Author Archives: Menulietė

Valio unikaliems atvirukams!

Sveiki,

Žinau, kad tikrai nesu vienintelis žmogus, kuris vis dar mėgsta siųsti atvirukus. Paprastai siunčiu daug atvirukų vienu metu, o tada visą mėnesį gyvenu maloniu laukimu;).

Truputis statistikos iš mano Postcrossing paskyros:

Atvirukų siuntimo procesas paprastas kaip du kart du– parašai atviruką, užklijuoji pašto ženklą, o tuomet keliauji į artimiausią paštą.  Ar galėtų būti kažkaip kitaip? Pati nustebau sužinojusi, kad ne tik, kad galėtų, bet ir GALI.

Neseniai išbandžiau svetainę atvirukas.com (Atvirukas Facebook), kuria naudojantis galima išsiųsti personalizuotą atviruką neiškėlus kojos iš namų. Nereikia turėti nei atviruko, nei pašto ženklo, netgi tušinukas nereikalingas – kompiuteris, internetas ir norimi pasakyti žodžiai – tai viskas, ko reikia, kad fizinis atvirukas nuo jūsų pasiektų gavėją.

Ir ne šiaip sau atvirukas, bet būtent toks, kokį sukursite. Atvirukas.com svetainėje galite patys susidėlioti įvairaus dizaino atvirukus ar koliažus, pasirinkti norimą šriftą, spalvas, lygiuotes, raidžių dydį ir t.t

Aš kurdama atvirukus, atsižvelgiau į tai, kokios tematikos atvirukai patinka gavėjui, bet ekspermentavau nedaug. Žinoma, labiausiai sužavėjo galimybė savo pačios darytas nuotraukas paversti atvirukais.

Keli pavyzdėliai:


  

 

 


 

MINIMALIAI.LT VERTINIMAS:

SUPER:

  1. Galima savo darytas nuotraukas paversti atvirukais.
  2. Galima sukurti atviruką, paliksiantį įspūdį net ir išrankiausiam skoniui (yra tikrai labai išrankių žmonių, postcrosser’iai supras:) ).
  3. Tam, kad išsiųstum atviruką, nereikia keliauti į paštą.
  4. Kaskart, pardavus 10 atvirukų, bus pasodintas medelis! Geras tikslas. YAY!
  5. Lietuviškas verslas. Juk gera palaikyti savus!

MAYBE:

  1. Atvirukas neužrašomas ranka. Galbūt žmonėms su neaiškia rašysena tai gali būti pliusas, bet rašymas ranka atvirukui prideda daugiau „asmenybės“.
  2. Kai kuriems gali nepatikti mintis, kad tai, kas parašyta atviruke, bus matoma ne tik gavėjui. Kita vertus, siuntimo procese atvirlaiškis pereina per daug rankų. Be to, nejaugi kas nors rašo itin asmeninius dalykus atvirlaiškyje…?
  3. Atvirukas.com svetainėje bent kol kas nėra paveiksliukų šablonų, tad jeigu neturite savo nuotraukų kolekcijos, teks panaršyti internete (svarbu paminėti, kad pirkėjas užtikrina, kad naudojant paveiksliuką nepažeidžiamos jokios autorinės teisės. Dėl šios priežasties aš prioretizavau savo darytas nuotraukas).

Žinau, kad didžiosios metų šventės jau prabėgo, bet visgi gyvenime tiek daug progų, kuomet galima išsiųsti atviruką. Pabandykit tai padaryti per atvirukas.com puslapį. Įdomu ir super patogu!

Atvirukas Facebook

 

Visiškai nepagražintai apie Minimaliai.lt

Sveiki,

Beveik 3 metai prabėgo nuo tos dienos, kai pradėjau rašyti Minimaliai.lt. Per tą laiką daug visko keitėsi, pasikeitė ir mano požiūris į atsakingą gyvenimo būdą bei tinklaraščio rašymą.

Kai pradėjau rašyti, lietuviškų panašios tematikos puslapių ir tinklaraščių buvo vos keli. Mano įkvepėjai buvo užsienio blogeriai, viskas atrodė nauja ir labai įdomu. Temų rašymui buvo daug, dar daugiau buvo dalykų, kuriuos norėjau pakeisti buityje ir požiūryje. Pradžioje entuziazmo netrūko – formavau naujus įpročius, nemažai dalykų atsisakiau iš viso. Apie daugelį atradimų rašiau savo puslapyje, nes atrodė, kad turiu, ką pasakyti ir svarbiausia tuo labai tikiu.

Laikas bėgo, kadaise buvę nauji dalykai tapo įprastais (kad ir tie patys mediniai dantų šepetėliai, kietieji šampūnai, ar plastiko vengimas). Dabar šios temos man yra tarsi išspręsta lygtis – atsakymas aiškus ir nebelikę vietos išvedžiojimams. T.y.  rašyti dar kartą šiomis temomis nematau reikalo.

Pagal tinklaraščio idėją turėčiau būti nuolatiniuose ieškojimuose ir stengtis gyventi vis tvariau ir tvariau…Visgi jaučiuosi pasiekusi mažiausiai vidutinį šiuolaikinio žmogaus tvaraus gyvenimo lygmenį ir nenoriu didžiosios savo laiko ir pastangų dalies skirti buičiai, kategoriškai ieškant daikto be pakuotės ar be plastiko detalės.

Buvo laikas, kai mano facebook feed‘as buvo pilnas aplinkosauginės informacijos – zero waste, minimalizmas, atliekų mažinimas, plastiko atsisakymas, tvarumas… Ilgainiui toks kiekis šios tematikos informacijos ėmė savotiškai nervinti. Supratusi, kad tai niekur nebeveda, didžiąją dalį šių puslapių atsekiau. Tuomet mane ėmė pasiekti daugiau man aktualios informacijos ir tai yra puiku.

Kartais sulaukiu kvietimų papasakoti apie minimalizmą ar atsakingą gyvenimo būdą nedidelėms grupelėms žmonių, bet visus kartus atsisakiau. Pirmiausia dėl to, kad nesijaučiu pasiekusi tokį lygį, kad galėčiau apie tai kalbėti kaip pranešėja. Apsimetinėti, kad žinau viską, nematau tikslo. Taipogi, nesinori savęs sieti tik su tvarumu ar minimalizmu. Taip, tai yra svarbi mano gyvenimo dalis, bet kai matau kitus žmones, kryptingai besidominčius viskuo, kas susiję su tvarumu, kuriančius įvairias iniciatyvas ir t.t, suprantu, kad yra labiau į šią temą įsitraukusių žmonių, kurie ir turėtų būti pagrindiniai tvaraus gyvenimo atstovai bei komunikatoriai.

Supratau, kad tvarūs pasirinkimai mane domina kaip progresyvesnė žmogaus mąstymo forma. Įdomu stebėti kaip keičiasi visuomenė ir kaip atskirus žmones tvariau draugiškiau aplinkai galiu pamotyvuoti aš pati. Nenoriu dalintis užterštų vandenynų nuotraukomis, bauginančiais skaičiais ar procentais, aplinkai nedraugiškais verslo sprendimais, šiukšlių tvarkymo reformomis ar pan (suprantu, kad tai yra aktualu ir svarbu, tačiau šiose srityse neturiu nei kompetencijos nei entuziazmo). Apskritai nemėgstu baksnoti pirštu ir kažko reikalauti iš kitų (tikrai nesu vadovauti linkusi asmenybė😊), labiausiai džiaugiuosi galėdama pasidalinti patirtimi, kelti klausimus, paskatinti susimąstyti. Tai ir yra viena iš pagrindinių Minimaliai.lt tikslų.

Kas toliau?

Minimaliai.lt niekur nedingsta. Galiu įvardinti mažiausiai 3 temas, kuriomis tekstai pasirodys artimiausiu metu. Kaip ir iki šiol, puslapis gyvuos savo ritmu – tekstai nebūtinais sutaps su tos dienos aktualijomis, tačiau bus universalūs.

Gali atsirasti naujų temų. Šie metai man yra knygų metai – skaitymui skiriu daug savo laisvalaikio, mąstau, kad būtų visai įdomu pasidalinti nuomone ir apie knygas.

Linkėjimai

Inga

Mano mėgstamiausias influenceris ir iššūkiai XXI amžiui

Jeigu man leistų pasirinkti žmogų, kuris šiuo metu mane „influencina“ labiausiai, atsakymą žinočiau iš karto. Tai vienas pirmųjų Lietuvos psichoterapeutų – Eugenijus Laurinaitis, kurio mintys padėjo man išgyventi sunkiausias gyvenimo akimirkas.  Daug išminties, šviesos, ramybės šiame žmoguje.

Mane labai žavi ir tai, kad jis kalba apie žmogaus santykį su planeta, apie būtinybę keistis ir perkainuoti vertybes. Apie žmonijos atsakomybę prieš gamtą ir ateities kartas.

Viename iš savo pranešimų auditorijai, Eugenijus pristato 17 iššūkių žmonijai, kurie buvo aprašyti Oksfordo universiteto profesoriaus James Martin knygoje „17 XXI amžiaus iššūkių“. Anot mokslininko, XXI amžius yra lemiamas žmogui momentas, nes žmonija, o ne gamta, tapo evoliucine jėga, lemsiančia, planetos ateitį. Žmonės privalo imti vertinti žemę dabar ir kiekvieną dieną, šie pokyčiai yra visiškai neišvengiami.

Pagrindinės problemos ir iššūkiai XXI a. žmonėms:

  1. Išsaugoti žemę. Esminė ir pagrindinė gyvenimo šiame pasaulyje vertybė. Mes pavojingi ne žemei, o patys sau. „Saugoti reikia save pačius nuo savęs pačių“.
  2. Sumažinti skurdą bei nelygybę tarp skirtingų šalių ir klasių.
  3. Sulėtinti populiacijos augimo tempą (kelti visuomenės gerbūvį, didinti moterų išsimokslinimą, moterų teises).
  4. Gyvenimo stiliaus pritaikymas šios žemės galimybėms. Žmonija privalo „susipaprastinti“.
  5. Globalizacijos iššūkiai.
  6. Žemės gelbėjimas nuo gresiančio karo.
  7. Terorizmo grėsmė.
  8. Kūrybiškas požiūris krizinėse situacijose.
  9. Mirtinų ligų pažabojimas. To pasekmė bus geresnė gyvenimo kokybė, ilgesnis gyvenimo laikas.
  10. Bandymas padidinti žmogaus potencialą. Turime pradėti vadovautis savo įgimtomis sąvybėmis (pavyzdžiui neteisybės jausmu, kuris yra įgimtas).
  11. Mašinų protingėjimas, dirbtinio intelekto iššūkiai.
  12. Egzistencinės rizikos faktai. Turi būti sukurti patikimi planetos sistemų modeliai, leidžiantys prognozuoti kaip planeta reaguos į žmonijos veiksmus.
  13. Transhumanizmo grėsmė. Tai, kaip šiuolaikinė medicina keli riziką mums kaip žmonėms („atsarginių“ kūno dalių kūrimas)
  14. Tilto tarp įgūdžių ir išminties sukūrimas. Išmintis skiriasi nuo proto. Išmintis yra išvestinė iš patyrimo, kuris negali būti nei teigiamas, nei neigiamas. Kuo daugiau patirties turi, tuo geriau supranti, daryti ar nedaryti. Bet tai nėra patyrimas. Patyrimas yra gebėjimas daryti išvadas: „Kas iš to?“

Tai yra tik trumpas reziume to, ką šis protingas žmogus pasako savo paskaitoje. Labai labai rekomenduoju paklausyti visiems, net ir tiems, kuriems aplinkosauga nelabai rūpi.

Linkėjimai

Inga

VALIO bambukiniams ausų krapštukams

Prieš daugiau nei metus pasaulį sukrėtė nuotrauka su jūros arkliuku, uodegėle „apsikabinusiu“ ausų krapštuko kotelį.

Pirmasis mano refleksas tai pamačius, buvo visiškai atsisakyti plastikinių ausų krapštukų. Visgi, laikui bėgant supratau, kad jie itin patogūs ir kitose situacijose (pavydžiui, koreguojant makiažą), tad jau iš turimų kotelių ir vatos gabalėlių pradėjau gamintis savo krapštukus. Tokiu būdu vieną kotelį panaudodavau nesuskaičiuojamą galybę kartų, tačiau reikėdavo investuoti laiko ir gamintis krapštukus ateičiai.

Neslėpsiu, kad tai sukeldavo šiokio tokio nepatogumo, todėl labai džiaugiuosi PAGALIAU Vilniuje, parduotuvėje Zeroteka (Klaipėdos g. 3, Vilnius) suradusi bambukinius ausų krapštukus. Dabar be jokių sąžinės priekaištų galiu juos naudoti tiek, kiek reikia ir būti tikra, kad jie tiesiog susikompostuos😊.

Prieikime prie antrosios įrašo dalies. Atvirlaiškį nuotraukoje gavau iš Tokijo, Japonijos. Jį man atsiuntė žmogus, vardu  Ryoko.

Tai yra vienas mėgstamiausių mano atvirlaiškių, nes pasižymi įdomia tekstūra ir pagamintas, naudojant tradicinę japonišką „Wa-Shi“ techniką. Ornamentai atvirlaiškyje simbolizuoja jūros bankas.

Man šis atvirukas labai gražus, spinduliuojantis ramybę, harmoniją. Manau, kad kaip iliustracija, jis taip pat labai tinka – atsisakę plastikinių ausų krapštukų, prisidedame prie švaresnių jūrų, vandenynų, gamtos.

Zero Waste apsipirkimas parduotuvėje ZEROTEKA (Vilnius)

Sveiki,

Nesu žmogus, kuris mėgtų vaikščioti po parduotuves. Jei atvirai,  man labiau priimtina atsisakyti ir nebepirkti daikto išvis nei ilgai ieškoti tvariausios jam alternatyvos.

Visgi visada labai džiaugiuosi radusi tvarių alternatyvų daiktams, kurie man yra būtini. Jeigu produktą galima apžiūrėti pačiam ir nereikia siųstis iš kito pasaulio krašto – dar 100 kartų geriau!

Prieš kelias dienas lankiausi pačiame Vilniaus centre įsikūrusioje parduotuvėje „Zeroteka“ (Klaipėdos g. 3, Vilnius), kurioje galima rasti ne tik ekologiško, sveikuoliško maisto, natūralios kosmetikos priemonių, bet ir įprastai pakuotėmis parduodamus produktus įsigyti atsinešus savo tarą.

Ir kalbu ne tik apie džiovintus vaisius, sėklas ir riešutus, kruopas, bet ir įvairių rūšių miltus, makaronus, pilstomą aliejų, šampūną, skalbimo priemones, įvairius valiklius buičiai. Pardavėja išdavė, kad greitai „Zerotekoje“ pasirodys ir sveriamas riešutų sviestas…

Taip pat parduotuvėje galima įsigyti įvairių Zero Waste produktų –  natūralios dantų pastos, dantų siūlo, medinių šepečių buičiai, lufos kempinių, geležinių šiaudelių, stilingų gertuvių, termosų… Svarbu ir tai, kad asortimentas nėra baigtinis ir bus pildomas, atsižvelgiant į pirkėjų pageidavimus.

Apsipirkimas ZW parduotuvėje man buvo nauja patirtis, todėl pasileidau plaukus ir išsirinkau nemažai produktų, atsiliepimais apie kai kuriuos jų pasidalinsiu kituose įrašuose.

Daiktai, kuriuos išsirinkau:

  1. Mediniai ausų krapštukai (popierinė pakuotė).
  2. Medinis šepetys indams, keičiama viršūne.
  3. Lufos kempinė.
  4. Apelsinų kvapo pilstomas vonios valiklis (parduotuvės stiklinė tara).
  5. Sveriami avinžirnių miltai (mano stiklainis) ir tobulo skonio džiovinti mangai (medžiaginis maišelis).
  6. Pirmasis mano gyvenime Kombučios arbatos gėrimas (stiklinis buteliukas).
  7. Ekologiškas riešutų sviestas (stiklainis), bolivinės balandos trapučiai be glitimo (popierinė pakuotė, viduje – plastikas), ekologiška užtepelė (stiklainis).

Šitiek daiktų ir beveik jokio plastiko!

Rekomenduoju „Zerotekoje“ (Klaipėdos g. 3, Vilnius) apsilankyti visus, kuriems nesvetimos atsakingo gyvenimo idėjos bei tiems, kurie ieško sveikų maisto produktų, natūralios kosmetikos.

P.S. Nepamirškit savo taros ir medžiaginių maišelių (užmarštukai turi galimybę stiklinės taros įsigyti ir parduotuvėje😊).

Iki!

 

 

ZEROTEKA Facebook puslapis

Sekite MINIMALIAI Facebook’e

Tvarkymasis su Marie Kondo: dokumentai ir knygos

Tvarkytis dokumentus, užrašus ir knygas man neatrodė sunki užduotis. Žinau, kad yra žmonių, kurie kaupia sentimentus (atvirukai, įvairūs rašteliai, koncertų bilietai, skrajutės ir pan…), žinias ( konspektai, užrašai, sąsiuviniai dar iš mokyklos laikų…) bei kitokį popierinį turtą.

Aš, baigusi studijas, beveik nedvejodama „surūšiavau“ ir išmečiau visus ketverių metų konspektus. Buvo mano domėjimosi minimalizmu pradžia (entuziazmo per akis), taip pat ruošiausi kraustymuisi. Visgi, žiūrėdama iš laiko perspektyvos, priimu tai kaip tam tikrą išsilaisvinimą iš situacijos, kuri manęs jau ilgą laiką netenkino. Bet kuriuo atveju, per daugiau nei 2 metus man nė karto neprireikė šių užrašų.

Neturiu prikaupusi ir dienoraščių iš paauglystės, nes kažkada tiesiog norėjau juos išmesti, taip ir padariau. Niekada dėl to nesigailėjau.

Kita vertus… 

  • Mano piniginėje visuomet galima rasti ne vieną ir ne du čekius (prastas įprotis, nors tiesą sakant, porą kartų gyvenime yra pasiteisinęs).
  • Turiu daug gautų ir tuščių atvirlaiškių.
  • Turiu tuščių arba mažai panaudotų užrašų knygelių, darbo kalendorių. Jie man tiesiog neprilimpa, o išmesti gaila.

Ką darau, kad namuose nebūtų dokumentų chaoso?

  1. Periodiškai peržiūrinėjų turimus dokumentus, kad liktų tik aktualiausi. Konfidencialius dokumentus sunaikinu darbe, kitus – surūšiuoju.
  2. Mažai naudojamas kanceliarines priemones ir lipnius lapelius išsinešiau naudoti į darbą.
  3. Žurnalus (šį pusmetį prenumeruoju vieną žurnalą), perskaičiusi iškart perduodu kitiems.
  4. Dalykus, kuriuos turiu prisiminti (pakuotės nuo vaist
    ų, vizitinės ir pan) tiesiog nusifotografuoju, o pakuotes išmetu.
  5. Knygas skolinuosi iš bibliotekos arba draugų, perku labai retais atvejais ir dažniausiai nenaujas (jei knyga nepalieka didelio įspūdžio, parduodu vėl).
  6. Ant pašto dežutės užsiklijavau savo gamybos lipduką tam, kad išvengčiau nepageidaujamos reklamos.

Svarbius dokumentus, garantijas, sertifikatus, laikau vienoje vienintelėje papkėje su įmautėmis. Vienoje įmautėje – visi dokumentai, susiję su banku, kitoje – su mobilioji ryšio operatoriumi, ketvirtoje – įvairios garantijos, penktoje – medicinos išrašai, receptai ir pan. Šis būdas man pasirodė pats patogiausias, norint greitai ir patogiai rinkti reikalingus dokumentus, o po surasti reikiamą. Tai man pasisiteisino labiau nei dokumentų laikymas dėžutėje, viename segtuve ar panašiai.

Susitvarkyti dokumentus man pasirodė visai paprasta. O kaip su dokumentais jūsų namuose? Ar esate linkę kaupti? Jei taip – kaip su tuo tvarkotės?

Linkėjimai

Inga

Įpročiai tvarkingiems namams

Visiems, norintiems pažaboti chaosą ir netvarką namuose, rekomenduoju pažiūrėti/paklausyti veido jogos trenerės ir tvarkymosi specialistės Giedrės Bagdonienės kalbą konferencijoje „Išdrįsk pradėti“(prasideda nuo 1:01:35).

Giedrė savo kalboje išskiria 7 įpročius, padedančius išlaikyti namus tvarkingus, organizuotus ir jaukius. Kai kurie patarimai išskirtinai moteriški (kalba pasakyta konferencijoje, kurios auditorija moterys, beje, pati pranešėja yra dviejų vaikų mama), bet didžioji dalis jų – naudingi visiems.

Žemiau trumpa įpročių santrauka. Visgi, tikrai rekomenduoju, šią kalbą paklausyti patiems.:)

Trumpas reziumė

  1. Įprotis atsirinkti daiktus. Namuose paliekame tik tai, kas mus džiugina ir reikalinga. Nes tik tokia ir yra pagrindinė daiktų paskirtis.
  2. Vieno prisilietimo įprotis. „Netvarką sutvarkome iškart, kai tik tai įvyksta“. Dažnai darbai atrodo ilgesni nei yra – juos reikia atlikti iškart. Visi daiktai privalo turėti savo vietą, į kurią turi grįžti iškart jais pasinaudojus.
  3. Pradėtas darbas turi būti atliktas iki galo.
  4. Laikas buities darbams turi būti planuojamas. Eksperimentuokite su laiku: dažnai darbai, kurie atrodo užimantys daug laiko, gali būti atliekami daug greičiau. Paskirkite konkretų laiko tarpą pasirinktam darbui.
  5. Įprotis rūpintis savimi. 
  6. Aiškios ryto ir vakaro rutinos. Tvarkingų namų paslaptis: tam tikri veiksmai, atliekami kiekvieną dieną.
  7. Įprotis laiminti savo namus. Trumpiau tariant, tvarkymasis yra ne prievolė, o galimybė įvertinti viską, ką turi ir užtai padėkoti.

Man asmeniškai, daugiausia problemų kyla su 2,4, 6 punktais.  Yra kur tobulėti!

O kaip jums?

Inga

Rožinis mokestis ir vyriškas skustuvas

Ar esate ką nors girdėję apie rožinį mokestį? Šitaip vadinamas papildomas mokestis už lyčiai specializuotas prekes (dažniausiai grožio, higienos, bet gali būti ir drabužiai, žaislai, namų apyvokos priemonės ir daug kitų). Skirtumas tarp tos pačios paskirties, tačiau skirtingoms lytims skirtų prekių kainų yra vadinamas rožiniu mokesčiu. Kaip ir matyti iš pavadinimo, dažniausiai už tos pačios paskirties prekes daugiau moka moterys.

Keistas javainių batonėlis

Elementarus pavyzdys – skutimosi priemonės. Ar kada nors atkreipėte dėmesį į „vyriškų“ ir „moteriškų“ skustuvų kainas? Moteriški vienkartiniai skustuvai – pastelinių spalvų, kai kurie su papildomomis naudomis (pristatomi kaip švelnesni odai, papildyti vitaminais ir pan). Į vyriškų vienkartinių skustuvų savybes niekada nesigilinau, tačiau pripažįstu, kad praeityje visada rinkdavausi tik moteriškus skustuvus, nors jų kaina buvo kur kas didesnė.  O ką jau bekalbėti apie moteriškas skutimosi putas –  jos bene dvigubai brangesnės už vyriškas. Gaila, kad tik gana neseniai supratau, kad vyriškos putos yra universalios ir galiu jas naudoti net nebūdama vyras. Būčiau sutaupiusi daug pinigų😊.

Bet apie viską nuo pradžių. Kuomet imi rūpintis savo sugeneruojamu atliekų kiekiu, vienkartinėms skutimosi priemonėms vienareikšmiškai turi išmušti paskutinioji. Taip nutiko ir man.

Pirmas mano sprendimas, norint atsisakyti papildomo plastiko, buvo aplinkai nedraugiškas (taip, aš klystu, bet iš klaidų mokausi) – nusprendžiau įsigyti daugkartinį MOTERIŠKĄ skustuvą su keičiamomis galvutėmis.  Ir tai buvo visiška klaida. Grįžusi į tą pačią parduotuvę nusipirkti galvučių papildymo, buvau informuota, kad tokio dalyko apskritai nėra. Nuostabu – „daugkartinis“ skustuvas, kurio negalima naudoti daug kartų.

Bet kuriuo atveju, viskas išėjo tik į gerą. Nusprendžiau įsigyti plieninį skustuvą. Padariusi trumpą „research’ą, supratau, kad skustuvai, pristatomi kaip UNISEX tikrai nemažai kainuoja. Bet tuomet į galvą atėjo mintis, kad realiai UNISEX ir paprasti vyriški skustuvai turėtų skirtis minimaliai arba išvis nesiskirti. Pradėjau ieškoti vyriškų plieninių skustuvų ir radau 42 eur vertės skustuvą, parduodamą už 25 eur.

Jau po pirmo karto naudojimo ėmiau stebėtis, kodėl apskritai yra gaminami vienkartiniai, plastikiniai skustuvai. Plieniniai skustuvai galbūt ir reikalauja atsargesnio naudojimo, bet:

  • Yra ilgametė investicija, padėsianti sutaupyti pinigų;
  • Yra išsigelbėjimas nuo vienkartinių skutimosi peiliukų, vėliau tampančių neperdirbamomis šiukšlėmis;
  • Yra paprasto ir klasikinio dizaino, puikiai įsipaišančio į bet kokį vonios kambario interjerą;
  • Vienkartinių peiliukų galima įsigyti net ir mažiausioje parduotuvėje.

Koks šio įrašo tikslas?

Pirmiausia noriu paskatinti kritiškiau žiūrėti į „vyriškas“ ir „moteriškas“ prekes. Kai kurios jos skiriasi labai mažai, tačiau pasižymi nevienoda kaina.

Taip pat, kviečiu investuoti pinigų į plieninį skustuvą (nebūtinai ant jo turi būti užrašas ZERO WASTE ar UNISEX, tiks ir paprastas vyriškas skustuvas). Tikrai sutaupysite pinigų, o kur dar tas puikus jausmas nebesinešti į namus vienkartinio plastiko. Tai tikrai yra vienas geriausių aplinkai draugiškų pirkinių.

Linkėjimai

Inga

Tvarkymasis su Marie Kondo: drabužiai

„I‘m excited because I love mess“ Marie Kondo

Trumpa įžanga. Viskas prasidėjo, kuomet perskaičiau knygą apie minimalizmą ir tvarkymosi meną „Tvarkingų namų stebuklas“, parašytą tvarkymosi guru Marie Kondo. Išgirdus, kad didelio populiarumo sulaukusią knygą gali parašyti žmogus tiesiog mėgstantis tvarkytis, daug ką gali apimti nuostaba. Juk greičiausiai kiekvienas pažįstame bent porą itin tvarkingų, organizuotų žmonių.

Kuo Marie tokia ypatinga?

Pirmiausia, mane labai nustebino, kad žmogus nuo pat mažų dienų gali taip mėgti organizuoti daiktus ir kurti tvarką visuose namuose. Knygoje pati Marie akcentuoja, kad tvarkymasis ir daiktų išmetimas buvo vienas iš pagrindinių jos veiklų, grįžus iš mokyklos. Ar daug pažįstate vaikų, kurie ne tik tvarkingi (savo noru), bet ir patys kuria tvarkymosi taisykles namiškiams?

Marie į tvarkymąsi žiūri kūrybiškai ir kiekvienam galimam atvejui yra suradusi (arba esant poreikiui suras) tinkamiausią sprendimą. Viskas gali būti sutvarkyta, bet kokia erdvė, bet koks stalčius, bet kuri lentyna. Šitai tikrai išmokau iš Marie Kondo.

Marie į tvarkymąsi žiūri kaip į procesą, kuris neša džiaugsmą. Pavyzdžiui, buities darbus paverčia veikla, kurią visa šeima atlieka kartu (Marie drabužius visuomet lanksto kartu su savo mažomis dukrytėmis ir teigia, kad mergaitėms tai labai patinka). Anot Marie, buvimas namuose turi džiaugsmą, todėl juose turi likti tik tie daiktai, kurie įkvepia ir skleidžia geras emocijas.

Kad ir kaip ten bebūtų, svarbu paminėti, kad Marie yra rytų kultūros atstovė, tad jos tvarkymasis yra neatsiejamas nuo filosofijos, dvasingumo ir meditacijos. Tai labai įdomu ir traukia.

Vėliau, atradusi ir pradėjusi  žiūrėti laidą „Tyding up with Marie Kondo“, dar labiau susidomėjau Marie tvarkymosi metodais ir gavau aiškų pavyzdį, kaip jie yra pritaikomi realybėje. Kiekvieni namai yra tvarkomi ne pagal kambarius, bet pagal daiktų grupes:

  • Drabužiai
  • Knygos
  • Dokumentai
  • Komono (virtuvė, vonia, garažas)
  • Sentimentalūs daiktai

Buvau taip įkvėpta, kad pasiryžau dar labiau organizuoti savo namus ir susitvarkyti kartu su Marie Kondo! Pagal nurodytą planą, pirmoji stotelė – drabužiai.

Esu dariusi ne vieną ir ne dvi spintos revizijas, todėl buvau beveik tikra, kad labai didelio drabužių kiekio nebūsiu prikaupusi. Ir tikrai, į vieną krūvą sukrovus visus drabužius (įtraukiant vasarinius, sporto, kasdienius drabužius ir praleidžiant striukes, apatinius, kojines), neteko aikčioti taip, kaip tai dažniausiai daro Marie laidos dalyviai, pamatę savo sukauptus daiktus.

Pagal Marie metodą, turėjau kiekvieną daiktą paimti į rankas, susikaupti ir atsakyti sau į klausimus: „Ar šis daiktas man teikia džiaugsmą?“ „Ar norėčiau,  kad jis ir toliau lydėtų mane gyvenime?“ Tam, kad procesas atrodytų dar ypatingesnis, užsidegiau smilkalų ir įsijungiau muzikos. Galima pradėti!

Rezultatas

Atidėjau krūvelę man nebemielų ir nebereikalingų drabužių. Daiktus, kurie man patinka ir tinka, išskyriau labai greitai. Buvo pora daiktų, kurių tikrai nuoširdžiai nebenorėjau. Bene daugiausiai dvejonių kėlė drabužiai, kurie man yra patogūs, tačiau su jais nesijaučiu gražiai. Porą jų pasilikau dėvėti namuose (senus naminius drabužius tiesiog išmesiu), kelis bandysiu parduoti arba dovanoti. Teisybės dėlei vertėtų paminėti, kad po poros dienų dviems drabužiams apsisprendžiau suteikti dar vieną šansą.

Bene labiausiai mane pradžiugino tvarkingas ir labai funkcionalus drabužių išdėstymas stalčiuose! Toks lankstymo būdas (Marie lankstymo pamokėlių tikrai galima rasti internete, o dar geriau pažiūrėti per jos laidą) yra labai patogus, nes visi daiktai matyti kaip ant delno, be to, imant vieną daiktą – nesujaukiami kiti. Tvarka garantuota!

Taigi, kartu su žieminių batų išmetimu, manau, kad spintos reviziją galima laikyti įvykusia. DIDELĖ ŽALIA VARNELĖ!

Susitiksime kitame žingsnyje, kuriame tvarkysiu dokumentus ir kitus popierius namuose.

Linkėjimai visiems!

Minimalistinės drabužinės kūrimas: nesusipratimai perkant internetu

Jau ilgą laiką užeidama į parduotuves nebeturiu, ką pirkti. Lyg ir gražu, bet taip brangu, o kokybė dažniausiai nuvilia. Peržiūriu tuos mielus, šiltus megztinius ir žinau, kad po kelių skalbimų jie išsitampys ir apsivels, kelnės greit nusiskalbs ir praras spalvą, o džinsai po poros mėnesių tiesiog pradils. Akį patraukia gražios sintetinės suknelės, bet iš patirties žinau, kad jų šonai jau po poros dėvėjimų „apaugs“ burbuliukais. Yra ir gražių marškinių, bet jau iš pirmo prisilietimo matyti, kad jie labai lamdysis, o lyginti aš nemėgstu. Jei kas nors atrodo bent jau kiek ilgaamžiškiau, ima kandžiotis kaina. Dažniausiai tiesiog apsižvalgau ir išeinu be nieko.

Po kelių tokių grįžimų tuščiomis, pasidariau išvadą, naujų drabužių pirkimas mane vargina ir tiesiog neapsimoka. Jau kurį laiką, esant poreikiui nusipirkti kažką naujo, einu į Pasaulio drabužiai dėvėtų drabužių parduotuves. Ten drabužiai švarūs, tvarkingi, dažnai galima rasti drabužių su etiketėmis! Kainos tikrai mažesnės nei paprastose parduotuvėse, o tai, kad drabužiai randa naujus šeimininkus yra puiku – laimi visi.

Taip pat pastaruoju metu ėmiau daugiau pirkti internete (prioritizuoju lietuviškus mados puslapius, nesinaudoju Ebay ir kitais panašiais puslapiais, kur galima daug ir pigiai pirkti). Bet čia, vėlgi, savi niuansai – prekės dažniausiai būna supakuotos į plastiką, o ir pirkimas nemačius daikto gyvai yra tikras VA BANK.  Kartais net ir stengdamasi pirkti tik tai, kas reikalinga, tiesiog gaunu dar vieną nereikalingą daiktą ir esu priversta pirkti vėl.

Labai palaikau daiktų prikėlimo naujam gyvenimui idėją, todėl pirma vieta, į kurią keliauju, norėdama nusipirkti/parduoti nebereikalingus daiktus internete yra portalas vinted.lt. Būtent čia man ir yra nutikę įvairių nesusipratimų (svarbu paminėti, kad susipratimų skaičius yra kur kas didesnis).

Jūsų dėmesiui 5 mano didžiausi nesusipratimai perkant/parduodant online:

5. Džinsai keliaunininkai. Prieš gerus trejus metus Vinted‘e pirkau plėšytus boyfriend stiliaus džinsus. Pardavėja buvo labai maloni, noriai bendravo, tačiau savo pirkinio nesulaukiau ilgiau nei įprasta. Siuntinys buvo registruotas, todėl patikrinusi jo buvimo vietą sužinojau, kad džinsai buvo išsiųsti mano nurodytu adresu, bet į kitą miestą😊. Džinsai kantriai mėnesį gulėjo Kauno pašte, o vėliau buvo dar kartą persiųsti man. Ir tiesa sakant, tapo vienais mėgiamiausių (ir vieninteliais boyfriend tipo!) mano džinsų, kuriuos dėviu ir dabar 😊.

4. Dirbtinės odos kelnės. Prieš porą metų Vinted‘e išsirinkau dirbtinės odos kelnes. Gavusi prekę nustebau, nes iš nugaros ir priekio jos buvo skirtingos! Nuotraukose kelnės buvo pateiktos tik iš priekio, o aprašyme nė žodžiu neužsiminta, kad abi kelnių pusės yra pasiūtos iš nevienodos medžiagos. Pradžioje galvojau, kad galbūt pati visko neišklausinėjau iki galo, bet kita vertus, ar tikrai kaskart perkant drabužį reikia klausti, ar medžiaga abiejose drabužio pusėse yra tokia pat? Kokia kelnių lemtis? Pridaviau į vieną dėvėtų drabužių supirktuvę ir gavau 0,80ct. Visiškas nesusipratimas…

3. Vaikiškas maudymosi kostiumėlis. Jau metus lankau sporto salę, todėl pagalvojau, kad būtų labai gera mintis nusipirkti paprastą, vientisą maudymosi kostiumėlį baseinui. Vinted radau tobulą, naują variantą. Minimalistinis, subtilus – kaip tik toks, kokio ieškojau. Tiesa, dydis nurodytas S, o aš dėviu S/M. Gaunu patvirtinimą, kad kostiumėlis atitinka dydį. Kaina nėra maža – 19 eur, bet apsvarsčiusi visus UŽ ir PRIEŠ, apsisprendžiu, kad už kokybišką, naują daiktą nėra daug. Nusiperku ir gaunu vaiko dydžio triko/maudymosi kostiumėlį. Tikrąją to žodžio prasme vaiko dydžio – mažulytį mažulytį. Sekundę ateina įžvalga, kad gal jau ir aš nebe S dydis, bet tas drabužis irgi tikrai mažesnis nei buvo pateikta!  Taip ir likau be maudymosi kostiumėlio, o gautąjį pardaviau 3 kartus pigiau. Naujo maudymosi kostiumėlio nebeieškojau.

2. Pamestinukai auskarai. Daugelį savo daiktų parduodu už simbolinę kainą arba dovanoju dykai. Labai apsidžiaugiau, kad vienais bižuteriniais auskarais iškart susidomėjo nemažai žmonių. Paprašiau apmokėti siuntimą ir dar pačią dieną gražiai supakavusi auskarus juos išsiunčiau naujai savininkei. Po mėnesio mane iš pašto pasiekė informacija, kad gavau siuntinį. Nueinu – o ten tie patys mano siųstieji auskarai, kurių per mėnesį taip niekas ir neatsiimė. Pamaniau, kad visko būna ir susisiekiau su pirkėja, pasiūliau auskarus išsiųsti dar kartą savo išlaidomis (atiduodama nereikalingus daiktus, išmokau nuoširdžiai dovanoti, todėl tikrai neskaičiuoju kiekvieno cento). Pirkėja sutiko, išsiunčiau siuntinį pakartotinai ir pamiršau. Praėjo geras mėnuo. Ankstyvas šeštadienio rytas, girdžiu skambutį į duris. Išlipu iš lovos, o ten paštininkė su tais pačiais, nelaimingais, niekam nebereikalingais, vėjų mėtytais auskarais. Įsižeidžiau kaip niekad. Ir ne tik todėl, kad šitaip negerbiamas mano laikas, bet ir todėl, kad buvau pažadinta ankstyvų šeštadienio rytą. Auskarai vėl įkelti į mano Vinted paskyrą ir laukia naujos šeimininkės.

1. Megztinis ir nelaukta dovanėlė. Vinted puslapyje išsirinkau gana pigų, ne naują, bet tvarkingą megztinį. Sulaukusi siuntinio nekantriai išpakavau ir apšalau – vietoj žalios spalvos pamačiau nuvytusių rožių spalvą. Pirma mintis, kad mane apgavo, bet vėliau supratau, kad kartu su megztuku gavau dovaną – švarią, bet tikrai nudėvėtą, nėščiosios palaidinę. Negalėjau patikėti. Stengiuosi neapsikrauti spintos turiniu, o čia dar vienas papildomas vargas!  Ir dar tokio kokybės…TIKRAS MINIMALISTO SIAUBAS! Tiesa, su megztuku viskas buvo gerai.

Tai štai koks mano nesusipratimų, perkant internetu, penketukas. Nieko per daug baisaus, kai kur galbūt netgi truputį juokinga.

O kaip jūs manote, ar pirkimas internetu daugiau tvarus ir minimalistinis, o galbūt priešingai – visiškai vartotojiškas dalykas?

Inga<3