Category Archives: Be kategorijos

Žmonės, kurie žino dalykus: tvarių mezginių projektas „Mamamezga“

Sveiki,

Šiandien „Žmonės, kurie žino dalykus“ rubrikoje – tvarios mados projektas „Mamamezga“. Kviečiu susipažinti su „Mamamezga“ įkūrėjomis –  mama Nijole ir dukra Egle ir paskaityti apie pomėgį megzti, virtusį bendru projektu, įkvėptu tvarumo idėjų ir meilės gamtai.

Kiek laiko mezgate? Kuo jus patraukė šis užsiėmimas?

Mama Nijolė: Mezgu nuo 10 metų – tai jau skaičiuojasi 40 metų. Mane sužavėjo mezgimo procesas. Mezgant nuostabus jausmas matyti, kaip darbas „auga”. Taip pat tai man puiki meditacija, leidžianti pasvajoti, prisiminti gražius praeities momentus, nes mezgimas lavina atmintį. Mezgimas neleidžia pamiršti ir matematikos, juk reikia apskaičiuoti  mezgimo akis, modeliuko išmatavimą… Geriausias jausmas apima, kai pamatau savo mezginį dėvinčias klientes.

Dukra Eglė: Megzti ir nerti vašeliu mane išmokė mama, kai buvau dešimties metų. Mezgu labai retai, dažniau neriu, pavyzdžiui plaukų gumytes (angl. scrunchies) arba maudymosi kostiumėlius.  Nuo pat mažumės noriai rengdavausi mamos numegztus rūbus, o kai tapau paauglė, pati kurdavau dizainus, arba parodydavau mamai kas patikdavo, ir ji numegzdavo identiškai. Žinoma, turėjau megztų drabužių iš fast fashion parduotuvių, tačiau greit nusivildavau jų kokybe, greitu susidėvėjimu bei nemalonia tekstūra. To priežastis – sintetika. Didžioji dalis mezginių įprastose parduotuvėse turi daugiau procentų akrilo nei vilnos. Jeigu mezginio sudėtį sudaro daugiau nei 50% vilna – į kainą galima net nežiūrėti. Tad, pasirinkimas kurti savo dizainus ir leisti mamai įgyvendinti juos mezgant, man labai patiko. 

Papasakokite, kaip gimė idėja įkurti „Mamamezga“?

Abi su mama jau ilgai domimės tvaria gyvensena. Mama nuo mažumės mokė rūšiuoti šiukšles, tausoti ir tinkamai prižiūrėti skirtingo audinio drabužius. Mūsų šeimyna turi sodybą, kurioje praleidžiame labai daug laiko, tad gamta mums – antri namai. Augdama mačiau, kaip tėvai sodina medžius, vaisių krūmus, daržoves… Visa tai padėjo mano tvaraus gyvenimo pagrindą. Iš meilės gamtai, norėjosi prie tvarumo prisidėti bent šiek tiek. Laikui bėgant gimė idėja –  skatinti žmones rinktis lėtai, atsakingai, iš natūralių siūlų numegztus mezginius. Norime merginoms padėti išsiskirti iš fast fashion drabužius dėvinčių minios bei paskatinti skirti didesnį dėmesį aprangos patogumui, ilgaamžiškumui, kokybei.

Kaip gimsta „Mamamezga“ kūrybinės idėjos? Ar atsižvelgiate į vyraujančias madas?

Dažniausiai idėjos gimsta mūsų fantazijoje. Visų pirma, sugalvojame dizainą ir ką norime sukurti, tuomet ieškome tinkamų siūlų, renkamės spalvas. Visada kuriame sezonui į priekį, pagal tai parenkame siūlų sudėtį. Pavyzdžiui, dabar renkamės mažiau vilnos turinčius siūlus, ieškome siūlų su medvilne, šilku arba bambuku, nors pastarojo siūlų rasti sunku, taip pat sudėtinga sužinoti, kokiomis sąlygomis jis buvo išaugintas.  Žinoma, pirmiausia stengiamės įgyvendinti klienčių norus, kurie dažiausiai atitinka dabartinę madą. Spalvas renkamės atsižvelgdamos ir vyraujančias tendencijas. Pavyzdžiui, dabartinis topas yra šviesiai violetinė, lavos oranžinė, sodri mėlyna, gaivi mėtos bei prabangi laiškinio česnako spalvos.

Šiuo metu skatiname merginas dėvėti kardiganus, pagamintus iš vilnos. Jie ne tik atstoja švarkus, paltus, kadangi yra šilti, bet ir neleidžia sukaisti  – vilna turi savybę išlaikyti natūralią kūno šilumą.

Jūs mezgate tik iš natūralių medžiagų siūlų. Gal galėtumėte papasakoti, kuo pasižymi skirtingos medžiagos su kuriomis dirbate?

Daugiausia mezgame iš skirtingų rūšių vilnos:

  • Merino vilna. Šią vilną augina merinosų avys, ji labai švelni, labiausiai tinka megzti rūbus vaikams.
  • Alpakos vilna – pati lengviausia iš visų vilnos rūšių, spindinti it šilkas. Tai vilna, kurią augina alpakos – gyvūnai panašūs į lamas. Drabužiai iš alpakos vilnos yra švelnūs, minkšti, labai šilti ir patvarūs. Priklausomai nuo alpakos amžiaus bei veislės, jos vilna vidutiniškai 4 – 6 kartus geriau išlaiko šilumą nei avies, yra labai tvirta, sunkiai veliasi ir lamdosi. Džiugu, jog gyvūnėliai nėra skriaudžiami – Alpaka kerpama tik kartą per dvejus metus ir tik taip, kad šiam gyvūnui būtų užtikrinta apsauga nuo atšiaurių gyvenimo sąlygų.
  • Kašmyro vilna– tai pati prabangiausia vilna, gaunama iš auginamų Kašmyro ožkų. Kašmyras yra labai lengvas ir šiltas. Prabangiųjų audinių žaliava yra minkštas apatinis Kašmyro ožkų plaukas, kuris yra ne kerpamas, o iššukuojamas.
  • Mohera– vilna, gaunama iš Angoros ožkų. Mohera yra minkšta, švelni ir tvirta. Mohera dažnai verpiama su rišančiuoju siūlu, nes moheros pluoštas pats atsiskiria į atskirus plaukelius, todėl neįmanoma pagaminti 100% moheros siūlų. Labiausiai vertinama mohera yra su šilku dėl tokio pluošto natūralumo, švelnumo ir šilkinio žvilgesio.

Žiemą geriausia nešioti 100% vilnos mezginius, jie puikiai šildys ir neleis sušalti. Įdomu tai, jog vilna netgi sugeba atlikti natūralų mikromasažą, kurio metu gerinama kraujotaka, ir taip padeda pasveikti nuo ligų. Dabar vilna apdirbama labai kokybiškai, dažnai ji net „nekanda“ – kas yra labai svarbu jautriems žmonėms.

Vasarą puikiai tinka aukštos kokybės pluošto medvilniniai siūlai. Rūbai iš medvilnės yra malonūs ir švelnūs odai, patogūs kasdieniniam dėvėjimui. Lino ar šilko siūlai yra ne tokie populiarūs, dažniausiai būna gana ploni todėl juos gamintojai linkę įmaišyti į kitus siūlus, pavyzdžiui vilną.

Visus mezginius iš natūralių siūlų privalu skalbti rankiniu režimu ir žemoje temperatūroje, o išskalbus paguldyti ant rankšluosčio džiovimui ir jokiu būdų nekabinti ant džiovyklos, taip jie išlaikys savo formą. 

Projektui „Mamamezga“ tvarumo principai yra labai svarbūs. Trumpai papasakokite, kuo jūsų verslas yra tvarus?

Dalis mūsų mezginių yra numegzti iš panaudotų siūlų (ne masinės prekybos, o rankų mezginių). Taip pat renkamės siūlus iš vietinių parduotuvėlių, kurios pardavinėja Lietuvoje gamintus siūlus. Siūlai, kuriuos įsigyjame, yra pagaminti iš natūralių medžiagų: 100% vilna, medvilnė, šilkas ar linas. Neseniai užsisakėme keletą kilogramų 100% vilnos iš Lietuvos karšyklos, kurioje etiškomis sąlygomis yra sukaršiama vilna. Labai norėjome mezgimui naudoti tik jau naudotus siūlus, deja, pastebėjome, kad gana sunku rasti megztų rankomis megztinių, o išardyti daugelį fast fashion gamybos drabužių yra beveik neįmanoma. 

Dar vienas žingsnis tvarumo link – rankų darbo siūlai. Radome keletą žmonių Lietuvoje, gaminančių rankų darbo siūlus. Šie siūlai yra vienetiniai ir labai ilgai gaminami, todėl kainuoja dvigubai brangiau nei įprasti.

Ar pastebite besikeičiantį žmonių požiūrį į rankų darbo drabužius? Kaip manote, ar laikui bėgant ir ekologinėms problemoms ryškėjant, žmonės vis labiau prioretizuos natūralių medžiagų drabužius, mažins vartojimą?

Požiūris tikrai keičiasi. Populiarėjant tvarios mados idėjoms, daugėja merginų, norinčių palaikyti vietinį verslą, pirkti rankomis sukurtus rūbus. Vyresnės moterys rečiau linkusios rinktis rankomis megztus rūbus, nes daugelis jų puikiai moka megzti pačios.

Pastebime, kad daug klienčių kreipiasi į mus ieškodamos išskirtinio dizaino, kurio neranda įprastose parduotuvėse.  Mezgant namie – daug mastoma apie mezginį ir apie tai, kas jį dėvės, todėl drabužis gimsta išjaustas, su meile ir išskirtinis. Juk antro lygiai tokio pačio mezginio numegzti rankomis jau nebepavyks!

ĮDOMU

Kai kurie „Mamamezga“ drabužiai numegzti naudojant mezgimo mašiną, kuri pagelbsti mezgant didesnius, vienodo rašto ir įmantrybių nereikalaujančius drabužius. Ši mašina padeda megzti greičiau ir lengviau, tačiau nemaža dalis darbo atliekama rankomis: apjungiamos ir apsiuvamos mezginio dalys,  visi siūlų kamuoliukai ant mašinos pervyniojami ranka.

Ačiū Mamamezga! Palaikykime lietuviškus, tvarius verslus!

Mamamezga profilis Facebook

Mamamezga profilis Instagram

Mamamezga etsy puslapyje

Kino pavasaris 2020 Filmas „Mano mamos išnykimas“

„Man visada taip atrodė, o iš tikrųjų gal taip ir yra, kad niekas manęs iš tikrųjų nefotografavo. Nes mano veidas neparduodamas. Galiu apsimesti, būti visa išdažyta, su netikromis blakstienomis, su perukais, drabužiais, kitais įmantriausiais dalykais. Ir vaidinu tą moterį, kuri taip atrodė. Bet tai nebuvau aš. Mano asmenybė nėra fotografuotina.“

„Mano mamos išnykimas“ – pasakojimas apie praeityje garsų aukštosios mados modelį, feministę, žurnalistę ir docentę –  Benedettę Barzini.  Benedettę buvo pirmasis italų modelis, pasirodęs ant Vogue žurnalo viršelio. Jos karjera prasidėjo visai netyčia mados pasaulio atstovei ją tiesiog susistabdžius gatvėje. Daugelis Benedettos jaunystės nuotraukas esame matę patys to sąmoningai neatsimindami. Pagooglinkite ir pamatysite:).

Filmas daugiausia yra sudarytas iš autentiškų buities kadrų, nufilmuotų Bernedette sūnaus režisieriaus Beniamino Baresse  (jis ir yra šio filmo operatorius ir prodiuseris). Modelio gyvenimui filme skiriama sąlyginai nedaug dėmesio. Susipažinsite su Bernedette tokia, kokia ji yra dabar – nevertinančia savo praeities mados industrijoje, nekenčiančia filmuotis, fotografuotis ir atsiribojusią nuo materializmo bei prabangos. Dėstydama studentams, Benedette paliečia daug aktualių temų. „Kodėl moterys visada stengiasi atrodyti jaunos“?  „Kodėl bijome pasenti“?  Čia pat iškyla atsakymai: „Nes jaunystė ir grožis padeda patikti žmonėms, o tai suteikia tam tikros galios“. „Senatvė asocijuojasi su mirtimi, todėl jos bijome“…

Rodos, kad per 75-erius metus herojė pavargo elgtis „taip kaip reikia“, todėl provokuoja aplinką kaip tik išmano, nesvarbu ar tai būtų retas maudymasis ir drabužių skalbimas rankomis ar Milano miesto savivaldybės skirto apdovanojimo atsiėmimas apsirengus buitiškai,  „taip kaip stovi“. Sūnus Beniamino žino, kad Bernadette nori išnykti, tai nėra uždrausta tema jų kasdienybėje.  „Išnykimas“ Benedettei atrodo natūralus, gyvenimo etapas, ji apie tai kalba ramiai ir susitaikiusi.

Beniamino:  Jau kelis mėnesius, net ne mėnesius, o metus sakai man, kad nori pasitraukti. Paaiškink, ką tiksliai turi omeny.- 

Benedette: Turiu omeny, pasitraukti į pasaulį priešingą tam, kokiame iki šiol gyvenau. Gyvenu pasaulyje, kur viskas tarsi „skirta“ fotografijai. Bet ne atminčiai… Mane domina, priešingai, tie dalykai, kurių nesimato, nei tie, kurie matosi.

Beniamino: Į kokią salą norėtum plaukti?

Benedette: Man nesvarbu,bet turėtų būti taip toli, kad niekas jos nepasiektų.

————————————————————————————————————————————

Beniamino: Mama, kodėl tave taip nervina vaizdai? Nuotraukos, filmuoti kadrai?

Benedette: Nes tai – melas. Jie sustingdina dalykus, kurie yra baigtiniai. Man nepatinka sustingę dalykai. Nežinau, ar atkreipei dėmesį, bet yra milijonai saulėlydžio nuotraukų. Atvirai sakant, visos vienodos. Nors saulėlydžiai skirtingi. Tiesiog žmonės lyg verčiami daro tą kvailą besileidžiančios saulės nuotrauką.

Labai geras filmas. 9/10

Dovanoti, dovanoti ir dar kartą dovanoti

Pavasarinis daiktų mažinimas namuose tęsiasi! Šiandien nepažįstamajai padovanojau dar du atsibodusius megztinius. Žinau, kad labiau apsimoka parduoti, bet nebeturiu kantrybės laukti ir sandėliuoti daiktus – taip norisi atsilaisvinti erdvę čia ir dabar.

Pastaruoju metu atidaviau daug drabužių ir negalėčiau jaustis geriau. Būna ir taip,  kad prisiminusi jau atiduotą daiktą tyliai pasidžiaugiu – kaip gerai, kad jis pagaliau nebesimaišys ir manęs nebenervins!

Pirmoji mane atiduoti daiktus stabdanti mintis dažniausia yra tai, kad ateityje jo gali prireikti. Įveikiu ją sveiku protu (juk tiek laiko daiktas nebuvo reikalingas ) ir saldžiais pažadais sau (jei jau prireiks, tai nusipirksiu naują, bet 100 k. labiau patinkantį). Dar vienas svarbus dalykas, padėjęs man atlaisvinti spintą, yra dovanojimas. Jei anksčiau man atrodė, kad nereikalingus daiktus reikia parduoti bent už simbolinę kainą, šiandien be jokios sąžinės graužaties galiu dovanoti ir labai geros kokybės daiktus.  Pinigai čia nėra svarbiausia dalis. Esu dėkinga, kad turiu galimybę pratęsti man jau nereikalingo daikto gyvenimą bei atlaisvinti daugiau erdvės namuose ir spintoje.

Iš patirties sakau – svarbiausia pramušti ledus ir atsisakyti pačio pirmo daikto. Po to šis procesas vyksta paprastai ir savaime. Jei atvirai, prie daiktų mažinimo ir erdvės atlaisvinimo netgi galima priprasti:).

Norintys dovanoti, būtinai prisijunkite prie Facebook grupės – ZW mainai

Linkėjimai

Inga

 

 

 

Iš tikro prieš por

Pagaliau suradau tobulą termo gertuvę

Sveiki,

Kas gali būti geriau už galimybę visuomet su savimi turėti gaivaus vandens arba karštos, aromatingos kavos? Kokybiška termo gertuvė – tai NR.1 pirkinys, kiekvienam tvariai gyventi siekiančiam žmogui.

Su savimi turėti gertuvę yra praktiškas ir naudingas įprotis. Tam, kad gertuvė išeinant iš namų taptų tokia būtina kaip telefonas ar raktai, ji turi būti ne tik funkcionali, bet ir simpatiška. Iškart, kai paėmiau į rankas savo termo gertuvę iš KAVOS DRAUGAS, supratau, kad nebenorėsiu jokių kitų.😊

Kodėl taip džiaugiuosi šia gertuve:

  • Termosas ir gertuvė viename. Tai labai tinka minimalistiniam gyvenimo būdui.
  • Ne tik gertuvė, bet ir puikus stiliaus akcentas. Nuoširdžiai sakau, tai yra gražiausia gertuvė, kokią esu turėjusi.
  • Patogaus dydžio, telpa į kišenes kuprinėse ir lagaminuose, taip pat į puodelių laikiklius.
  • 100% sandari (100% leak proof)
  • Puikiai išlaiko vandens vėsumą ir gaivumą. Galbūt tai tik „placebo“ efektas, bet gerti vandenį iš stiklinių/plieninių gertuvių gardžiau nei iš plastikinių. Čia yra didelis privalumas, nes per dieną pavyksta išgerti pakankamai vandens😊.

Investuoti į kokybišką termo gertuvę tikrai verta – tai pirkinys, praversiantis tiek vasarą, tiek vėsiuoju metu laiku. Jeigu ieškote termoso, gertuvės ar termo gertuvės– rekomenduoju užmesti akį į KAVOS DRAUGAS puslapį. Ten tikrai didelis, stilingų ir kokybiškų  gertuvių pasirinkimas. Beje, ten galima rasti ekologiškos kavos, kokybiško šokolado ir pačios skaniausios Harley&Sons arbatos…Žodžiu, viso to, ko paprastose parduotuvėse nerasite:).

 

Linkėjimai!

 

Vieninteliai knygų mugės 2020 pirkiniai

Šiais metais knygų mugė praėjo ramiai. Nenorėjau grūstis minioje, todėl daugiausia laiko praleidau muzikos salėje. Nenusipirkau nė vienos knygos. Į mugę ėjau laisva, tvirtai žinodama, kad „dalyvauti yra svarbiau nei kažką nusipirkti“.

Stebuklinga! – pagalvojau pamačiusi šį „atgyjančių“ atvirukų stendą. Mano vidinis vaikas jau seniai nebuvo taip arti pasakos ir stebuklų.

Ilgai rinkausi  ir nusipirkau du – abu dovanai.

Kuris jums labiau patinka?

Atvirukai iš – noriuatviruko.lt

 

Visiškai nepagražintai apie Minimaliai.lt

Sveiki,

Beveik 3 metai prabėgo nuo tos dienos, kai pradėjau rašyti Minimaliai.lt. Per tą laiką daug visko keitėsi, pasikeitė ir mano požiūris į atsakingą gyvenimo būdą bei tinklaraščio rašymą.

Kai pradėjau rašyti, lietuviškų panašios tematikos puslapių ir tinklaraščių buvo vos keli. Mano įkvepėjai buvo užsienio blogeriai, viskas atrodė nauja ir labai įdomu. Temų rašymui buvo daug, dar daugiau buvo dalykų, kuriuos norėjau pakeisti buityje ir požiūryje. Pradžioje entuziazmo netrūko – formavau naujus įpročius, nemažai dalykų atsisakiau iš viso. Apie daugelį atradimų rašiau savo puslapyje, nes atrodė, kad turiu, ką pasakyti ir svarbiausia tuo labai tikiu.

Laikas bėgo, kadaise buvę nauji dalykai tapo įprastais (kad ir tie patys mediniai dantų šepetėliai, kietieji šampūnai, ar plastiko vengimas). Dabar šios temos man yra tarsi išspręsta lygtis – atsakymas aiškus ir nebelikę vietos išvedžiojimams. T.y.  rašyti dar kartą šiomis temomis nematau reikalo.

Pagal tinklaraščio idėją turėčiau būti nuolatiniuose ieškojimuose ir stengtis gyventi vis tvariau ir tvariau…Visgi jaučiuosi pasiekusi mažiausiai vidutinį šiuolaikinio žmogaus tvaraus gyvenimo lygmenį ir nenoriu didžiosios savo laiko ir pastangų dalies skirti buičiai, kategoriškai ieškant daikto be pakuotės ar be plastiko detalės.

Buvo laikas, kai mano facebook feed‘as buvo pilnas aplinkosauginės informacijos – zero waste, minimalizmas, atliekų mažinimas, plastiko atsisakymas, tvarumas… Ilgainiui toks kiekis šios tematikos informacijos ėmė savotiškai nervinti. Supratusi, kad tai niekur nebeveda, didžiąją dalį šių puslapių atsekiau. Tuomet mane ėmė pasiekti daugiau man aktualios informacijos ir tai yra puiku.

Kartais sulaukiu kvietimų papasakoti apie minimalizmą ar atsakingą gyvenimo būdą nedidelėms grupelėms žmonių, bet visus kartus atsisakiau. Pirmiausia dėl to, kad nesijaučiu pasiekusi tokį lygį, kad galėčiau apie tai kalbėti kaip pranešėja. Apsimetinėti, kad žinau viską, nematau tikslo. Taipogi, nesinori savęs sieti tik su tvarumu ar minimalizmu. Taip, tai yra svarbi mano gyvenimo dalis, bet kai matau kitus žmones, kryptingai besidominčius viskuo, kas susiję su tvarumu, kuriančius įvairias iniciatyvas ir t.t, suprantu, kad yra labiau į šią temą įsitraukusių žmonių, kurie ir turėtų būti pagrindiniai tvaraus gyvenimo atstovai bei komunikatoriai.

Supratau, kad tvarūs pasirinkimai mane domina kaip progresyvesnė žmogaus mąstymo forma. Įdomu stebėti kaip keičiasi visuomenė ir kaip atskirus žmones tvariau draugiškiau aplinkai galiu pamotyvuoti aš pati. Nenoriu dalintis užterštų vandenynų nuotraukomis, bauginančiais skaičiais ar procentais, aplinkai nedraugiškais verslo sprendimais, šiukšlių tvarkymo reformomis ar pan (suprantu, kad tai yra aktualu ir svarbu, tačiau šiose srityse neturiu nei kompetencijos nei entuziazmo). Apskritai nemėgstu baksnoti pirštu ir kažko reikalauti iš kitų (tikrai nesu vadovauti linkusi asmenybė😊), labiausiai džiaugiuosi galėdama pasidalinti patirtimi, kelti klausimus, paskatinti susimąstyti. Tai ir yra viena iš pagrindinių Minimaliai.lt tikslų.

Kas toliau?

Minimaliai.lt niekur nedingsta. Galiu įvardinti mažiausiai 3 temas, kuriomis tekstai pasirodys artimiausiu metu. Kaip ir iki šiol, puslapis gyvuos savo ritmu – tekstai nebūtinais sutaps su tos dienos aktualijomis, tačiau bus universalūs.

Gali atsirasti naujų temų. Šie metai man yra knygų metai – skaitymui skiriu daug savo laisvalaikio, mąstau, kad būtų visai įdomu pasidalinti nuomone ir apie knygas.

Linkėjimai

Inga

Tvarkymasis su Marie Kondo: dokumentai ir knygos

Tvarkytis dokumentus, užrašus ir knygas man neatrodė sunki užduotis. Žinau, kad yra žmonių, kurie kaupia sentimentus (atvirukai, įvairūs rašteliai, koncertų bilietai, skrajutės ir pan…), žinias ( konspektai, užrašai, sąsiuviniai dar iš mokyklos laikų…) bei kitokį popierinį turtą.

Aš, baigusi studijas, beveik nedvejodama „surūšiavau“ ir išmečiau visus ketverių metų konspektus. Buvo mano domėjimosi minimalizmu pradžia (entuziazmo per akis), taip pat ruošiausi kraustymuisi. Visgi, žiūrėdama iš laiko perspektyvos, priimu tai kaip tam tikrą išsilaisvinimą iš situacijos, kuri manęs jau ilgą laiką netenkino. Bet kuriuo atveju, per daugiau nei 2 metus man nė karto neprireikė šių užrašų.

Neturiu prikaupusi ir dienoraščių iš paauglystės, nes kažkada tiesiog norėjau juos išmesti, taip ir padariau. Niekada dėl to nesigailėjau.

Kita vertus… 

  • Mano piniginėje visuomet galima rasti ne vieną ir ne du čekius (prastas įprotis, nors tiesą sakant, porą kartų gyvenime yra pasiteisinęs).
  • Turiu daug gautų ir tuščių atvirlaiškių.
  • Turiu tuščių arba mažai panaudotų užrašų knygelių, darbo kalendorių. Jie man tiesiog neprilimpa, o išmesti gaila.

Ką darau, kad namuose nebūtų dokumentų chaoso?

  1. Periodiškai peržiūrinėjų turimus dokumentus, kad liktų tik aktualiausi. Konfidencialius dokumentus sunaikinu darbe, kitus – surūšiuoju.
  2. Mažai naudojamas kanceliarines priemones ir lipnius lapelius išsinešiau naudoti į darbą.
  3. Žurnalus (šį pusmetį prenumeruoju vieną žurnalą), perskaičiusi iškart perduodu kitiems.
  4. Dalykus, kuriuos turiu prisiminti (pakuotės nuo vaist
    ų, vizitinės ir pan) tiesiog nusifotografuoju, o pakuotes išmetu.
  5. Knygas skolinuosi iš bibliotekos arba draugų, perku labai retais atvejais ir dažniausiai nenaujas (jei knyga nepalieka didelio įspūdžio, parduodu vėl).
  6. Ant pašto dežutės užsiklijavau savo gamybos lipduką tam, kad išvengčiau nepageidaujamos reklamos.

Svarbius dokumentus, garantijas, sertifikatus, laikau vienoje vienintelėje papkėje su įmautėmis. Vienoje įmautėje – visi dokumentai, susiję su banku, kitoje – su mobilioji ryšio operatoriumi, ketvirtoje – įvairios garantijos, penktoje – medicinos išrašai, receptai ir pan. Šis būdas man pasirodė pats patogiausias, norint greitai ir patogiai rinkti reikalingus dokumentus, o po surasti reikiamą. Tai man pasisiteisino labiau nei dokumentų laikymas dėžutėje, viename segtuve ar panašiai.

Susitvarkyti dokumentus man pasirodė visai paprasta. O kaip su dokumentais jūsų namuose? Ar esate linkę kaupti? Jei taip – kaip su tuo tvarkotės?

Linkėjimai

Inga

Įpročiai tvarkingiems namams

Visiems, norintiems pažaboti chaosą ir netvarką namuose, rekomenduoju pažiūrėti/paklausyti veido jogos trenerės ir tvarkymosi specialistės Giedrės Bagdonienės kalbą konferencijoje „Išdrįsk pradėti“(prasideda nuo 1:01:35).

Giedrė savo kalboje išskiria 7 įpročius, padedančius išlaikyti namus tvarkingus, organizuotus ir jaukius. Kai kurie patarimai išskirtinai moteriški (kalba pasakyta konferencijoje, kurios auditorija moterys, beje, pati pranešėja yra dviejų vaikų mama), bet didžioji dalis jų – naudingi visiems.

Žemiau trumpa įpročių santrauka. Visgi, tikrai rekomenduoju, šią kalbą paklausyti patiems.:)

Trumpas reziumė

  1. Įprotis atsirinkti daiktus. Namuose paliekame tik tai, kas mus džiugina ir reikalinga. Nes tik tokia ir yra pagrindinė daiktų paskirtis.
  2. Vieno prisilietimo įprotis. „Netvarką sutvarkome iškart, kai tik tai įvyksta“. Dažnai darbai atrodo ilgesni nei yra – juos reikia atlikti iškart. Visi daiktai privalo turėti savo vietą, į kurią turi grįžti iškart jais pasinaudojus.
  3. Pradėtas darbas turi būti atliktas iki galo.
  4. Laikas buities darbams turi būti planuojamas. Eksperimentuokite su laiku: dažnai darbai, kurie atrodo užimantys daug laiko, gali būti atliekami daug greičiau. Paskirkite konkretų laiko tarpą pasirinktam darbui.
  5. Įprotis rūpintis savimi. 
  6. Aiškios ryto ir vakaro rutinos. Tvarkingų namų paslaptis: tam tikri veiksmai, atliekami kiekvieną dieną.
  7. Įprotis laiminti savo namus. Trumpiau tariant, tvarkymasis yra ne prievolė, o galimybė įvertinti viską, ką turi ir užtai padėkoti.

Man asmeniškai, daugiausia problemų kyla su 2,4, 6 punktais.  Yra kur tobulėti!

O kaip jums?

Inga

Rožinis mokestis ir vyriškas skustuvas

Ar esate ką nors girdėję apie rožinį mokestį? Šitaip vadinamas papildomas mokestis už lyčiai specializuotas prekes (dažniausiai grožio, higienos, bet gali būti ir drabužiai, žaislai, namų apyvokos priemonės ir daug kitų). Skirtumas tarp tos pačios paskirties, tačiau skirtingoms lytims skirtų prekių kainų yra vadinamas rožiniu mokesčiu. Kaip ir matyti iš pavadinimo, dažniausiai už tos pačios paskirties prekes daugiau moka moterys.

Keistas javainių batonėlis

Elementarus pavyzdys – skutimosi priemonės. Ar kada nors atkreipėte dėmesį į „vyriškų“ ir „moteriškų“ skustuvų kainas? Moteriški vienkartiniai skustuvai – pastelinių spalvų, kai kurie su papildomomis naudomis (pristatomi kaip švelnesni odai, papildyti vitaminais ir pan). Į vyriškų vienkartinių skustuvų savybes niekada nesigilinau, tačiau pripažįstu, kad praeityje visada rinkdavausi tik moteriškus skustuvus, nors jų kaina buvo kur kas didesnė.  O ką jau bekalbėti apie moteriškas skutimosi putas –  jos bene dvigubai brangesnės už vyriškas. Gaila, kad tik gana neseniai supratau, kad vyriškos putos yra universalios ir galiu jas naudoti net nebūdama vyras. Būčiau sutaupiusi daug pinigų😊.

Bet apie viską nuo pradžių. Kuomet imi rūpintis savo sugeneruojamu atliekų kiekiu, vienkartinėms skutimosi priemonėms vienareikšmiškai turi išmušti paskutinioji. Taip nutiko ir man.

Pirmas mano sprendimas, norint atsisakyti papildomo plastiko, buvo aplinkai nedraugiškas (taip, aš klystu, bet iš klaidų mokausi) – nusprendžiau įsigyti daugkartinį MOTERIŠKĄ skustuvą su keičiamomis galvutėmis.  Ir tai buvo visiška klaida. Grįžusi į tą pačią parduotuvę nusipirkti galvučių papildymo, buvau informuota, kad tokio dalyko apskritai nėra. Nuostabu – „daugkartinis“ skustuvas, kurio negalima naudoti daug kartų.

Bet kuriuo atveju, viskas išėjo tik į gerą. Nusprendžiau įsigyti plieninį skustuvą. Padariusi trumpą „research’ą, supratau, kad skustuvai, pristatomi kaip UNISEX tikrai nemažai kainuoja. Bet tuomet į galvą atėjo mintis, kad realiai UNISEX ir paprasti vyriški skustuvai turėtų skirtis minimaliai arba išvis nesiskirti. Pradėjau ieškoti vyriškų plieninių skustuvų ir radau 42 eur vertės skustuvą, parduodamą už 25 eur.

Jau po pirmo karto naudojimo ėmiau stebėtis, kodėl apskritai yra gaminami vienkartiniai, plastikiniai skustuvai. Plieniniai skustuvai galbūt ir reikalauja atsargesnio naudojimo, bet:

  • Yra ilgametė investicija, padėsianti sutaupyti pinigų;
  • Yra išsigelbėjimas nuo vienkartinių skutimosi peiliukų, vėliau tampančių neperdirbamomis šiukšlėmis;
  • Yra paprasto ir klasikinio dizaino, puikiai įsipaišančio į bet kokį vonios kambario interjerą;
  • Vienkartinių peiliukų galima įsigyti net ir mažiausioje parduotuvėje.

Koks šio įrašo tikslas?

Pirmiausia noriu paskatinti kritiškiau žiūrėti į „vyriškas“ ir „moteriškas“ prekes. Kai kurios jos skiriasi labai mažai, tačiau pasižymi nevienoda kaina.

Taip pat, kviečiu investuoti pinigų į plieninį skustuvą (nebūtinai ant jo turi būti užrašas ZERO WASTE ar UNISEX, tiks ir paprastas vyriškas skustuvas). Tikrai sutaupysite pinigų, o kur dar tas puikus jausmas nebesinešti į namus vienkartinio plastiko. Tai tikrai yra vienas geriausių aplinkai draugiškų pirkinių.

Linkėjimai

Inga

Tvarkymasis su Marie Kondo: drabužiai

„I‘m excited because I love mess“ Marie Kondo

Trumpa įžanga. Viskas prasidėjo, kuomet perskaičiau knygą apie minimalizmą ir tvarkymosi meną „Tvarkingų namų stebuklas“, parašytą tvarkymosi guru Marie Kondo. Išgirdus, kad didelio populiarumo sulaukusią knygą gali parašyti žmogus tiesiog mėgstantis tvarkytis, daug ką gali apimti nuostaba. Juk greičiausiai kiekvienas pažįstame bent porą itin tvarkingų, organizuotų žmonių.

Kuo Marie tokia ypatinga?

Pirmiausia, mane labai nustebino, kad žmogus nuo pat mažų dienų gali taip mėgti organizuoti daiktus ir kurti tvarką visuose namuose. Knygoje pati Marie akcentuoja, kad tvarkymasis ir daiktų išmetimas buvo vienas iš pagrindinių jos veiklų, grįžus iš mokyklos. Ar daug pažįstate vaikų, kurie ne tik tvarkingi (savo noru), bet ir patys kuria tvarkymosi taisykles namiškiams?

Marie į tvarkymąsi žiūri kūrybiškai ir kiekvienam galimam atvejui yra suradusi (arba esant poreikiui suras) tinkamiausią sprendimą. Viskas gali būti sutvarkyta, bet kokia erdvė, bet koks stalčius, bet kuri lentyna. Šitai tikrai išmokau iš Marie Kondo.

Marie į tvarkymąsi žiūri kaip į procesą, kuris neša džiaugsmą. Pavyzdžiui, buities darbus paverčia veikla, kurią visa šeima atlieka kartu (Marie drabužius visuomet lanksto kartu su savo mažomis dukrytėmis ir teigia, kad mergaitėms tai labai patinka). Anot Marie, buvimas namuose turi džiaugsmą, todėl juose turi likti tik tie daiktai, kurie įkvepia ir skleidžia geras emocijas.

Kad ir kaip ten bebūtų, svarbu paminėti, kad Marie yra rytų kultūros atstovė, tad jos tvarkymasis yra neatsiejamas nuo filosofijos, dvasingumo ir meditacijos. Tai labai įdomu ir traukia.

Vėliau, atradusi ir pradėjusi  žiūrėti laidą „Tyding up with Marie Kondo“, dar labiau susidomėjau Marie tvarkymosi metodais ir gavau aiškų pavyzdį, kaip jie yra pritaikomi realybėje. Kiekvieni namai yra tvarkomi ne pagal kambarius, bet pagal daiktų grupes:

  • Drabužiai
  • Knygos
  • Dokumentai
  • Komono (virtuvė, vonia, garažas)
  • Sentimentalūs daiktai

Buvau taip įkvėpta, kad pasiryžau dar labiau organizuoti savo namus ir susitvarkyti kartu su Marie Kondo! Pagal nurodytą planą, pirmoji stotelė – drabužiai.

Esu dariusi ne vieną ir ne dvi spintos revizijas, todėl buvau beveik tikra, kad labai didelio drabužių kiekio nebūsiu prikaupusi. Ir tikrai, į vieną krūvą sukrovus visus drabužius (įtraukiant vasarinius, sporto, kasdienius drabužius ir praleidžiant striukes, apatinius, kojines), neteko aikčioti taip, kaip tai dažniausiai daro Marie laidos dalyviai, pamatę savo sukauptus daiktus.

Pagal Marie metodą, turėjau kiekvieną daiktą paimti į rankas, susikaupti ir atsakyti sau į klausimus: „Ar šis daiktas man teikia džiaugsmą?“ „Ar norėčiau,  kad jis ir toliau lydėtų mane gyvenime?“ Tam, kad procesas atrodytų dar ypatingesnis, užsidegiau smilkalų ir įsijungiau muzikos. Galima pradėti!

Rezultatas

Atidėjau krūvelę man nebemielų ir nebereikalingų drabužių. Daiktus, kurie man patinka ir tinka, išskyriau labai greitai. Buvo pora daiktų, kurių tikrai nuoširdžiai nebenorėjau. Bene daugiausiai dvejonių kėlė drabužiai, kurie man yra patogūs, tačiau su jais nesijaučiu gražiai. Porą jų pasilikau dėvėti namuose (senus naminius drabužius tiesiog išmesiu), kelis bandysiu parduoti arba dovanoti. Teisybės dėlei vertėtų paminėti, kad po poros dienų dviems drabužiams apsisprendžiau suteikti dar vieną šansą.

Bene labiausiai mane pradžiugino tvarkingas ir labai funkcionalus drabužių išdėstymas stalčiuose! Toks lankstymo būdas (Marie lankstymo pamokėlių tikrai galima rasti internete, o dar geriau pažiūrėti per jos laidą) yra labai patogus, nes visi daiktai matyti kaip ant delno, be to, imant vieną daiktą – nesujaukiami kiti. Tvarka garantuota!

Taigi, kartu su žieminių batų išmetimu, manau, kad spintos reviziją galima laikyti įvykusia. DIDELĖ ŽALIA VARNELĖ!

Susitiksime kitame žingsnyje, kuriame tvarkysiu dokumentus ir kitus popierius namuose.

Linkėjimai visiems!