Author Archives: Menulietė

Žmonės, kurie žino dalykus: tvarių mezginių projektas „Mamamezga“

Sveiki,

Šiandien „Žmonės, kurie žino dalykus“ rubrikoje – tvarios mados projektas „Mamamezga“. Kviečiu susipažinti su „Mamamezga“ įkūrėjomis –  mama Nijole ir dukra Egle ir paskaityti apie pomėgį megzti, virtusį bendru projektu, įkvėptu tvarumo idėjų ir meilės gamtai.

Kiek laiko mezgate? Kuo jus patraukė šis užsiėmimas?

Mama Nijolė: Mezgu nuo 10 metų – tai jau skaičiuojasi 40 metų. Mane sužavėjo mezgimo procesas. Mezgant nuostabus jausmas matyti, kaip darbas „auga”. Taip pat tai man puiki meditacija, leidžianti pasvajoti, prisiminti gražius praeities momentus, nes mezgimas lavina atmintį. Mezgimas neleidžia pamiršti ir matematikos, juk reikia apskaičiuoti  mezgimo akis, modeliuko išmatavimą… Geriausias jausmas apima, kai pamatau savo mezginį dėvinčias klientes.

Dukra Eglė: Megzti ir nerti vašeliu mane išmokė mama, kai buvau dešimties metų. Mezgu labai retai, dažniau neriu, pavyzdžiui plaukų gumytes (angl. scrunchies) arba maudymosi kostiumėlius.  Nuo pat mažumės noriai rengdavausi mamos numegztus rūbus, o kai tapau paauglė, pati kurdavau dizainus, arba parodydavau mamai kas patikdavo, ir ji numegzdavo identiškai. Žinoma, turėjau megztų drabužių iš fast fashion parduotuvių, tačiau greit nusivildavau jų kokybe, greitu susidėvėjimu bei nemalonia tekstūra. To priežastis – sintetika. Didžioji dalis mezginių įprastose parduotuvėse turi daugiau procentų akrilo nei vilnos. Jeigu mezginio sudėtį sudaro daugiau nei 50% vilna – į kainą galima net nežiūrėti. Tad, pasirinkimas kurti savo dizainus ir leisti mamai įgyvendinti juos mezgant, man labai patiko. 

Papasakokite, kaip gimė idėja įkurti „Mamamezga“?

Abi su mama jau ilgai domimės tvaria gyvensena. Mama nuo mažumės mokė rūšiuoti šiukšles, tausoti ir tinkamai prižiūrėti skirtingo audinio drabužius. Mūsų šeimyna turi sodybą, kurioje praleidžiame labai daug laiko, tad gamta mums – antri namai. Augdama mačiau, kaip tėvai sodina medžius, vaisių krūmus, daržoves… Visa tai padėjo mano tvaraus gyvenimo pagrindą. Iš meilės gamtai, norėjosi prie tvarumo prisidėti bent šiek tiek. Laikui bėgant gimė idėja –  skatinti žmones rinktis lėtai, atsakingai, iš natūralių siūlų numegztus mezginius. Norime merginoms padėti išsiskirti iš fast fashion drabužius dėvinčių minios bei paskatinti skirti didesnį dėmesį aprangos patogumui, ilgaamžiškumui, kokybei.

Kaip gimsta „Mamamezga“ kūrybinės idėjos? Ar atsižvelgiate į vyraujančias madas?

Dažniausiai idėjos gimsta mūsų fantazijoje. Visų pirma, sugalvojame dizainą ir ką norime sukurti, tuomet ieškome tinkamų siūlų, renkamės spalvas. Visada kuriame sezonui į priekį, pagal tai parenkame siūlų sudėtį. Pavyzdžiui, dabar renkamės mažiau vilnos turinčius siūlus, ieškome siūlų su medvilne, šilku arba bambuku, nors pastarojo siūlų rasti sunku, taip pat sudėtinga sužinoti, kokiomis sąlygomis jis buvo išaugintas.  Žinoma, pirmiausia stengiamės įgyvendinti klienčių norus, kurie dažiausiai atitinka dabartinę madą. Spalvas renkamės atsižvelgdamos ir vyraujančias tendencijas. Pavyzdžiui, dabartinis topas yra šviesiai violetinė, lavos oranžinė, sodri mėlyna, gaivi mėtos bei prabangi laiškinio česnako spalvos.

Šiuo metu skatiname merginas dėvėti kardiganus, pagamintus iš vilnos. Jie ne tik atstoja švarkus, paltus, kadangi yra šilti, bet ir neleidžia sukaisti  – vilna turi savybę išlaikyti natūralią kūno šilumą.

Jūs mezgate tik iš natūralių medžiagų siūlų. Gal galėtumėte papasakoti, kuo pasižymi skirtingos medžiagos su kuriomis dirbate?

Daugiausia mezgame iš skirtingų rūšių vilnos:

  • Merino vilna. Šią vilną augina merinosų avys, ji labai švelni, labiausiai tinka megzti rūbus vaikams.
  • Alpakos vilna – pati lengviausia iš visų vilnos rūšių, spindinti it šilkas. Tai vilna, kurią augina alpakos – gyvūnai panašūs į lamas. Drabužiai iš alpakos vilnos yra švelnūs, minkšti, labai šilti ir patvarūs. Priklausomai nuo alpakos amžiaus bei veislės, jos vilna vidutiniškai 4 – 6 kartus geriau išlaiko šilumą nei avies, yra labai tvirta, sunkiai veliasi ir lamdosi. Džiugu, jog gyvūnėliai nėra skriaudžiami – Alpaka kerpama tik kartą per dvejus metus ir tik taip, kad šiam gyvūnui būtų užtikrinta apsauga nuo atšiaurių gyvenimo sąlygų.
  • Kašmyro vilna– tai pati prabangiausia vilna, gaunama iš auginamų Kašmyro ožkų. Kašmyras yra labai lengvas ir šiltas. Prabangiųjų audinių žaliava yra minkštas apatinis Kašmyro ožkų plaukas, kuris yra ne kerpamas, o iššukuojamas.
  • Mohera– vilna, gaunama iš Angoros ožkų. Mohera yra minkšta, švelni ir tvirta. Mohera dažnai verpiama su rišančiuoju siūlu, nes moheros pluoštas pats atsiskiria į atskirus plaukelius, todėl neįmanoma pagaminti 100% moheros siūlų. Labiausiai vertinama mohera yra su šilku dėl tokio pluošto natūralumo, švelnumo ir šilkinio žvilgesio.

Žiemą geriausia nešioti 100% vilnos mezginius, jie puikiai šildys ir neleis sušalti. Įdomu tai, jog vilna netgi sugeba atlikti natūralų mikromasažą, kurio metu gerinama kraujotaka, ir taip padeda pasveikti nuo ligų. Dabar vilna apdirbama labai kokybiškai, dažnai ji net „nekanda“ – kas yra labai svarbu jautriems žmonėms.

Vasarą puikiai tinka aukštos kokybės pluošto medvilniniai siūlai. Rūbai iš medvilnės yra malonūs ir švelnūs odai, patogūs kasdieniniam dėvėjimui. Lino ar šilko siūlai yra ne tokie populiarūs, dažniausiai būna gana ploni todėl juos gamintojai linkę įmaišyti į kitus siūlus, pavyzdžiui vilną.

Visus mezginius iš natūralių siūlų privalu skalbti rankiniu režimu ir žemoje temperatūroje, o išskalbus paguldyti ant rankšluosčio džiovimui ir jokiu būdų nekabinti ant džiovyklos, taip jie išlaikys savo formą. 

Projektui „Mamamezga“ tvarumo principai yra labai svarbūs. Trumpai papasakokite, kuo jūsų verslas yra tvarus?

Dalis mūsų mezginių yra numegzti iš panaudotų siūlų (ne masinės prekybos, o rankų mezginių). Taip pat renkamės siūlus iš vietinių parduotuvėlių, kurios pardavinėja Lietuvoje gamintus siūlus. Siūlai, kuriuos įsigyjame, yra pagaminti iš natūralių medžiagų: 100% vilna, medvilnė, šilkas ar linas. Neseniai užsisakėme keletą kilogramų 100% vilnos iš Lietuvos karšyklos, kurioje etiškomis sąlygomis yra sukaršiama vilna. Labai norėjome mezgimui naudoti tik jau naudotus siūlus, deja, pastebėjome, kad gana sunku rasti megztų rankomis megztinių, o išardyti daugelį fast fashion gamybos drabužių yra beveik neįmanoma. 

Dar vienas žingsnis tvarumo link – rankų darbo siūlai. Radome keletą žmonių Lietuvoje, gaminančių rankų darbo siūlus. Šie siūlai yra vienetiniai ir labai ilgai gaminami, todėl kainuoja dvigubai brangiau nei įprasti.

Ar pastebite besikeičiantį žmonių požiūrį į rankų darbo drabužius? Kaip manote, ar laikui bėgant ir ekologinėms problemoms ryškėjant, žmonės vis labiau prioretizuos natūralių medžiagų drabužius, mažins vartojimą?

Požiūris tikrai keičiasi. Populiarėjant tvarios mados idėjoms, daugėja merginų, norinčių palaikyti vietinį verslą, pirkti rankomis sukurtus rūbus. Vyresnės moterys rečiau linkusios rinktis rankomis megztus rūbus, nes daugelis jų puikiai moka megzti pačios.

Pastebime, kad daug klienčių kreipiasi į mus ieškodamos išskirtinio dizaino, kurio neranda įprastose parduotuvėse.  Mezgant namie – daug mastoma apie mezginį ir apie tai, kas jį dėvės, todėl drabužis gimsta išjaustas, su meile ir išskirtinis. Juk antro lygiai tokio pačio mezginio numegzti rankomis jau nebepavyks!

ĮDOMU

Kai kurie „Mamamezga“ drabužiai numegzti naudojant mezgimo mašiną, kuri pagelbsti mezgant didesnius, vienodo rašto ir įmantrybių nereikalaujančius drabužius. Ši mašina padeda megzti greičiau ir lengviau, tačiau nemaža dalis darbo atliekama rankomis: apjungiamos ir apsiuvamos mezginio dalys,  visi siūlų kamuoliukai ant mašinos pervyniojami ranka.

Ačiū Mamamezga! Palaikykime lietuviškus, tvarius verslus!

Mamamezga profilis Facebook

Mamamezga profilis Instagram

Mamamezga etsy puslapyje

Trys nauji kasdienybės ritualai

Sveiki,

Noriu pasidalinti trimis man visiškai nebūdingais dalykais, atrastais karantino metu:

  1. Kasdienis sapnų registravimas

Įkvėpta draugės, sapnus aprašinėjančios ne vienerius metus, jau daugiau nei mėnesį kasdien užrašinėju, ką sapnavau. Ši veikla man kaip rytinis ritualas: rašymas ranka veikia terapiškai, o patys sapnai atskleidžia pasąmoningai rūpinčius dalykus, neišspręstas problemas, lūkesčius. Reikia tik truputį paanalizuoti – ir viskas kaip ant delno.

Iš tikrųjų, tik pradėjusi užrašinėti sapnus supratau, kad sapnuoju kiekvieną dieną. Mano sapnai realistiški, juose pažįstami žmonės, nemažai kasdienių situacijų. Kartais sapnuose elgiuosi kaip tipinė aš, bet dažniau priešingai – išsprogstu emocijomis ir pasielgiu visiškai sau nebūdingai. Šiems sapnams skiriu ypatingą dėmesį. Vis dėl to, mano sapnai yra tarsi realybės tęsinys, pasigendu daugiau kūrybiškumo, grožio, „nerealumo“(juk sapnuose įmanoma viskas, kodėl sapnuoju tik taip „protingai“, „realistiškai“?). Šie apmąstymai paskatino mane atrasti meditavimą (žiūrėti į 2 punktą).

 

  1. Meditacinės praktikos

Man patinka psichologija ir asmeninis tobulėjimas, tačiau niekuomet neskyriau dėmesio dvasingumui. Pati iš savęs esu nerimastinga, visada jaučiu poreikį sukontroliuoti dalykus, būti pasiruošusiai visiems įmanomiems scenarijams. Kitaip tariant, man sunku būti „čia ir dabar“. Niekada nemaniau, kad tai yra bėda. Juk ateis diena, kai pagaliau viskas bus „taip kaip reikia“ ir būsiu rami.

Deja. 

Pirmoji pažintis su meditacija buvo visiškas atmetimas. Galvoje nuolat zujo mintys, o jo didenybė protas nuolat primindavo: „Na ir ką, pabūsi susikaupusi, nurimsi, bet juk dalykai realybėje vis tiek išliks tie patys. Problemų tai nesprendžia“. Paskui, pamažu atsivėrė daugiau kelių, supratau, kad galiu nuraminti mintis ir apmalšinti nerimą, gebu bent kurį laiką visiškai nieko negalvoti. Ir tai visiškai nereiškia, kad ištisą dieną sėdžiu lotoso pozoje. Medituojant svarbu sukaupti dėmesį, tad netgi pasivaikščiojimas susikoncentravus į kvėpavimą, arba monotoniški, paprasti veiksmai gali veikti kaip tam tikra meditacija.

Labai rekomenduoju programėlę „Atsipūsk“. Lengvos, neilgos meditacijos, kuomet malonus balsas LIETUVIŠKAI pasako, ką jums reikia daryti 😊. Super.

  1. „Animal spirit“ būrimosi kortos.

Pirmą kartą šias kortas pastebėjau fotografės Neringos Rekašiutės Instagram’e. Jos patraukė dėmesį dėl savo meniškumo ir grožio. Pasidomėjusi kiek daugiau, nusprendži

au kortas sau pasidovanoti. Jaučiau, kad tos paslapties, bohemiškumo ir tylaus patarimo iš šalies man labai reikia.

Trumpai: Animal spirit kortos nėra paprastos taro kortos. Kiekviena korta yra su toteminiu gyvūnu, atsipindinčiu tam tikrą būseną, vertybes ir nešančiu to gyvūno esybei būdingą žinutę. Visų gyvūnų aprašymai pateikti kartu prie kortų pridedamoje knygelėje. Būrimas šiomis kortomis reikalauja savianalizės ir interpretacijos. Gavęs atsakymą iš gyvūno, turi progą apmąstyti rūpimą situaciją, galimai pastebėti joje kažką naujo ir pats atrasti atsakymą.

Pavyzdžiui, uždavusi klausimą, kaip turėčiau elgtis karantino metu, iš 63 kortų ištraukiau krokodilą, kuris simbolizuoja nusiraminimą, stagnaciją ir jėgų kaupimą ateičiai.

Paklaususi apie tinklaraščio rašymą, ištraukiau bitę – o čia jau interpretuok kaip nori – galbūt trokštamas rezultatas vertas didelio darbo, o galbūt priešingai – dėl šio tikslo persidirbti neverta?

Žodžiu, šios kortos man yra kažkas stebuklingo, buriuosi retai, bet tos akimirkos ypatingos.

Linkėjimai

Nuotrauka Dainiaus Putino

Žmonės, kurie žino dalykus: kavos ragavimo čempionė Miglė

Sveiki,

Labai  žaviuosi žmonėmis, kurie yra profesionalai vienoje pasirinktoje srityje. Vienas iš tokių žmonių – mano draugė Miglė, pradžioje karjerą pradėjusi kaip paprasta barista, atkakliai, su užsidegimu dirbdama ir keldama kompetencijas, šiandien ji –  Caffeine kavos kokybės ir mokymų vadovė. Taip pat Miglė yra oficialiai tituluota Lietuvos kavos ragavimo čempionė, kuri atstovaus Lietuvą pasaulio čempionate.

Klausti Miglės apie kavą ir tikėtis lakoniško atsakymo – misija neįmanoma. Miglė tiesiog gyvena kava ir labai daug šia tema žino. Uždaviau Miglei tris klausimus apie savo (ir greičiausiai daugelio jūsų) mėgstamiausią gėrimą – kavą. Tikiuosi, kad bus ne tik įdomu, bet ir naudinga.                                                                                                             . 

1. Migle, Tavo nuomone, kodėl tiek žmonių neįsivaizduoja savo dienos be puodelio kavos? Kokia yra šio gėrimo populiarumo paslaptis?

Mano nuomone, kavos populiarumas labai susijęs su bendravimu. Juk kavos gėrimas dažnai yra mažiau orientuotas į pačią kavą, o labiau į veiksmą, padedantį komunikuoti. Žodžiai „Einam išgerti kavos“ skamba mažiau įpareigojančiai nei „susitikime pakalbėti“. Kava užpildo tylos pauzes, tampa diskusijos objektu, o dar ir energizuoja. Puikus gėrimas.

Žinoma, ir pati kava yra labai skani. Manau, žmonės, kurie sako, jog nemėgsta kavos, tiesiog niekad nerado tinkamo jiems paruošimo būdo, ragavo prastai paruoštą ar apskritai prastą kavą. Vis dėlto, kavos žaliavos kokybė ir paruošimas daro milžinišką įtaką kavos skoniui.

2. Į kokius dalykus reikėtų atkreipti dėmesį, renkantis kavą? Kaip atpažinti kokybišką kavą?

Kavos žaliavos pasirinkimas yra mano mėgstama tema. Renkantis kavą, reikėtų atkreipti dėmesį į keletą dalykų:

  • Kavos pardavimo vieta. Jei turite galimybę, rekomenduočiau kavą pirkti specializuotose parduotuvėse ar kavinėse. Žinoma, kava ten dažnai kiek brangesnė, tačiau gausite kokybišką produktą.
  • Informacija apie kavą. Kavos pakelis, kaip ir bet kuris kitas produktas, turėtų mums duoti esminę informaciją apie žaliavą, tokią kaip skrudinimo lygis ir data, sumalimo lygis, šalis ar dar geriau, regionas, iš kurio kava atkeliavo. Pamąstykite, ar nesukeltų įtarimo jogurtas ant kurio parašyta „jogurtas“ ir nieko daugiau? Ar rinktumėtės produktą, ant kurio pakelio nenurodyta nei rūšis, nei pagaminimo vieta ir data? Su kava lygiai taip pat – informacija pakuotėje turėtų būti tarsi gimimo liudijimas – konkreti ir informatyvi. Jei ant kavos pakuotės galima perskaityti tik tiek, jog „ši kava yra intensyvi, kaip jūsų gyvenimo  ritmas“, geriau tokio produkto nesirinkti.
  • Skrudinimo data parodo kavos šviežumą. Kavos skoniai ir poskoniai geriausiai jaučiami per pirmą mėnesį po skrudinimo. Žinoma, vėliau ją gerti taip pat galima, tačiau pusės metų „senumo“ kava jau bus tik pirminės savo versijos šešėlis.
  • Skrudinimo lygis. Šviesaus skrudinimo kava pasižymi šviesiai ruda spalva ir yra artimiausia savo natūraliam skoniui, todėl turės daugiau rūgštelės. Tokiai kavai geriausias pagaminimo būdas – filtrinės kavos aparatas ar paprastas užpylimas į puodelį. Filtrinė ar užpiltinė kava turi ilgą sąlyčio laiką su vandeniu todėl gauna ir daugiau kofeino. Vidurinis skrudinimas yra pats populiariausias, universaliausias ir labiausiai subalansuotas. Jis tinka tiek plikyti, ruošti per filtrą, tiek gaminti espresso. Gausime intensyvaus skonio subalansuotą kavos gėrimą. Tamsus skrudinimas – taip pat populiarus, kai kuriose šalyse toks skrudinimas yra tradicija, pavyzdžiui, didelėje dalyje Italijos, Ispanijoje, Prancūzijoje. Apie tamsų skrudinimą gerai atsiliepti negaliu, nes tai iš esmės yra kavos deginimas, kuris suteikia intensyvų kartų skonį ir panaikina natūralius kavos poskonius. Jeigu tokį mėgstate – puiku, prašom. Tačiau čia kavą galima palyginti su aukštos kokybės steiku – jei jį sudeginsi, natūralaus skonio nebesijaus. Todėl rekomenduojamas lengvas ar vidutinio lygio apkepimas.
  • Malimo lygis – pasako, kokiam paruošimo būdui kava tinkama. Smulkus malimas tinka espresso gamybai ar moka kavinukui. Vidutinis malimasv60, aeropress, kitiems panašaus tipo filtriniams kavinukams. Stambus french press kavinukui, chemex ar tiesiog plikymui puodelyje. Geriausia kavą maltis mažais kiekiais ir laikyti sandariai, jog ji neprarastų savo aromato. Žinoma, jei galite sau tai leisti, geriausia malkitės kavą namie. Jei ne – specializuotos kavinės ar parduotuvės kavą jums mielai sumals.
  • Šalis parodo kavos gimtinę. Žemynai turi skirtingą klimatą, dirvožemį, kalnuotumą, todėl kava užauga skirtinga. Pietų Amerikos šalyse, tokiose kaip Brazilija, Kolumbija, galime tikėtis kavos, turinčios daug saldumo, šiek tiek kartumo. Dominuoja klasikiniai juodo šokolado, karamelės, riešutų poskoniai. Centrinėje Amerikoje – Panamoje, Kosta Rikoje auga daug egzotiškos kavos. Dažnai saldžios, tačiau su vaisiška rūgštele. Afrikoje dominuoja rūgštesnės kavos. Dažnai – juodųjų serbentų, citrusų, kitų vaisių poskoniai. Kava iš Indonezijos/Azijos dažnai bus gan intensyvaus skonio. Dažnai dominuoja saldumas ir kartumas. Poskoniai – prieskonių, tabako.

3. Kokia kava tavo pačios mėgstamiausia?

Čia labai priklauso nuo nuotaikos ir kur esu. Kavinėje dažnai geriu espresso, ypač, jei turiu galimybę pasirinkti skirtingas pupeles.

Namie mėgstu paprasčiausią kavos gaminimo būdą – French press kavinuką. Kai noriu skanaus espresso ar americano – renkuosi moka kavinuką. Kartu šis kavinukas suteikia namams itališkos dvasios.

Jei sėdime su draugais – renkamės chemex kavinuką, jis puikai tinka dalintis kava. Įdomus faktas, tačiau šį kavinuką dažnai galima pamatyti seriale „Draugai“.

4. Gal norėtum dar ką nors pridurti?

Pasigaminti skanios kavos namie nėra sunku. Geram puodeliui užtenka investuoti į geresnės kokybės French press kavinuką ir pirkti šviežią, kokybišką kavą. Na, o jei traukia eksperimentuoti, tada jau galima žvalgytis ir toliau – kavos pasaulis yra didelis ir įdomus.

 

Ačiū Migle! <3

 

Pagrindinės nuotraukos autorius – Dainius Putinas


Minimaliai.lt nori padėkoti kavos reikmenų parduotuvei „Kavos draugas“ už padovanotą ekologišką, fair trade kavą. Viena kava užauginta Meksikoje, Čiapaso valstijoje, kita – Pietų Amerikoje, Bolivijoje.

 Fair trade logotipas – patvirtina sąžiningas prekybos sąlygas ir galimybes  gamintojams besivystančiose šalyse, investuojant į verslus ir bendruomenes tvaresnei ateičiai.

 Ekologinės gamybos logotipas – naudojamas produktams, kurių sudėtyje ne mažiau kaip  95% ekologiškų sudedamųjų dalių, o dėl likusių 5% buvo laikomasi papildomų griežtų sąlygų. Šiuo logotipu pažymėtos produkcijos perdirbimo, vežimo ir saugojimo sąlygos atitinka griežtus reikalavimus.

Po pokalbio su Migle ėmiau galvoti apie kokybišką French press kavinuką namuose. „Kavos draugas“ bus pirmoji vieta, kurioje jo ieškosiu.

Ačiū #Kavosdraugas

Kino pavasaris 2020. Filmas „Kristaus kūnas“

Žiūrėdama į pagrindinio personažo akis, atpažinau visus tuos vaikinus, kurie paauglystėje slampinėjo su nekokia kompanija. Atpažinau tuos jaunus chuliganus su kuriais pakalbėjus dviese, supranti, kad yra kažkas daugiau…Ir jei tik kita aplinka, kitokie žmonės,  jis turėtų galimybę būti kitoks.

Trumpai: jaunas, už sunkų nusikaltimą bausmę atliekantis vaikinas Danielis, kalonijoje atranda tikėjimą ir nori tapti kunigu. Deja, teistiesiems  mokslai seminarijoje uždrausti. Išėjęs iš kolonijos, Danielis keliauja į nuošalų Lenkijos kaimą dirbti lentpjūvėje. Ten, susiklosčius daug įvairių aplinkybių, herojus per klaidą palaikomas naujuoju kunigu. Pradžioje planavęs pabėgti po kelių dienų, vaikinas vis labiau įsigyvena į savo naująjį vaidmenį. Kaip pavyzdį prisimindamas kolonijos kunigą bei naudodamasis internetu, jis ima vykdyti visas kunigo pareigas. Žmonės pamažu ima jį gerbti ir pasitikėti. Nors ir būdamas jauno amžiaus „buvęs nusikaltėlis“, herojus priima daug teisingų ir sunkių sprendimų, pradeda spręsti miestelio bendruomenės problemas. Filmo atomaga sunki ir dramatiška. Matant neteisybę prabyla empatija: „Taip neteisinga! Taip negali būti!“.  Pabaiga suteikia vilties. atrodo, kad vis tiek gyvenime  galiausiai būna taip, kaip turi būti.

Jei atvirai norėčiau dar kartą pažiūrėti šį filmą. Jis tikrai labai labai geras.

„ -Negaliu pakęsti, kai mano jauniausias sūnus, dvylikametis, rūko su vaikėzais iš mokyklos. Bandau sūnui aiškinti. Bet nieko nepadeda. Ir kartais netenku kantrybės…Užvožiu sūnui. Kokią atgailą skirsite, kunige?

-Su cigaretėmis – paprasta. Yra gerai išbandytas metodas. Nupirkite jam pakelį stipriausių cigarečių ir liepkite surūkyti. Visas noras jam išgaruos.

-Siūlote jam pirkti cigarečių?

-Arba duokite savo.

– Bet…Aš nerūkau.

-Aš gi užuodžiu.

-Čia tik šiaip…Kartais.

-Sūnų irgi lupate tik kartais, ar dažniau?

-Kartais

-Tuomet atgailai…Pasivažinėkite su sūnumi dviračiais.“

10/10

 

 

Kino pavasaris 2020 Filmas „Mano mamos išnykimas“

„Man visada taip atrodė, o iš tikrųjų gal taip ir yra, kad niekas manęs iš tikrųjų nefotografavo. Nes mano veidas neparduodamas. Galiu apsimesti, būti visa išdažyta, su netikromis blakstienomis, su perukais, drabužiais, kitais įmantriausiais dalykais. Ir vaidinu tą moterį, kuri taip atrodė. Bet tai nebuvau aš. Mano asmenybė nėra fotografuotina.“

„Mano mamos išnykimas“ – pasakojimas apie praeityje garsų aukštosios mados modelį, feministę, žurnalistę ir docentę –  Benedettę Barzini.  Benedettę buvo pirmasis italų modelis, pasirodęs ant Vogue žurnalo viršelio. Jos karjera prasidėjo visai netyčia mados pasaulio atstovei ją tiesiog susistabdžius gatvėje. Daugelis Benedettos jaunystės nuotraukas esame matę patys to sąmoningai neatsimindami. Pagooglinkite ir pamatysite:).

Filmas daugiausia yra sudarytas iš autentiškų buities kadrų, nufilmuotų Bernedette sūnaus režisieriaus Beniamino Baresse  (jis ir yra šio filmo operatorius ir prodiuseris). Modelio gyvenimui filme skiriama sąlyginai nedaug dėmesio. Susipažinsite su Bernedette tokia, kokia ji yra dabar – nevertinančia savo praeities mados industrijoje, nekenčiančia filmuotis, fotografuotis ir atsiribojusią nuo materializmo bei prabangos. Dėstydama studentams, Benedette paliečia daug aktualių temų. „Kodėl moterys visada stengiasi atrodyti jaunos“?  „Kodėl bijome pasenti“?  Čia pat iškyla atsakymai: „Nes jaunystė ir grožis padeda patikti žmonėms, o tai suteikia tam tikros galios“. „Senatvė asocijuojasi su mirtimi, todėl jos bijome“…

Rodos, kad per 75-erius metus herojė pavargo elgtis „taip kaip reikia“, todėl provokuoja aplinką kaip tik išmano, nesvarbu ar tai būtų retas maudymasis ir drabužių skalbimas rankomis ar Milano miesto savivaldybės skirto apdovanojimo atsiėmimas apsirengus buitiškai,  „taip kaip stovi“. Sūnus Beniamino žino, kad Bernadette nori išnykti, tai nėra uždrausta tema jų kasdienybėje.  „Išnykimas“ Benedettei atrodo natūralus, gyvenimo etapas, ji apie tai kalba ramiai ir susitaikiusi.

Beniamino:  Jau kelis mėnesius, net ne mėnesius, o metus sakai man, kad nori pasitraukti. Paaiškink, ką tiksliai turi omeny.- 

Benedette: Turiu omeny, pasitraukti į pasaulį priešingą tam, kokiame iki šiol gyvenau. Gyvenu pasaulyje, kur viskas tarsi „skirta“ fotografijai. Bet ne atminčiai… Mane domina, priešingai, tie dalykai, kurių nesimato, nei tie, kurie matosi.

Beniamino: Į kokią salą norėtum plaukti?

Benedette: Man nesvarbu,bet turėtų būti taip toli, kad niekas jos nepasiektų.

————————————————————————————————————————————

Beniamino: Mama, kodėl tave taip nervina vaizdai? Nuotraukos, filmuoti kadrai?

Benedette: Nes tai – melas. Jie sustingdina dalykus, kurie yra baigtiniai. Man nepatinka sustingę dalykai. Nežinau, ar atkreipei dėmesį, bet yra milijonai saulėlydžio nuotraukų. Atvirai sakant, visos vienodos. Nors saulėlydžiai skirtingi. Tiesiog žmonės lyg verčiami daro tą kvailą besileidžiančios saulės nuotrauką.

Labai geras filmas. 9/10

Dovanoti, dovanoti ir dar kartą dovanoti

Pavasarinis daiktų mažinimas namuose tęsiasi! Šiandien nepažįstamajai padovanojau dar du atsibodusius megztinius. Žinau, kad labiau apsimoka parduoti, bet nebeturiu kantrybės laukti ir sandėliuoti daiktus – taip norisi atsilaisvinti erdvę čia ir dabar.

Pastaruoju metu atidaviau daug drabužių ir negalėčiau jaustis geriau. Būna ir taip,  kad prisiminusi jau atiduotą daiktą tyliai pasidžiaugiu – kaip gerai, kad jis pagaliau nebesimaišys ir manęs nebenervins!

Pirmoji mane atiduoti daiktus stabdanti mintis dažniausia yra tai, kad ateityje jo gali prireikti. Įveikiu ją sveiku protu (juk tiek laiko daiktas nebuvo reikalingas ) ir saldžiais pažadais sau (jei jau prireiks, tai nusipirksiu naują, bet 100 k. labiau patinkantį). Dar vienas svarbus dalykas, padėjęs man atlaisvinti spintą, yra dovanojimas. Jei anksčiau man atrodė, kad nereikalingus daiktus reikia parduoti bent už simbolinę kainą, šiandien be jokios sąžinės graužaties galiu dovanoti ir labai geros kokybės daiktus.  Pinigai čia nėra svarbiausia dalis. Esu dėkinga, kad turiu galimybę pratęsti man jau nereikalingo daikto gyvenimą bei atlaisvinti daugiau erdvės namuose ir spintoje.

Iš patirties sakau – svarbiausia pramušti ledus ir atsisakyti pačio pirmo daikto. Po to šis procesas vyksta paprastai ir savaime. Jei atvirai, prie daiktų mažinimo ir erdvės atlaisvinimo netgi galima priprasti:).

Norintys dovanoti, būtinai prisijunkite prie Facebook grupės – ZW mainai

Linkėjimai

Inga

 

 

 

Iš tikro prieš por

Pagaliau suradau tobulą termo gertuvę

Sveiki,

Kas gali būti geriau už galimybę visuomet su savimi turėti gaivaus vandens arba karštos, aromatingos kavos? Kokybiška termo gertuvė – tai NR.1 pirkinys, kiekvienam tvariai gyventi siekiančiam žmogui.

Su savimi turėti gertuvę yra praktiškas ir naudingas įprotis. Tam, kad gertuvė išeinant iš namų taptų tokia būtina kaip telefonas ar raktai, ji turi būti ne tik funkcionali, bet ir simpatiška. Iškart, kai paėmiau į rankas savo termo gertuvę iš KAVOS DRAUGAS, supratau, kad nebenorėsiu jokių kitų.😊

Kodėl taip džiaugiuosi šia gertuve:

  • Termosas ir gertuvė viename. Tai labai tinka minimalistiniam gyvenimo būdui.
  • Ne tik gertuvė, bet ir puikus stiliaus akcentas. Nuoširdžiai sakau, tai yra gražiausia gertuvė, kokią esu turėjusi.
  • Patogaus dydžio, telpa į kišenes kuprinėse ir lagaminuose, taip pat į puodelių laikiklius.
  • 100% sandari (100% leak proof)
  • Puikiai išlaiko vandens vėsumą ir gaivumą. Galbūt tai tik „placebo“ efektas, bet gerti vandenį iš stiklinių/plieninių gertuvių gardžiau nei iš plastikinių. Čia yra didelis privalumas, nes per dieną pavyksta išgerti pakankamai vandens😊.

Investuoti į kokybišką termo gertuvę tikrai verta – tai pirkinys, praversiantis tiek vasarą, tiek vėsiuoju metu laiku. Jeigu ieškote termoso, gertuvės ar termo gertuvės– rekomenduoju užmesti akį į KAVOS DRAUGAS puslapį. Ten tikrai didelis, stilingų ir kokybiškų  gertuvių pasirinkimas. Beje, ten galima rasti ekologiškos kavos, kokybiško šokolado ir pačios skaniausios Harley&Sons arbatos…Žodžiu, viso to, ko paprastose parduotuvėse nerasite:).

 

Linkėjimai!

 

Vieninteliai knygų mugės 2020 pirkiniai

Šiais metais knygų mugė praėjo ramiai. Nenorėjau grūstis minioje, todėl daugiausia laiko praleidau muzikos salėje. Nenusipirkau nė vienos knygos. Į mugę ėjau laisva, tvirtai žinodama, kad „dalyvauti yra svarbiau nei kažką nusipirkti“.

Stebuklinga! – pagalvojau pamačiusi šį „atgyjančių“ atvirukų stendą. Mano vidinis vaikas jau seniai nebuvo taip arti pasakos ir stebuklų.

Ilgai rinkausi  ir nusipirkau du – abu dovanai.

Kuris jums labiau patinka?

Atvirukai iš – noriuatviruko.lt

 

Dar viena priežastis palaikyti The Roop! #eurovision2020

Klausausi šių metų Eurovizijos laimėtojų „THE ROOP“ interviu ir taip gera. Ne tik daina puiki, bet ir tai ką jie šneka yra tarsi gaivus oro gūsis viešojoje erdvėje.
Tas brandus, šviesus, lengvai filosofiškas žvilgsnis į pasaulį kartu su tvarumo idėjomis (šiame interviu kalbama ir apie soc.tinklų ribojimą, vegetarizmą, veganizmą, plastikinius maišelius, medinius dantų šepetėlius ir dar daugiau).
Taip gera klausytis tokių sąmoningų, protingų žmonių. O daina, pasikartosiu dar sykį, PUIKI!
Labai jais tikiu.
Labai rekomenduoju interviu nuo 17:50 min, bet ir visas interviu tikrai įdomus.

Šiandien,vilkėdama baltą golfą, mintyse girdėjau „The heat is getting higher I feel that I’m on fire…“.

Valio unikaliems atvirukams!

Sveiki,

Žinau, kad tikrai nesu vienintelis žmogus, kuris vis dar mėgsta siųsti atvirukus. Paprastai siunčiu daug atvirukų vienu metu, o tada visą mėnesį gyvenu maloniu laukimu;).

Truputis statistikos iš mano Postcrossing paskyros:

Atvirukų siuntimo procesas paprastas kaip du kart du– parašai atviruką, užklijuoji pašto ženklą, o tuomet keliauji į artimiausią paštą.  Ar galėtų būti kažkaip kitaip? Pati nustebau sužinojusi, kad ne tik, kad galėtų, bet ir GALI.

Neseniai išbandžiau svetainę atvirukas.com (Atvirukas Facebook), kuria naudojantis galima išsiųsti personalizuotą atviruką neiškėlus kojos iš namų. Nereikia turėti nei atviruko, nei pašto ženklo, netgi tušinukas nereikalingas – kompiuteris, internetas ir norimi pasakyti žodžiai – tai viskas, ko reikia, kad fizinis atvirukas nuo jūsų pasiektų gavėją.

Ir ne šiaip sau atvirukas, bet būtent toks, kokį sukursite. Atvirukas.com svetainėje galite patys susidėlioti įvairaus dizaino atvirukus ar koliažus, pasirinkti norimą šriftą, spalvas, lygiuotes, raidžių dydį ir t.t

Aš kurdama atvirukus, atsižvelgiau į tai, kokios tematikos atvirukai patinka gavėjui, bet ekspermentavau nedaug. Žinoma, labiausiai sužavėjo galimybė savo pačios darytas nuotraukas paversti atvirukais.

Keli pavyzdėliai:


  

 

 


 

MINIMALIAI.LT VERTINIMAS:

SUPER:

  1. Galima savo darytas nuotraukas paversti atvirukais.
  2. Galima sukurti atviruką, paliksiantį įspūdį net ir išrankiausiam skoniui (yra tikrai labai išrankių žmonių, postcrosser’iai supras:) ).
  3. Tam, kad išsiųstum atviruką, nereikia keliauti į paštą.
  4. Kaskart, pardavus 10 atvirukų, bus pasodintas medelis! Geras tikslas. YAY!
  5. Lietuviškas verslas. Juk gera palaikyti savus!

MAYBE:

  1. Atvirukas neužrašomas ranka. Galbūt žmonėms su neaiškia rašysena tai gali būti pliusas, bet rašymas ranka atvirukui prideda daugiau „asmenybės“.
  2. Kai kuriems gali nepatikti mintis, kad tai, kas parašyta atviruke, bus matoma ne tik gavėjui. Kita vertus, siuntimo procese atvirlaiškis pereina per daug rankų. Be to, nejaugi kas nors rašo itin asmeninius dalykus atvirlaiškyje…?
  3. Atvirukas.com svetainėje bent kol kas nėra paveiksliukų šablonų, tad jeigu neturite savo nuotraukų kolekcijos, teks panaršyti internete (svarbu paminėti, kad pirkėjas užtikrina, kad naudojant paveiksliuką nepažeidžiamos jokios autorinės teisės. Dėl šios priežasties aš prioretizavau savo darytas nuotraukas).

Žinau, kad didžiosios metų šventės jau prabėgo, bet visgi gyvenime tiek daug progų, kuomet galima išsiųsti atviruką. Pabandykit tai padaryti per atvirukas.com puslapį. Įdomu ir super patogu!

Atvirukas Facebook