Author Archives: Menulietė

Kino pavasaris 2020. Filmas „Kristaus kūnas“

Žiūrėdama į pagrindinio personažo akis, atpažinau visus tuos vaikinus, kurie paauglystėje slampinėjo su nekokia kompanija. Atpažinau tuos jaunus chuliganus su kuriais pakalbėjus dviese, supranti, kad yra kažkas daugiau…Ir jei tik kita aplinka, kitokie žmonės, jis turėtų galimybę būti kitoks.

Trumpai: jaunas, už sunkų nusikaltimą bausmę atliekantis vaikinas Danielis, kalonijoje atranda tikėjimą ir nori tapti kunigu. Deja, teistiesiems mokslai seminarijoje uždrausti. Išėjęs iš kolonijos, Danielis keliauja į nuošalų Lenkijos kaimą dirbti lentpjūvėje. Ten, susiklosčius daug įvairių aplinkybių, herojus per klaidą palaikomas naujuoju kunigu. Pradžioje planavęs pabėgti po kelių dienų, vaikinas vis labiau įsigyvena į savo naująjį vaidmenį. Kaip pavyzdį prisimindamas kolonijos kunigą bei naudodamasis internetu, jis ima vykdyti visas kunigo pareigas. Žmonės pamažu ima jį gerbti ir pasitikėti. Nors ir būdamas jauno amžiaus „buvęs nusikaltėlis“, herojus priima daug teisingų ir sunkių sprendimų, pradeda spręsti miestelio bendruomenės problemas. Filmo atomaga sunki ir dramatiška. Matant neteisybę prabyla empatija: „Taip neteisinga! Taip negali būti!“. Pabaiga suteikia vilties. atrodo, kad vis tiek gyvenime galiausiai būna taip, kaip turi būti.

Jei atvirai norėčiau dar kartą pažiūrėti šį filmą. Jis tikrai labai labai geras.

„ -Negaliu pakęsti, kai mano jauniausias sūnus, dvylikametis, rūko su vaikėzais iš mokyklos. Bandau sūnui aiškinti. Bet nieko nepadeda. Ir kartais netenku kantrybės…Užvožiu sūnui. Kokią atgailą skirsite, kunige?

-Su cigaretėmis – paprasta. Yra gerai išbandytas metodas. Nupirkite jam pakelį stipriausių cigarečių ir liepkite surūkyti. Visas noras jam išgaruos.

-Siūlote jam pirkti cigarečių?

-Arba duokite savo.

– Bet…Aš nerūkau.

-Aš gi užuodžiu.

-Čia tik šiaip…Kartais.

-Sūnų irgi lupate tik kartais, ar dažniau?

-Kartais

-Tuomet atgailai…Pasivažinėkite su sūnumi dviračiais.“

10/10

Kino pavasaris 2020 Filmas „Mano mamos išnykimas“

„Man visada taip atrodė, o iš tikrųjų gal taip ir yra, kad niekas manęs iš tikrųjų nefotografavo. Nes mano veidas neparduodamas. Galiu apsimesti, būti visa išdažyta, su netikromis blakstienomis, su perukais, drabužiais, kitais įmantriausiais dalykais. Ir vaidinu tą moterį, kuri taip atrodė. Bet tai nebuvau aš. Mano asmenybė nėra fotografuotina.“

„Mano mamos išnykimas“ – pasakojimas apie praeityje garsų aukštosios mados modelį, feministę, žurnalistę ir docentę – Benedettę Barzini. Benedettę buvo pirmasis italų modelis, pasirodęs ant Vogue žurnalo viršelio. Jos karjera prasidėjo visai netyčia mados pasaulio atstovei ją tiesiog susistabdžius gatvėje. Daugelis Benedettos jaunystės nuotraukas esame matę patys to sąmoningai neatsimindami. Pagooglinkite ir pamatysite:).

Filmas daugiausia yra sudarytas iš autentiškų buities kadrų, nufilmuotų Bernedette sūnaus režisieriaus Beniamino Baresse (jis ir yra šio filmo operatorius ir prodiuseris). Modelio gyvenimui filme skiriama sąlyginai nedaug dėmesio. Susipažinsite su Bernedette tokia, kokia ji yra dabar – nevertinančia savo praeities mados industrijoje, nekenčiančia filmuotis, fotografuotis ir atsiribojusią nuo materializmo bei prabangos. Dėstydama studentams, Benedette paliečia daug aktualių temų. „Kodėl moterys visada stengiasi atrodyti jaunos“? „Kodėl bijome pasenti“? Čia pat iškyla atsakymai: „Nes jaunystė ir grožis padeda patikti žmonėms, o tai suteikia tam tikros galios“. „Senatvė asocijuojasi su mirtimi, todėl jos bijome“…

Rodos, kad per 75-erius metus herojė pavargo elgtis „taip kaip reikia“, todėl provokuoja aplinką kaip tik išmano, nesvarbu ar tai būtų retas maudymasis ir drabužių skalbimas rankomis ar Milano miesto savivaldybės skirto apdovanojimo atsiėmimas apsirengus buitiškai, „taip kaip stovi“. Sūnus Beniamino žino, kad Bernadette nori išnykti, tai nėra uždrausta tema jų kasdienybėje. „Išnykimas“ Benedettei atrodo natūralus, gyvenimo etapas, ji apie tai kalba ramiai ir susitaikiusi.

Beniamino: Jau kelis mėnesius, net ne mėnesius, o metus sakai man, kad nori pasitraukti. Paaiškink, ką tiksliai turi omeny.-

Benedette: Turiu omeny, pasitraukti į pasaulį priešingą tam, kokiame iki šiol gyvenau. Gyvenu pasaulyje, kur viskas tarsi „skirta“ fotografijai. Bet ne atminčiai… Mane domina, priešingai, tie dalykai, kurių nesimato, nei tie, kurie matosi.

Beniamino: Į kokią salą norėtum plaukti?

Benedette: Man nesvarbu,bet turėtų būti taip toli, kad niekas jos nepasiektų.

————————————————————————————————————————————

Beniamino: Mama, kodėl tave taip nervina vaizdai? Nuotraukos, filmuoti kadrai?

Benedette: Nes tai – melas. Jie sustingdina dalykus, kurie yra baigtiniai. Man nepatinka sustingę dalykai. Nežinau, ar atkreipei dėmesį, bet yra milijonai saulėlydžio nuotraukų. Atvirai sakant, visos vienodos. Nors saulėlydžiai skirtingi. Tiesiog žmonės lyg verčiami daro tą kvailą besileidžiančios saulės nuotrauką.

Labai geras filmas. 9/10

Dovanoti, dovanoti ir dar kartą dovanoti

Pavasarinis daiktų mažinimas namuose tęsiasi! Šiandien nepažįstamajai padovanojau dar du atsibodusius megztinius. Žinau, kad labiau apsimoka parduoti, bet nebeturiu kantrybės laukti ir sandėliuoti daiktus – taip norisi atsilaisvinti erdvę čia ir dabar.

Pastaruoju metu atidaviau daug drabužių ir negalėčiau jaustis geriau. Būna ir taip, kad prisiminusi jau atiduotą daiktą tyliai pasidžiaugiu – kaip gerai, kad jis pagaliau nebesimaišys ir manęs nebenervins!

Pirmoji mane atiduoti daiktus stabdanti mintis dažniausia yra tai, kad ateityje jo gali prireikti. Įveikiu ją sveiku protu (juk tiek laiko daiktas nebuvo reikalingas ) ir saldžiais pažadais sau (jei jau prireiks, tai nusipirksiu naują, bet 100 k. labiau patinkantį). Dar vienas svarbus dalykas, padėjęs man atlaisvinti spintą, yra dovanojimas. Jei anksčiau man atrodė, kad nereikalingus daiktus reikia parduoti bent už simbolinę kainą, šiandien be jokios sąžinės graužaties galiu dovanoti ir labai geros kokybės daiktus. Pinigai čia nėra svarbiausia dalis. Esu dėkinga, kad turiu galimybę pratęsti man jau nereikalingo daikto gyvenimą bei atlaisvinti daugiau erdvės namuose ir spintoje.

Iš patirties sakau – svarbiausia pramušti ledus ir atsisakyti pačio pirmo daikto. Po to šis procesas vyksta paprastai ir savaime. Jei atvirai, prie daiktų mažinimo ir erdvės atlaisvinimo netgi galima priprasti:).

Norintys dovanoti, būtinai prisijunkite prie Facebook grupės – ZW mainai

Linkėjimai

Inga

Iš tikro prieš por

Pagaliau suradau tobulą termo gertuvę

Sveiki,

Kas gali būti geriau už galimybę visuomet su savimi turėti gaivaus vandens arba karštos, aromatingos kavos? Kokybiška termo gertuvė – tai NR.1 pirkinys, kiekvienam tvariai gyventi siekiančiam žmogui.

Su savimi turėti gertuvę yra praktiškas ir naudingas įprotis. Tam, kad gertuvė išeinant iš namų taptų tokia būtina kaip telefonas ar raktai, ji turi būti ne tik funkcionali, bet ir simpatiška. Iškart, kai paėmiau į rankas savo termo gertuvę iš KAVOS DRAUGAS, supratau, kad nebenorėsiu jokių kitų.😊

Kodėl taip džiaugiuosi šia gertuve:

Termosas ir gertuvė viename. Tai labai tinka minimalistiniam gyvenimo būdui.
Ne tik gertuvė, bet ir puikus stiliaus akcentas. Nuoširdžiai sakau, tai yra gražiausia gertuvė, kokią esu turėjusi.
Patogaus dydžio, telpa į kišenes kuprinėse ir lagaminuose, taip pat į puodelių laikiklius.
100% sandari (100% leak proof)
Puikiai išlaiko vandens vėsumą ir gaivumą. Galbūt tai tik „placebo“ efektas, bet gerti vandenį iš stiklinių/plieninių gertuvių gardžiau nei iš plastikinių. Čia yra didelis privalumas, nes per dieną pavyksta išgerti pakankamai vandens😊.

Investuoti į kokybišką termo gertuvę tikrai verta – tai pirkinys, praversiantis tiek vasarą, tiek vėsiuoju metu laiku. Jeigu ieškote termoso, gertuvės ar termo gertuvės– rekomenduoju užmesti akį į KAVOS DRAUGAS puslapį. Ten tikrai didelis, stilingų ir kokybiškų gertuvių pasirinkimas. Beje, ten galima rasti ekologiškos kavos, kokybiško šokolado ir pačios skaniausios Harley&Sons arbatos…Žodžiu, viso to, ko paprastose parduotuvėse nerasite:).

Linkėjimai!

Vieninteliai knygų mugės 2020 pirkiniai

Šiais metais knygų mugė praėjo ramiai. Nenorėjau grūstis minioje, todėl daugiausia laiko praleidau muzikos salėje. Nenusipirkau nė vienos knygos. Į mugę ėjau laisva, tvirtai žinodama, kad „dalyvauti yra svarbiau nei kažką nusipirkti“.

Stebuklinga! – pagalvojau pamačiusi šį „atgyjančių“ atvirukų stendą. Mano vidinis vaikas jau seniai nebuvo taip arti pasakos ir stebuklų.

Ilgai rinkausi ir nusipirkau du – abu dovanai.

Kuris jums labiau patinka?

Atvirukai iš – noriuatviruko.lt

Dar viena priežastis palaikyti The Roop! #eurovision2020

Klausausi šių metų Eurovizijos laimėtojų „THE ROOP“ interviu ir taip gera. Ne tik daina puiki, bet ir tai ką jie šneka yra tarsi gaivus oro gūsis viešojoje erdvėje.

Tas brandus, šviesus, lengvai filosofiškas žvilgsnis į pasaulį kartu su tvarumo idėjomis (šiame interviu kalbama ir apie soc.tinklų ribojimą, vegetarizmą, veganizmą, plastikinius maišelius, medinius dantų šepetėlius ir dar daugiau).

Taip gera klausytis tokių sąmoningų, protingų žmonių. O daina, pasikartosiu dar sykį, PUIKI!

Labai jais tikiu.

Labai rekomenduoju interviu nuo 17:50 min, bet ir visas interviu tikrai įdomus.

Šiandien,vilkėdama baltą golfą, mintyse girdėjau „The heat is getting higher I feel that I’m on fire…“.

GO, THE ROOP!!!

https://m.youtube.com/watch?v=HVNkvpsNSkk&t=630s

Valio unikaliems atvirukams!

Sveiki,

Žinau, kad tikrai nesu vienintelis žmogus, kuris vis dar mėgsta siųsti atvirukus. Paprastai siunčiu daug atvirukų vienu metu, o tada visą mėnesį gyvenu maloniu laukimu;).

Truputis statistikos iš mano Postcrossing paskyros:

Atvirukų siuntimo procesas paprastas kaip du kart du– parašai atviruką, užklijuoji pašto ženklą, o tuomet keliauji į artimiausią paštą. Ar galėtų būti kažkaip kitaip? Pati nustebau sužinojusi, kad ne tik, kad galėtų, bet ir GALI.

Neseniai išbandžiau svetainę atvirukas.com (Atvirukas Facebook), kuria naudojantis galima išsiųsti personalizuotą atviruką neiškėlus kojos iš namų. Nereikia turėti nei atviruko, nei pašto ženklo, netgi tušinukas nereikalingas – kompiuteris, internetas ir norimi pasakyti žodžiai – tai viskas, ko reikia, kad fizinis atvirukas nuo jūsų pasiektų gavėją.

Ir ne šiaip sau atvirukas, bet būtent toks, kokį sukursite. Atvirukas.com svetainėje galite patys susidėlioti įvairaus dizaino atvirukus ar koliažus, pasirinkti norimą šriftą, spalvas, lygiuotes, raidžių dydį ir t.t

Aš kurdama atvirukus, atsižvelgiau į tai, kokios tematikos atvirukai patinka gavėjui, bet ekspermentavau nedaug. Žinoma, labiausiai sužavėjo galimybė savo pačios darytas nuotraukas paversti atvirukais.

Keli pavyzdėliai:

MINIMALIAI.LT VERTINIMAS:

SUPER:

Galima savo darytas nuotraukas paversti atvirukais.
Galima sukurti atviruką, paliksiantį įspūdį net ir išrankiausiam skoniui (yra tikrai labai išrankių žmonių, postcrosser’iai supras:) ).
Tam, kad išsiųstum atviruką, nereikia keliauti į paštą.
Kaskart, pardavus 10 atvirukų, bus pasodintas medelis! Geras tikslas. YAY!
Lietuviškas verslas. Juk gera palaikyti savus!

MAYBE:

Atvirukas neužrašomas ranka. Galbūt žmonėms su neaiškia rašysena tai gali būti pliusas, bet rašymas ranka atvirukui prideda daugiau „asmenybės“.
Kai kuriems gali nepatikti mintis, kad tai, kas parašyta atviruke, bus matoma ne tik gavėjui. Kita vertus, siuntimo procese atvirlaiškis pereina per daug rankų. Be to, nejaugi kas nors rašo itin asmeninius dalykus atvirlaiškyje…?
Atvirukas.com svetainėje bent kol kas nėra paveiksliukų šablonų, tad jeigu neturite savo nuotraukų kolekcijos, teks panaršyti internete (svarbu paminėti, kad pirkėjas užtikrina, kad naudojant paveiksliuką nepažeidžiamos jokios autorinės teisės. Dėl šios priežasties aš prioretizavau savo darytas nuotraukas).

Žinau, kad didžiosios metų šventės jau prabėgo, bet visgi gyvenime tiek daug progų, kuomet galima išsiųsti atviruką. Pabandykit tai padaryti per atvirukas.com puslapį. Įdomu ir super patogu!

Atvirukas Facebook

Visiškai nepagražintai apie Minimaliai.lt

Sveiki,

Beveik 3 metai prabėgo nuo tos dienos, kai pradėjau rašyti Minimaliai.lt. Per tą laiką daug visko keitėsi, pasikeitė ir mano požiūris į atsakingą gyvenimo būdą bei tinklaraščio rašymą.

Kai pradėjau rašyti, lietuviškų panašios tematikos puslapių ir tinklaraščių buvo vos keli. Mano įkvepėjai buvo užsienio blogeriai, viskas atrodė nauja ir labai įdomu. Temų rašymui buvo daug, dar daugiau buvo dalykų, kuriuos norėjau pakeisti buityje ir požiūryje. Pradžioje entuziazmo netrūko – formavau naujus įpročius, nemažai dalykų atsisakiau iš viso. Apie daugelį atradimų rašiau savo puslapyje, nes atrodė, kad turiu, ką pasakyti ir svarbiausia tuo labai tikiu.

Laikas bėgo, kadaise buvę nauji dalykai tapo įprastais (kad ir tie patys mediniai dantų šepetėliai, kietieji šampūnai, ar plastiko vengimas). Dabar šios temos man yra tarsi išspręsta lygtis – atsakymas aiškus ir nebelikę vietos išvedžiojimams. T.y. rašyti dar kartą šiomis temomis nematau reikalo.

Pagal tinklaraščio idėją turėčiau būti nuolatiniuose ieškojimuose ir stengtis gyventi vis tvariau ir tvariau…Visgi jaučiuosi pasiekusi mažiausiai vidutinį šiuolaikinio žmogaus tvaraus gyvenimo lygmenį ir nenoriu didžiosios savo laiko ir pastangų dalies skirti buičiai, kategoriškai ieškant daikto be pakuotės ar be plastiko detalės.

Buvo laikas, kai mano facebook feed‘as buvo pilnas aplinkosauginės informacijos – zero waste, minimalizmas, atliekų mažinimas, plastiko atsisakymas, tvarumas… Ilgainiui toks kiekis šios tematikos informacijos ėmė savotiškai nervinti. Supratusi, kad tai niekur nebeveda, didžiąją dalį šių puslapių atsekiau. Tuomet mane ėmė pasiekti daugiau man aktualios informacijos ir tai yra puiku.

Kartais sulaukiu kvietimų papasakoti apie minimalizmą ar atsakingą gyvenimo būdą nedidelėms grupelėms žmonių, bet visus kartus atsisakiau. Pirmiausia dėl to, kad nesijaučiu pasiekusi tokį lygį, kad galėčiau apie tai kalbėti kaip pranešėja. Apsimetinėti, kad žinau viską, nematau tikslo. Taipogi, nesinori savęs sieti tik su tvarumu ar minimalizmu. Taip, tai yra svarbi mano gyvenimo dalis, bet kai matau kitus žmones, kryptingai besidominčius viskuo, kas susiję su tvarumu, kuriančius įvairias iniciatyvas ir t.t, suprantu, kad yra labiau į šią temą įsitraukusių žmonių, kurie ir turėtų būti pagrindiniai tvaraus gyvenimo atstovai bei komunikatoriai.

Supratau, kad tvarūs pasirinkimai mane domina kaip progresyvesnė žmogaus mąstymo forma. Įdomu stebėti kaip keičiasi visuomenė ir kaip atskirus žmones tvariau draugiškiau aplinkai galiu pamotyvuoti aš pati. Nenoriu dalintis užterštų vandenynų nuotraukomis, bauginančiais skaičiais ar procentais, aplinkai nedraugiškais verslo sprendimais, šiukšlių tvarkymo reformomis ar pan (suprantu, kad tai yra aktualu ir svarbu, tačiau šiose srityse neturiu nei kompetencijos nei entuziazmo). Apskritai nemėgstu baksnoti pirštu ir kažko reikalauti iš kitų (tikrai nesu vadovauti linkusi asmenybė😊), labiausiai džiaugiuosi galėdama pasidalinti patirtimi, kelti klausimus, paskatinti susimąstyti. Tai ir yra viena iš pagrindinių Minimaliai.lt tikslų.

Kas toliau?

Minimaliai.lt niekur nedingsta. Galiu įvardinti mažiausiai 3 temas, kuriomis tekstai pasirodys artimiausiu metu. Kaip ir iki šiol, puslapis gyvuos savo ritmu – tekstai nebūtinais sutaps su tos dienos aktualijomis, tačiau bus universalūs.

Gali atsirasti naujų temų. Šie metai man yra knygų metai – skaitymui skiriu daug savo laisvalaikio, mąstau, kad būtų visai įdomu pasidalinti nuomone ir apie knygas.

Linkėjimai

Inga

Mano mėgstamiausias influenceris ir iššūkiai XXI amžiui

Jeigu man leistų pasirinkti žmogų, kuris šiuo metu mane „influencina“ labiausiai, atsakymą žinočiau iš karto. Tai vienas pirmųjų Lietuvos psichoterapeutų – Eugenijus Laurinaitis, kurio mintys padėjo man išgyventi sunkiausias gyvenimo akimirkas. Daug išminties, šviesos, ramybės šiame žmoguje.

Mane labai žavi ir tai, kad jis kalba apie žmogaus santykį su planeta, apie būtinybę keistis ir perkainuoti vertybes. Apie žmonijos atsakomybę prieš gamtą ir ateities kartas.

Viename iš savo pranešimų auditorijai, Eugenijus pristato 17 iššūkių žmonijai, kurie buvo aprašyti Oksfordo universiteto profesoriaus James Martin knygoje „17 XXI amžiaus iššūkių“. Anot mokslininko, XXI amžius yra lemiamas žmogui momentas, nes žmonija, o ne gamta, tapo evoliucine jėga, lemsiančia, planetos ateitį. Žmonės privalo imti vertinti žemę dabar ir kiekvieną dieną, šie pokyčiai yra visiškai neišvengiami.

Pagrindinės problemos ir iššūkiai XXI a. žmonėms:

Išsaugoti žemę. Esminė ir pagrindinė gyvenimo šiame pasaulyje vertybė. Mes pavojingi ne žemei, o patys sau. „Saugoti reikia save pačius nuo savęs pačių“.
Sumažinti skurdą bei nelygybę tarp skirtingų šalių ir klasių.
Sulėtinti populiacijos augimo tempą (kelti visuomenės gerbūvį, didinti moterų išsimokslinimą, moterų teises).
Gyvenimo stiliaus pritaikymas šios žemės galimybėms. Žmonija privalo „susipaprastinti“.
Globalizacijos iššūkiai.
Žemės gelbėjimas nuo gresiančio karo.
Terorizmo grėsmė.
Kūrybiškas požiūris krizinėse situacijose.
Mirtinų ligų pažabojimas. To pasekmė bus geresnė gyvenimo kokybė, ilgesnis gyvenimo laikas.
Bandymas padidinti žmogaus potencialą. Turime pradėti vadovautis savo įgimtomis sąvybėmis (pavyzdžiui neteisybės jausmu, kuris yra įgimtas).
Mašinų protingėjimas, dirbtinio intelekto iššūkiai.
Egzistencinės rizikos faktai. Turi būti sukurti patikimi planetos sistemų modeliai, leidžiantys prognozuoti kaip planeta reaguos į žmonijos veiksmus.
Transhumanizmo grėsmė. Tai, kaip šiuolaikinė medicina keli riziką mums kaip žmonėms („atsarginių“ kūno dalių kūrimas)
Tilto tarp įgūdžių ir išminties sukūrimas. Išmintis skiriasi nuo proto. Išmintis yra išvestinė iš patyrimo, kuris negali būti nei teigiamas, nei neigiamas. Kuo daugiau patirties turi, tuo geriau supranti, daryti ar nedaryti. Bet tai nėra patyrimas. Patyrimas yra gebėjimas daryti išvadas: „Kas iš to?“

Tai yra tik trumpas reziume to, ką šis protingas žmogus pasako savo paskaitoje. Labai labai rekomenduoju paklausyti visiems, net ir tiems, kuriems aplinkosauga nelabai rūpi.

Linkėjimai

Inga

VALIO bambukiniams ausų krapštukams

Prieš daugiau nei metus pasaulį sukrėtė nuotrauka su jūros arkliuku, uodegėle „apsikabinusiu“ ausų krapštuko kotelį.

Pirmasis mano refleksas tai pamačius, buvo visiškai atsisakyti plastikinių ausų krapštukų. Visgi, laikui bėgant supratau, kad jie itin patogūs ir kitose situacijose (pavydžiui, koreguojant makiažą), tad jau iš turimų kotelių ir vatos gabalėlių pradėjau gamintis savo krapštukus. Tokiu būdu vieną kotelį panaudodavau nesuskaičiuojamą galybę kartų, tačiau reikėdavo investuoti laiko ir gamintis krapštukus ateičiai.

Neslėpsiu, kad tai sukeldavo šiokio tokio nepatogumo, todėl labai džiaugiuosi PAGALIAU Vilniuje, parduotuvėje Zeroteka (Klaipėdos g. 3, Vilnius) suradusi bambukinius ausų krapštukus. Dabar be jokių sąžinės priekaištų galiu juos naudoti tiek, kiek reikia ir būti tikra, kad jie tiesiog susikompostuos😊.

Prieikime prie antrosios įrašo dalies. Atvirlaiškį nuotraukoje gavau iš Tokijo, Japonijos. Jį man atsiuntė žmogus, vardu Ryoko.

Tai yra vienas mėgstamiausių mano atvirlaiškių, nes pasižymi įdomia tekstūra ir pagamintas, naudojant tradicinę japonišką „Wa-Shi“ techniką. Ornamentai atvirlaiškyje simbolizuoja jūros bankas.

Man šis atvirukas labai gražus, spinduliuojantis ramybę, harmoniją. Manau, kad kaip iliustracija, jis taip pat labai tinka – atsisakę plastikinių ausų krapštukų, prisidedame prie švaresnių jūrų, vandenynų, gamtos.