravo, tačiau savo pirkinio nesulaukiau ilgiau nei įprasta. Siuntinys buvo registruotas, todėl patikrinusi jo buvimo vietą sužinojau, kad džinsai buvo išsiųsti mano nurodytu adresu, bet į kitą miestą😊. Džinsai kantriai mėnesį gulėjo Kauno pašte, o vėliau buvo dar kartą persiųsti man. Ir tiesa sakant, tapo vienais mėgiamiausių (ir vieninteliais boyfriend tipo!) mano džinsų, kuriuos dėviu ir dabar 😊.

4. Dirbtinės odos kelnės. Prieš porą metų Vinted‘e išsirinkau dirbtinės odos kelnes. Gavusi prekę nustebau, nes iš nugaros ir priekio jos buvo skirtingos! Nuotraukose kelnės buvo pateiktos tik iš priekio, o aprašyme nė žodžiu neužsiminta, kad abi kelnių pusės yra pasiūtos iš nevienodos medžiagos. Pradžioje galvojau, kad galbūt pati visko neišklausinėjau iki galo, bet kita vertus, ar tikrai kaskart perkant drabužį reikia klausti, ar medžiaga abiejose drabužio pusėse yra tokia pat? Kokia kelnių lemtis? Pridaviau į vieną dėvėtų drabužių supirktuvę ir gavau 0,80ct. Visiškas nesusipratimas…

3. Vaikiškas maudymosi kostiumėlis. Jau metus lankau sporto salę, todėl pagalvojau, kad būtų labai gera mintis nusipirkti paprastą, vientisą maudymosi kostiumėlį baseinui. Vinted radau tobulą, naują variantą. Minimalistinis, subtilus – kaip tik toks, kokio ieškojau. Tiesa, dydis nurodytas S, o aš dėviu S/M. Gaunu patvirtinimą, kad kostiumėlis atitinka dydį. Kaina nėra maža – 19 eur, bet apsvarsčiusi visus UŽ ir PRIEŠ, apsisprendžiu, kad už kokybišką, naują daiktą nėra daug. Nusiperku ir gaunu vaiko dydžio triko/maudymosi kostiumėlį. Tikrąją to žodžio prasme vaiko dydžio – mažulytį mažulytį. Sekundę ateina įžvalga, kad gal jau ir aš nebe S dydis, bet tas drabužis irgi tikrai mažesnis nei buvo pateikta!  Taip ir likau be maudymosi kostiumėlio, o gautąjį pardaviau 3 kartus pigiau. Naujo maudymosi kostiumėlio nebeieškojau.

2. Pamestinukai auskarai. Daugelį savo daiktų parduodu už simbolinę kainą arba dovanoju dykai. Labai apsidžiaugiau, kad vienais bižuteriniais auskarais iškart susidomėjo nemažai žmonių. Paprašiau apmokėti siuntimą ir dar pačią dieną gražiai supakavusi auskarus juos išsiunčiau naujai savininkei. Po mėnesio mane iš pašto pasiekė informacija, kad gavau siuntinį. Nueinu – o ten tie patys mano siųstieji auskarai, kurių per mėnesį taip niekas ir neatsiimė. Pamaniau, kad visko būna ir susisiekiau su pirkėja, pasiūliau auskarus išsiųsti dar kartą savo išlaidomis (atiduodama nereikalingus daiktus, išmokau nuoširdžiai dovanoti, todėl tikrai neskaičiuoju kiekvieno cento). Pirkėja sutiko, išsiunčiau siuntinį pakartotinai ir pamiršau. Praėjo geras mėnuo. Ankstyvas šeštadienio rytas, girdžiu skambutį į duris. Išlipu iš lovos, o ten paštininkė su tais pačiais, nelaimingais, niekam nebereikalingais, vėjų mėtytais auskarais. Įsižeidžiau kaip niekad. Ir ne tik todėl, kad šitaip negerbiamas mano laikas, bet ir todėl, kad buvau pažadinta ankstyvų šeštadienio rytą. Auskarai vėl įkelti į mano Vinted paskyrą ir laukia naujos šeimininkės.

1. Megztinis ir nelaukta dovanėlė. Vinted puslapyje išsirinkau gana pigų, ne naują, bet tvarkingą megztinį. Sulaukusi siuntinio nekantriai išpakavau ir apšalau – vietoj žalios spalvos pamačiau nuvytusių rožių spalvą. Pirma mintis, kad mane apgavo, bet vėliau supratau, kad kartu su megztuku gavau dovaną – švarią, bet tikrai nudėvėtą, nėščiosios palaidinę. Negalėjau patikėti. Stengiuosi neapsikrauti spintos turiniu, o čia dar vienas papildomas vargas!  Ir dar tokio kokybės…TIKRAS MINIMALISTO SIAUBAS! Tiesa, su megztuku viskas buvo gerai.

Tai štai koks mano nesusipratimų, perkant internetu, penketukas. Nieko per daug baisaus, kai kur galbūt netgi truputį juokinga.

O kaip jūs manote, ar pirkimas internetu daugiau tvarus ir minimalistinis, o galbūt priešingai – visiškai vartotojiškas dalykas?

Inga<3

– Sveika mityba? – Sveika mityba!

Sveiki!

Per didžiąsias metų šventes saldumynų valgiau tikrai neskaičiuodama, nes žinojau, kad greit jiems išauš paskutinioji. Ir štai, be jokių ypatingų fanfarų atėjo sausio 7 – oji diena, kuomet startavo mano sveikos ir subalansuotos mitybos programa.

Kodėl sugalvojau dalyvauti „Beata FIT“ racionalios mitybos programoje?

Akivaizdu, kad daug svorio numesti man tikrai nereikia, tad ir priežastys buvo kitos. Norėjau susibalansuoti mitybą, įtraukti į maisto racioną kuo daugiau daržovių, papildyti receptų knygelę sveikais receptais. Apskritai norėjau daugiau sužinoti apie maistą, apie tai, iš ko jis susideda bei tai, kaip šiandienėje produktų galybėje nepasimesti. Norėjau ugdyti valią ir atsisakyti užkandžiavimo. Norėjau skaistesnės odos, sveikesnio kūno, kad sporto rezultatai geriau matytųsi ir daug kitų dalykų.

Kaip atrodo dalyvavimas programoje?

Ši programa tęsiasi aštuonias savaites. Mitybos specialistė Beata, atsižvelgdama į tavo svorį, ūgį, kasdienybę, lūkesčius, sudaro individualų mitybos racioną ir suteikia kitos svarbios informacijos apie subalansuotą mitybą, sveikų produktų pirkimą, sveikatingumą apskritai. Dalyviai yra suskirstomi į grupes po penkis žmones ir bendrauja tarpusavyje, dalinasi pasiekimais ir patirtimi. Į pokalbius aktyviai įsitraukia ir pati Beata. Ji palaiko dalyvius, atsako į klausimus, duoda patarimus ir dalinasi žiniomis visos programos metu.

Aš valgau keturis kartus per dieną (jokio užkandžiavimo!), visi valgymai yra subalansuoti pagal maisto medžiagas, kiekvienas patiekalas yra sveriamas pagal nustatytą svorį.

Penktadienis yra savaitės rezultatų diena, po kurios laukia aptarimas su Beata.

Kas labiausiai patinka. Džiaugiuosi, kad į maistą pradėjau žiūrėti kitaip. Kai žinai, kad valgysi ne kaskart, kai tik užsinori, pradedi tikrai mėgautis. Įdomu save stebėti ir pajusti, kad sotumas iš tikrųjų ateina pamažu! Pavyzdžiui, suvalgai savo vakarienės normą ir jauti, kad nori daugiau. Luktelėji valandėlę ir jautiesi soti ir patenkinta.:)

Taip pat patinka, kad dabar valgau tikrai daug daržovių (per dieną apie 500 g!).  Maloniai stebina, kaip stebuklingai veikia subalansuotas maistas – dienos metu jaučiuosi soti ir net neateina mintis apie užkandžiavimą ar saldumynus (per pusantros savaitės valgiau tik vieną saldumyną)! Matyt, tereikėjo žinojimo, kad „NEGALIMA“ ir visi cukraus detektoriai išsijungė 😉.

Daug teigiamų emocijų sukelia priklausymas mini bendruomenei, siekiančiai panašaus tikslo ir naujų žinių įgijimas. Taip pat man labai svarbu, kad visada galiu kreiptis į Beatą, tiek mitybos, maisto derinimo klausimais, tiek patarimais, kurį produktą rinktis parduotuvėje.

Kas sunkiausia. Nepasakyčiau, kad kažko yra itin sunku atsisakyti. Komplikuočiausia, kad maisto gaminimui reikia skirti daugiau ir kokybiškesnio laiko nei įprastai. Tikiu, kad ilgainiui maisto ruošimas vyks sklandžiau (dabar norisi išbandyti kuo daugiau naujų receptų ir maisto derinių (pvz, pirmą kartą nusipirkau TOFU!)) Dar vienas minusas, kad nemažai daržovių yra supakuota plastikinėse pakuotėse, tad pirkti jas man yra nemažas vertybinis barjeras. Visgi, nemažą dalį daržovių galima rasti sveriamų, taip pat stengiuosi rinktis lietuviškas, sezonines daržoves.

Netikėtumas. Iš tikrųjų, aš visada labai daug mąstau (gali taip iš pirmo žvilgsnio ir nepasirodyti, bet tikrai taip yra) ir  neretai nuo tos daugybės minčių pavargstu. Visgi, pradėjusi dalyvauti mitybos programoje po ilgos pertraukos nusileidau iš padebesių į žemę.  Nebegalvoju, kas būtų, jeigu būtų, ir mažiau svajoju, bet darau! Juk turiu sugalvoti, ką valgysiu, tai pasigaminti, pasverti, sutvarkyti indus ir t.t… Suprantu, kad kai kuriems tai gali atrodyti kaip per daug nereikalingos buities, tačiau bent jau šias, pirmąsias savaites tas paprastas aiškumas mane veikia kaip savotiška meditacija.

Savaitės rezultatas

Jau galiu pasidžiaugti pirmaisiais savo rezultatais. Per savaitę nukrito netgi 2 kg.  Sužinojau, kad toks svarus rezultatas yra todėl, nes kartu su cukrumi, pasišalino ir kūne susikaupęs vanduo. Rezultatas tikrai geras, nors kaip ir minėjau, tikslas buvo išmokti sveikai ir subalansuotai maitintis, tad svarstyklių rodmenys neimponuoja😊.

P.S. Sveikas maistas yra ne tik skanus, bet ir nuotraukose atrodo labai labai fotogeniškai!:)

Parašysiu dar!

Sveikai besimaitinanti

Inga

O čia daugiau apie programą

Kaip blokuoti informacinį triukšmą

Kol dar negyvenau Vilniuje, nemažai laiko leisdavau prie įjungto televizoriaus. Dažniausiai jis atlikdavo tik garsinio fono funkciją, tačiau per jį mane pasiekdavo daug informacijos.

Kai išvažiavau studijuoti,  kalbančios dėžės nebeliko, o aš visą dėmesį perkėliau į mokslus, draugus ir…kompiuterį. Internete žaisdavau žaidimėlius (ah, tie nuostabieji Candy Crush ir Pop Song laikai…), skaitydavau įdomias, o kartais tik intriguojančias naujienas, žiūrėdavau serialus, stand-up‘us, scroll‘indavau didžiulius atstumus, ieškodama stiliaus, interjero inspiracijų. Aišku, dar buvo serialai, pokalbiai su draugais ir kiti dalykai, sukuriantys nuolatinę „kažko veikimo“ būseną.

Paskui telefonai tapo dar išmanesni ir atradau Instagram‘ą (kurį tarp kitko ir dabar labai mėgstu). Ėmiau vis daugiau laiko leisti ten, stebėdama patinkančias žvaigždes, influencerius, pažįstamus arba šiaip ryškius žmones. Viskas, ką veikiau ir patyriau, galėjo virsti gražia nuotrauka, todėl tapau labai atidi aplinkai.

Įvairūs paspaudimai prikaupė mano Facebook‘o sraute daug turinio iš įvairių, nebūtinai man aktualių puslapių. Instagram‘e tiesiog paskendau tarp buitiako nuotraukų iš tų, su kuriais apskritai nebendraudavau, o galbūt net nepažinojau.

Socialiniuose tinkluose buvau tarsi geroji samarietė – niekada negailėdavau „LIKE“ žmogui, daiktui ar filmui, kuriam jaučiau bent mažiausią simpatiją. Kai matydavau nusišnekėjimus, leisdavau sau kažką „protingo“ arba „ironiško“ pakomentuoti. Porą kartų netgi buvau įsitraukusi į kilometrines diskusijas, bandydama įrodinėti savo tiesą ir nepasiekiau nieko kito, tik  visiškai susigadinau sau nuotaiką.

Visgi kartais tame visko sraute mane pasiekdavo kažkas gražaus ir įdomaus. Tokio, kas suteikia naujų žinių arba pakutena visus estetikos receptorius. Ir tomis akimirkomis aš imdavau ir pagalvodavau:

„Kokius beprasmius dalykus aš scroll‘inau iki šiol ir kodėl???

Vis dažniau aplankant tokioms mintims iš savo internetinės erdvės pradėjau filtruoti destruktyvią ir man neaktualią informaciją. Visgi didžiausiai pokyčiai įvyko tuomet,  kai sužinojau apie Ilzės dirbtuves (čia vienas iš tų gerų dalykų, kuriuos pastebėjau tarp daugybės nereikalingų) ir sudalyvavau jos koordinuojamoje „Nuostatų keitimo praktikoje“. 

Nuostatų keitimo praktika tai Ilzės Butkutės sukurta programa internete, kurios dalyviai 9 savaites iš eilės stengiasi identifikuoti savo nuostatas ir įžvelgti priežastinius ryšius tarp jų bei savo praeities ir ateities.  Ši programa yra skirta tiems, kurie jaučia, kad negali tobulėti ir siekti savo tikslų ne dėl objektyvių kliūčių, bet dėl jų pačių įsitikinimų ar įsikalbėtų baimių.

Kaip tai veikia? Kiekvieną savaitę į dalyvio pašto žinutę ateina informacija ir užduotys, skirtos konkrečiai temai ir su ja susijusiomis nuostatomis. Temos yra gyvenimiškos ir tikrai aktualios, pavyzdžiui, mėgstama veikla, pajamos, turtas, prietarai ir kitos. Pokyčiai reikalauja darbo ir nuoširdumo sau. Žmogus, atpažinęs, dekonstravęs ir atsisakęs negatyvių nuostatų, ima kitaip žvelgti į pasaulį ir pastebi tas galimybes, kurių anksčiau nepastebėjo.

Kas iš to man? Peržiūrėjau savo mąstymo modelį iš šalies ir supratau, kaip gyvenime veikia „gausos“ ir „stokos“ principai (gal jau esate pastebėję, kad šiuos žodžius naudojau ankstesniuose savo įrašuose). Jei puoselėsi savo gyvenime vidinį gausos jausmą, tuomet natūraliai save vertinsi teigiamai,  pastebėsi galimybes, trauksi kitus pozityvius žmones. Tuo tarpu, jei viduje puoselėsi stoką („Aš prastesnis nei kiti“; „Lietuvoje neįmanoma užsidirbti“; „Nesidžiauk radęs, nes paskui teks verkti“), visi tavo pasirinkimai ir toliau palaikys nepriteklių.  Tai buvo paskutinis patvirtinimas, kad turiu prisiimti atsakomybę už tai, kaip jaučiuosi, ir sumažinti mane pasiekiantį informacinį triukšmą, kuris skatina primityvumą, nerimą, demotyvuoja arba tiesiog nukreipia dėmesį nuo naudingos man veiklos.

Kaip sumažinau informacinį triukšmą?

  1. Nustojau sekti didžiąją dalį naujienų portalų socialiniuose tinkluose. Tai mane padeda išvengti perteklinės, neretai demotyvuojančios ar net bukos informacijos. Kaip dabar prisimenu, kad paskutinė „Delfi“  naujiena mano Facebook’o sraute  buvo apie vienos iš žvaigždučių naują draugą ir tada pamaniau: „Viskas, I‘m out“. Praėjo jau daugiau nei mėnesis ir nesijaučiu nieko praradusi. Nors tiesa, apie Rusijos ir Ukrainos konfliktą sužinojau tik po gerų 2 dienų.
  2. Vengiu skaityti kitų žmonių komentarus po kontroversiškais straipsniais, ypač jei jie anonimiški. Anksčiau maniau, kad komentarai leidžia susidaryti aiškesnį vaizdą apie problemą, tačiau įsitikinau, kad aršiausi komentatoriai dažniausiai pasižymi didele drąsa internete, bet siauru mąstymu ir netaktu, tad motyvuotai vengiu skaityti jų niekuo nepagrįstas nuomones.
  3. Atsargiai veliuosi į aršias internetines diskusijas. Iš patirties sakau, kad jos praktiškai niekada nesibaigia konstruktyviai. Kad ir kokią nesąmonę perskaitau, vengiu mokyti ar bandyti aiškinti kaip yra iš tiesų. Ir ne todėl, kad tingėčiau, ar man nerūpėtų…Tiesiog supratau, kad kai kuriems žmonėms kažką aiškinti yra beprasmiška, nes jie neieško jokių paaiškinimų ar teisybės.
  4. Instagram’o programoje seku tik įkvepiantį ir man aktualų turinį. Noriu matyti tai, kas mane motyvuotų ir keltų geras emocijas, o ne nuolat skatintų pirkti naujus daiktus ar transliuotų kažkokį iškreiptą realaus pasaulio vaizdą.
  5. Vengiu medžiagos „heitinimui“. Būna ir taip, kad seki kažką, nors jis tave nuoširdžiai nervina. Dabar stengiuosi to kaip įmanoma vengti ir neapsikrauti šia varginančia, piktdžiugiška ir nieko pozityvaus nekuriančia veikla kaip „heitinimas“.
  6. Atsisakiau visų neaktualių naujienlaiškių gavimo prenumeratų, tam, kad elektroninio pašto dėžutė nebūtų apkrauta.
  7. Neturiu televizoriaus ir motyvuotai neturėsiu, nes tiesiog nereikia.
  8. To be continued…

To do list:

Mažinti laiką, praleidžiamą telefone (Nenaudoti telefono valgant; Nesinešti telefono į vonios kambarį; Nenaudoti telefono prieš užmiegant….).

Vietoje pabaigos

Kai kurie galėtų sakyti, kad tokia savanoriška izoliacija nuo negatyvios informacijos yra tarsi bėgimas nuo problemų ar netgi melas pačiam sau. Visgi dabar negatyvios informacijos yra tiek daug, joje taip lengva įsisukti, nusigąsdinti ar apskritai pradėti abejoti visu pasauliu, kad niekas kitas, bet pats žmogus, gali apriboti tą nesibaigiantį srautą arba netgi pasakyti jam STOP. 

Tai, ką pasirinksit, priklauso tik nuo jūsų.

Inga

 

Apie hobį ir lobį

Gal ir jums kada teko matyti stovyniuojančius ir kokią nors skulptūrą čiupinėjančius arba neįprastai kelmu, medžiu ar paprastu kelio ženklu susidomėjusius žmones? Gali būti, kad pagalvojot, kad jie kažką svarbaus pametė, o galbūt tiesiog konstatavote, kad jiems trūksta mažiausiai kelių varžtelių. Yra šansų, kad vienas iš tų keistų žmonių buvau aš, kuomet ieškojau paslėpto lobio, arba kitaip tariant Geocachinau.

Kas yra Geocaching’as? Geocaching’as tai tarptautinis žaidimas, į kurį įsitraukti gali kiekvienas. Visame pasaulyje (taip pat praktiškai kiekviename mieste Lietuvoje) yra prislėpta daugybė lobių (angl. cache’ų), kurių, pasitelkdami GPS ir Geocaching’o programėlę  ieško žaidėjai. Net neįsivaizduojate per kokią daugybę lobių kasdien praeinate to net nežinodami.:)

Kaip tai veikia? Lobį paslėpęs žmogus jo koordinates įveda į Geocaching programėlę ir tuomet lobis tampa  matomas kitiems žaidėjams. Kai tik lobis randamas, žaidėjas arba ieškanti komanda pasižymi savo nick’ą  kartu pridėtoje knygelėje ir užregistruoja jį programėlėje. Lobio kūrėją pasiekia informacija, kad jo paslėptas lobis buvo rastas. Komentaruose žaidėjai pateikia informaciją apie lobį kitiems žaidėjams (rastas, nerastas, sugadintas, vertas dėmesio ir pan.) ir  padėkoja jo šeimininkui.

Kas yra tas lobis? Lobis yra simbolinis – jame nerasite nei pinigų, nei kitų vertingų daiktų. Tai, kaip atrodys lobis, priklauso nuo jo šeimininko fantazijos. Dažniausiai tai būna įvairaus dydžio konteineriukai su registracijos knygele, pieštuku, o kartais įdėtomis keliomis smulkmenomis  Lobių slaptavietės taip pat labai įvairios: jie gali būti paslėpti po suoliuku, medžio drėvėje, skulptūroje, akmenyje, ar po namo plyta. Tam, kad rastum lobį, kartais reikia lipti į medį, kartais ir truputį išsitepti, o kartais paklausti patarimo vietinių žmonių.  Bet tai ir daro šį žaidimą tokį įdomų ir nenuspėjamą.

Kodėl verta užsiimti Geocachinimu?

  1. Tai yra puikus būdas aktyviai praleisti laisvalaikį griname ore. Ši veikla reikalauja fizinio aktyvumo ir mąstymo, todėl padeda prasiblaškyti ir atsigauti nuo kompiuterio ekrano ir sėdėjimo namuose ar darbe.
  2. Dažniausiai lobiai būna paslėpti gražiose miesto vietose, tad lobio paieškos padeda pažinti savo miestą, susipažinti su kitais miestais ir atrasti nematytas vietas.
  3. Ieškoti lobių galima ir vienam, bet smagiausia kartu su draugais. Šis žaidimas tikrai gali padėti suartėti žmonėms, nes atsiranda bendras interesas ir proga leisti laiką kartu.  Kai kurie entuziastai netgi pasigamina štampukus su savo komandos pavadinimu, kad kaskart, radus lobį, nereikėtų užsirašinėti.
  4. Iš esmės tai yra minimalistinė veikla todėl, nes joje svarbiausia ne materialus laimėjimas, o pojūtis, užplūstantis išsprenduss galvosūkį ir radus lobį. Kad užsiimtum Geocaching’u, nereikia leisti pinigų ir namo temptis veiklos „trofėjus“. Kaip išeini iš namų tuščiomis kišenėmis, taip ir grįžti. Bet viduje jautiesi kur kas geriau ir įspūdžių daug.
  5. Daugelis konteineriukų (įvairūs buteliukai, dėžutės, kolbutės ir pan) yra daiktai prikelti antram gyvenimui. Čia jiems suteikiamas paskutinis šansas pasispardyti prieš rūšiavimo konteinerį :).

Geocaching’e egzistuoja nerašyta taisyklė: gali pasiimti rastą lobį, bet vietoj jo turi įdėti ką nors naujo. Neseniai man šovė į galvą mintis, kad čia yra tobula vieta padėti smulkius daikčiukus, kurie net per mano daiktų mažinimo reidus, sugebėjo išlikti.

Nereikalingos smulkmenėlės

Nuo šiol kaskart rasdama lobį, įdėsiu po mažą smulkmenėlę – tegu kiti ieškantys nustemba taip kaip kad aš nustebau radusi šią vintažinę nuotrauką.

Pabandykite ir jūs surasti lobį, kol dar neprisnigo.:)

Lobių ieškanti

Inga