Apie saldumynus ir kitą maistą

Keičiant požiūrį į daiktus ir vartojimą, neabejotinai keičiasi ir perkamas maistas.

Vienas didžiausių mano pokyčių – sumažintas saldumynų kiekis. Nugalėti trauką saldumynams tikrai nėra taip sunku kaip gali pasirodyti iš pradžių. Deja, vėl susigundyti saldumynais ir „grįžti atgal“ yra lygiai taip pat lengva. Ką aš darau, jeigu vaikštau parduotuvėje ir neabejotinai galiu kažko užsinorėti? Tiesiog gerai atsimenu, koks yra pasirinkto objekto skonis. Prisimenu, kaip aš tą patį saldumyną valgiau praeitą kartą ir kaip mane tai privertė jaustis. Gal tiesiog suvalgiau net nepastebėjusi ir paskui pykau ant savęs, kad niekams išleidau pinigus? O gal pamąsčiau, kad jo skonis yra toks kaip šimtų kitų panašių saldainių, o mane patraukė tik graži pakuotė? Galbūt mane veikia rinkodaros triukai? Gal užsinoriu tam tikro produkto, nes jis puikiai išreklamuotas socialiniuose tinkluose? O gal akį patraukusį skanumyną noriu nusipirkti vien tam, kad įkelčiau į tą patį „Instagram“? Žodžiu, svarbiausia suprasti, koks pasąmoningas troškimas slypi po saldėsio troškimu. Jei atmetu visas galimas priežastis, įskaitant paprasčiausią neturėjimą ką veikti ir vis tiek noriu saldumyno, stengiuosi rinktis kiek galima sveikesnį variantą.

Mano saldumynų pakaitalai:

„Corny“ su riešutais arba bet koks kitas javainis;

Bananas;

Hematogenas;

Uogienė su trapučiu;

Kokoso kubeliai. (Tobula!).

Tai vat tokios mano saldžios nuodėmės (laikui bėgant „nusidėti“ planuoju vis mažiau).

KAS DAR:

Planuodama, ką valgysiu, pradėjau atsižvelgti į turimus produktus. Nes kam specialiai lėkti į parduotuvę pirkti varškės, jeigu turi visus reikiamus produktus omletui? Tai padeda sutaupyti ir , be abejo,  sukontroliuoti maisto atsargas namuose: nereikia su liūdesiu išmesti pasenusių produktų.

Sakau griežtą NE įvairiems skoniniams jogurtukams. Papildomo cukraus man tikrai nereikia. Juos iškeičiau į paprastus natūralius jogurtus.

Visiškai nenaudoju batono. Renkuosi tik duoną ir kiek galima natūralesnės sudėties.

Mano dienotvarkėje atsirado daugiau dėmesio arbatos pertraukėlėms. Visą gyvenimą laikiau save kavos žmogumi ir arbatą gerdavau tik tuomet, kai buvau jau pakankamai persigėrusi kavos. Pastaruoju metu iš naujo atrandu arbatos gėrimo malonumą.

Visada maniau ir sakiau, kad nemėgstu alyvuogių. Dabar jas valgau ir net gardžiuojuosi.

Buvo laikas, kai valgydavau daug makaronų. Dabar jų valgau minimaliai. Juos pakeičiau grikiais arba ryžiais.

Įvairūs trapučiai yra mano gyvenimo palydovai. Anksčiau juos pirkdavau su glaistais. Dabar, apsvarsčiusi beveik trigubą „glaistuotų“ trapučių kainą, pasitenkinu paprastais.

Kolkas tiek.

17094238_10207121035498693_980542553_n

Kvietiniai trapučiai su graikišku jogurtu, bananu ir lazdyno riešutais

 

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *