Category Archives: minimalizmas

Tvarkymasis su Marie Kondo: drabužiai

„I‘m excited because I love mess“ Marie Kondo

Trumpa įžanga. Viskas prasidėjo, kuomet perskaičiau knygą apie minimalizmą ir tvarkymosi meną „Tvarkingų namų stebuklas“, parašytą tvarkymosi guru Marie Kondo. Išgirdus, kad didelio populiarumo sulaukusią knygą gali parašyti žmogus tiesiog mėgstantis tvarkytis, daug ką gali apimti nuostaba. Juk greičiausiai kiekvienas pažįstame bent porą itin tvarkingų, organizuotų žmonių.

Kuo Marie tokia ypatinga?

Pirmiausia, mane labai nustebino, kad žmogus nuo pat mažų dienų gali taip mėgti organizuoti daiktus ir kurti tvarką visuose namuose. Knygoje pati Marie akcentuoja, kad tvarkymasis ir daiktų išmetimas buvo vienas iš pagrindinių jos veiklų, grįžus iš mokyklos. Ar daug pažįstate vaikų, kurie ne tik tvarkingi (savo noru), bet ir patys kuria tvarkymosi taisykles namiškiams?

Marie į tvarkymąsi žiūri kūrybiškai ir kiekvienam galimam atvejui yra suradusi (arba esant poreikiui suras) tinkamiausią sprendimą. Viskas gali būti sutvarkyta, bet kokia erdvė, bet koks stalčius, bet kuri lentyna. Šitai tikrai išmokau iš Marie Kondo.

Marie į tvarkymąsi žiūri kaip į procesą, kuris neša džiaugsmą. Pavyzdžiui, buities darbus paverčia veikla, kurią visa šeima atlieka kartu (Marie drabužius visuomet lanksto kartu su savo mažomis dukrytėmis ir teigia, kad mergaitėms tai labai patinka). Anot Marie, buvimas namuose turi džiaugsmą, todėl juose turi likti tik tie daiktai, kurie įkvepia ir skleidžia geras emocijas.

Kad ir kaip ten bebūtų, svarbu paminėti, kad Marie yra rytų kultūros atstovė, tad jos tvarkymasis yra neatsiejamas nuo filosofijos, dvasingumo ir meditacijos. Tai labai įdomu ir traukia.

Vėliau, atradusi ir pradėjusi  žiūrėti laidą „Tyding up with Marie Kondo“, dar labiau susidomėjau Marie tvarkymosi metodais ir gavau aiškų pavyzdį, kaip jie yra pritaikomi realybėje. Kiekvieni namai yra tvarkomi ne pagal kambarius, bet pagal daiktų grupes:

  • Drabužiai
  • Knygos
  • Dokumentai
  • Komono (virtuvė, vonia, garažas)
  • Sentimentalūs daiktai

Buvau taip įkvėpta, kad pasiryžau dar labiau organizuoti savo namus ir susitvarkyti kartu su Marie Kondo! Pagal nurodytą planą, pirmoji stotelė – drabužiai.

Esu dariusi ne vieną ir ne dvi spintos revizijas, todėl buvau beveik tikra, kad labai didelio drabužių kiekio nebūsiu prikaupusi. Ir tikrai, į vieną krūvą sukrovus visus drabužius (įtraukiant vasarinius, sporto, kasdienius drabužius ir praleidžiant striukes, apatinius, kojines), neteko aikčioti taip, kaip tai dažniausiai daro Marie laidos dalyviai, pamatę savo sukauptus daiktus.

Pagal Marie metodą, turėjau kiekvieną daiktą paimti į rankas, susikaupti ir atsakyti sau į klausimus: „Ar šis daiktas man teikia džiaugsmą?“ „Ar norėčiau,  kad jis ir toliau lydėtų mane gyvenime?“ Tam, kad procesas atrodytų dar ypatingesnis, užsidegiau smilkalų ir įsijungiau muzikos. Galima pradėti!

Rezultatas

Atidėjau krūvelę man nebemielų ir nebereikalingų drabužių. Daiktus, kurie man patinka ir tinka, išskyriau labai greitai. Buvo pora daiktų, kurių tikrai nuoširdžiai nebenorėjau. Bene daugiausiai dvejonių kėlė drabužiai, kurie man yra patogūs, tačiau su jais nesijaučiu gražiai. Porą jų pasilikau dėvėti namuose (senus naminius drabužius tiesiog išmesiu), kelis bandysiu parduoti arba dovanoti. Teisybės dėlei vertėtų paminėti, kad po poros dienų dviems drabužiams apsisprendžiau suteikti dar vieną šansą.

Bene labiausiai mane pradžiugino tvarkingas ir labai funkcionalus drabužių išdėstymas stalčiuose! Toks lankstymo būdas (Marie lankstymo pamokėlių tikrai galima rasti internete, o dar geriau pažiūrėti per jos laidą) yra labai patogus, nes visi daiktai matyti kaip ant delno, be to, imant vieną daiktą – nesujaukiami kiti. Tvarka garantuota!

Taigi, kartu su žieminių batų išmetimu, manau, kad spintos reviziją galima laikyti įvykusia. DIDELĖ ŽALIA VARNELĖ!

Susitiksime kitame žingsnyje, kuriame tvarkysiu dokumentus ir kitus popierius namuose.

Linkėjimai visiems!

Minimalistinės drabužinės kūrimas: nesusipratimai perkant internetu

Jau ilgą laiką užeidama į parduotuves nebeturiu, ką pirkti. Lyg ir gražu, bet taip brangu, o kokybė dažniausiai nuvilia. Peržiūriu tuos mielus, šiltus megztinius ir žinau, kad po kelių skalbimų jie išsitampys ir apsivels, kelnės greit nusiskalbs ir praras spalvą, o džinsai po poros mėnesių tiesiog pradils. Akį patraukia gražios sintetinės suknelės, bet iš patirties žinau, kad jų šonai jau po poros dėvėjimų „apaugs“ burbuliukais. Yra ir gražių marškinių, bet jau iš pirmo prisilietimo matyti, kad jie labai lamdysis, o lyginti aš nemėgstu. Jei kas nors atrodo bent jau kiek ilgaamžiškiau, ima kandžiotis kaina. Dažniausiai tiesiog apsižvalgau ir išeinu be nieko.

Po kelių tokių grįžimų tuščiomis, pasidariau išvadą, naujų drabužių pirkimas mane vargina ir tiesiog neapsimoka. Jau kurį laiką, esant poreikiui nusipirkti kažką naujo, einu į Pasaulio drabužiai dėvėtų drabužių parduotuves. Ten drabužiai švarūs, tvarkingi, dažnai galima rasti drabužių su etiketėmis! Kainos tikrai mažesnės nei paprastose parduotuvėse, o tai, kad drabužiai randa naujus šeimininkus yra puiku – laimi visi.

Taip pat pastaruoju metu ėmiau daugiau pirkti internete (prioritizuoju lietuviškus mados puslapius, nesinaudoju Ebay ir kitais panašiais puslapiais, kur galima daug ir pigiai pirkti). Bet čia, vėlgi, savi niuansai – prekės dažniausiai būna supakuotos į plastiką, o ir pirkimas nemačius daikto gyvai yra tikras VA BANK.  Kartais net ir stengdamasi pirkti tik tai, kas reikalinga, tiesiog gaunu dar vieną nereikalingą daiktą ir esu priversta pirkti vėl.

Labai palaikau daiktų prikėlimo naujam gyvenimui idėją, todėl pirma vieta, į kurią keliauju, norėdama nusipirkti/parduoti nebereikalingus daiktus internete yra portalas vinted.lt. Būtent čia man ir yra nutikę įvairių nesusipratimų (svarbu paminėti, kad susipratimų skaičius yra kur kas didesnis).

Jūsų dėmesiui 5 mano didžiausi nesusipratimai perkant/parduodant online:

5. Džinsai keliaunininkai. Prieš gerus trejus metus Vinted‘e pirkau plėšytus boyfriend stiliaus džinsus. Pardavėja buvo labai maloni, noriai bendravo, tačiau savo pirkinio nesulaukiau ilgiau nei įprasta. Siuntinys buvo registruotas, todėl patikrinusi jo buvimo vietą sužinojau, kad džinsai buvo išsiųsti mano nurodytu adresu, bet į kitą miestą😊. Džinsai kantriai mėnesį gulėjo Kauno pašte, o vėliau buvo dar kartą persiųsti man. Ir tiesa sakant, tapo vienais mėgiamiausių (ir vieninteliais boyfriend tipo!) mano džinsų, kuriuos dėviu ir dabar 😊.

4. Dirbtinės odos kelnės. Prieš porą metų Vinted‘e išsirinkau dirbtinės odos kelnes. Gavusi prekę nustebau, nes iš nugaros ir priekio jos buvo skirtingos! Nuotraukose kelnės buvo pateiktos tik iš priekio, o aprašyme nė žodžiu neužsiminta, kad abi kelnių pusės yra pasiūtos iš nevienodos medžiagos. Pradžioje galvojau, kad galbūt pati visko neišklausinėjau iki galo, bet kita vertus, ar tikrai kaskart perkant drabužį reikia klausti, ar medžiaga abiejose drabužio pusėse yra tokia pat? Kokia kelnių lemtis? Pridaviau į vieną dėvėtų drabužių supirktuvę ir gavau 0,80ct. Visiškas nesusipratimas…

3. Vaikiškas maudymosi kostiumėlis. Jau metus lankau sporto salę, todėl pagalvojau, kad būtų labai gera mintis nusipirkti paprastą, vientisą maudymosi kostiumėlį baseinui. Vinted radau tobulą, naują variantą. Minimalistinis, subtilus – kaip tik toks, kokio ieškojau. Tiesa, dydis nurodytas S, o aš dėviu S/M. Gaunu patvirtinimą, kad kostiumėlis atitinka dydį. Kaina nėra maža – 19 eur, bet apsvarsčiusi visus UŽ ir PRIEŠ, apsisprendžiu, kad už kokybišką, naują daiktą nėra daug. Nusiperku ir gaunu vaiko dydžio triko/maudymosi kostiumėlį. Tikrąją to žodžio prasme vaiko dydžio – mažulytį mažulytį. Sekundę ateina įžvalga, kad gal jau ir aš nebe S dydis, bet tas drabužis irgi tikrai mažesnis nei buvo pateikta!  Taip ir likau be maudymosi kostiumėlio, o gautąjį pardaviau 3 kartus pigiau. Naujo maudymosi kostiumėlio nebeieškojau.

2. Pamestinukai auskarai. Daugelį savo daiktų parduodu už simbolinę kainą arba dovanoju dykai. Labai apsidžiaugiau, kad vienais bižuteriniais auskarais iškart susidomėjo nemažai žmonių. Paprašiau apmokėti siuntimą ir dar pačią dieną gražiai supakavusi auskarus juos išsiunčiau naujai savininkei. Po mėnesio mane iš pašto pasiekė informacija, kad gavau siuntinį. Nueinu – o ten tie patys mano siųstieji auskarai, kurių per mėnesį taip niekas ir neatsiimė. Pamaniau, kad visko būna ir susisiekiau su pirkėja, pasiūliau auskarus išsiųsti dar kartą savo išlaidomis (atiduodama nereikalingus daiktus, išmokau nuoširdžiai dovanoti, todėl tikrai neskaičiuoju kiekvieno cento). Pirkėja sutiko, išsiunčiau siuntinį pakartotinai ir pamiršau. Praėjo geras mėnuo. Ankstyvas šeštadienio rytas, girdžiu skambutį į duris. Išlipu iš lovos, o ten paštininkė su tais pačiais, nelaimingais, niekam nebereikalingais, vėjų mėtytais auskarais. Įsižeidžiau kaip niekad. Ir ne tik todėl, kad šitaip negerbiamas mano laikas, bet ir todėl, kad buvau pažadinta ankstyvų šeštadienio rytą. Auskarai vėl įkelti į mano Vinted paskyrą ir laukia naujos šeimininkės.

1. Megztinis ir nelaukta dovanėlė. Vinted puslapyje išsirinkau gana pigų, ne naują, bet tvarkingą megztinį. Sulaukusi siuntinio nekantriai išpakavau ir apšalau – vietoj žalios spalvos pamačiau nuvytusių rožių spalvą. Pirma mintis, kad mane apgavo, bet vėliau supratau, kad kartu su megztuku gavau dovaną – švarią, bet tikrai nudėvėtą, nėščiosios palaidinę. Negalėjau patikėti. Stengiuosi neapsikrauti spintos turiniu, o čia dar vienas papildomas vargas!  Ir dar tokio kokybės…TIKRAS MINIMALISTO SIAUBAS! Tiesa, su megztuku viskas buvo gerai.

Tai štai koks mano nesusipratimų, perkant internetu, penketukas. Nieko per daug baisaus, kai kur galbūt netgi truputį juokinga.

O kaip jūs manote, ar pirkimas internetu daugiau tvarus ir minimalistinis, o galbūt priešingai – visiškai vartotojiškas dalykas?

Inga<3

Kaip blokuoti informacinį triukšmą

Kol dar negyvenau Vilniuje, nemažai laiko leisdavau prie įjungto televizoriaus. Dažniausiai jis atlikdavo tik garsinio fono funkciją, tačiau per jį mane pasiekdavo daug informacijos.

Kai išvažiavau studijuoti,  kalbančios dėžės nebeliko, o aš visą dėmesį perkėliau į mokslus, draugus ir…kompiuterį. Internete žaisdavau žaidimėlius (ah, tie nuostabieji Candy Crush ir Pop Song laikai…), skaitydavau įdomias, o kartais tik intriguojančias naujienas, žiūrėdavau serialus, stand-up‘us, scroll‘indavau didžiulius atstumus, ieškodama stiliaus, interjero inspiracijų. Aišku, dar buvo serialai, pokalbiai su draugais ir kiti dalykai, sukuriantys nuolatinę „kažko veikimo“ būseną.

Paskui telefonai tapo dar išmanesni ir atradau Instagram‘ą (kurį tarp kitko ir dabar labai mėgstu). Ėmiau vis daugiau laiko leisti ten, stebėdama patinkančias žvaigždes, influencerius, pažįstamus arba šiaip ryškius žmones. Viskas, ką veikiau ir patyriau, galėjo virsti gražia nuotrauka, todėl tapau labai atidi aplinkai.

Įvairūs paspaudimai prikaupė mano Facebook‘o sraute daug turinio iš įvairių, nebūtinai man aktualių puslapių. Instagram‘e tiesiog paskendau tarp buitiako nuotraukų iš tų, su kuriais apskritai nebendraudavau, o galbūt net nepažinojau.

Socialiniuose tinkluose buvau tarsi geroji samarietė – niekada negailėdavau „LIKE“ žmogui, daiktui ar filmui, kuriam jaučiau bent mažiausią simpatiją. Kai matydavau nusišnekėjimus, leisdavau sau kažką „protingo“ arba „ironiško“ pakomentuoti. Porą kartų netgi buvau įsitraukusi į kilometrines diskusijas, bandydama įrodinėti savo tiesą ir nepasiekiau nieko kito, tik  visiškai susigadinau sau nuotaiką.

Visgi kartais tame visko sraute mane pasiekdavo kažkas gražaus ir įdomaus. Tokio, kas suteikia naujų žinių arba pakutena visus estetikos receptorius. Ir tomis akimirkomis aš imdavau ir pagalvodavau:

„Kokius beprasmius dalykus aš scroll‘inau iki šiol ir kodėl???

Vis dažniau aplankant tokioms mintims iš savo internetinės erdvės pradėjau filtruoti destruktyvią ir man neaktualią informaciją. Visgi didžiausiai pokyčiai įvyko tuomet,  kai sužinojau apie Ilzės dirbtuves (čia vienas iš tų gerų dalykų, kuriuos pastebėjau tarp daugybės nereikalingų) ir sudalyvavau jos koordinuojamoje „Nuostatų keitimo praktikoje“. 

Nuostatų keitimo praktika tai Ilzės Butkutės sukurta programa internete, kurios dalyviai 9 savaites iš eilės stengiasi identifikuoti savo nuostatas ir įžvelgti priežastinius ryšius tarp jų bei savo praeities ir ateities.  Ši programa yra skirta tiems, kurie jaučia, kad negali tobulėti ir siekti savo tikslų ne dėl objektyvių kliūčių, bet dėl jų pačių įsitikinimų ar įsikalbėtų baimių.

Kaip tai veikia? Kiekvieną savaitę į dalyvio pašto žinutę ateina informacija ir užduotys, skirtos konkrečiai temai ir su ja susijusiomis nuostatomis. Temos yra gyvenimiškos ir tikrai aktualios, pavyzdžiui, mėgstama veikla, pajamos, turtas, prietarai ir kitos. Pokyčiai reikalauja darbo ir nuoširdumo sau. Žmogus, atpažinęs, dekonstravęs ir atsisakęs negatyvių nuostatų, ima kitaip žvelgti į pasaulį ir pastebi tas galimybes, kurių anksčiau nepastebėjo.

Kas iš to man? Peržiūrėjau savo mąstymo modelį iš šalies ir supratau, kaip gyvenime veikia „gausos“ ir „stokos“ principai (gal jau esate pastebėję, kad šiuos žodžius naudojau ankstesniuose savo įrašuose). Jei puoselėsi savo gyvenime vidinį gausos jausmą, tuomet natūraliai save vertinsi teigiamai,  pastebėsi galimybes, trauksi kitus pozityvius žmones. Tuo tarpu, jei viduje puoselėsi stoką („Aš prastesnis nei kiti“; „Lietuvoje neįmanoma užsidirbti“; „Nesidžiauk radęs, nes paskui teks verkti“), visi tavo pasirinkimai ir toliau palaikys nepriteklių.  Tai buvo paskutinis patvirtinimas, kad turiu prisiimti atsakomybę už tai, kaip jaučiuosi, ir sumažinti mane pasiekiantį informacinį triukšmą, kuris skatina primityvumą, nerimą, demotyvuoja arba tiesiog nukreipia dėmesį nuo naudingos man veiklos.

Kaip sumažinau informacinį triukšmą?

  1. Nustojau sekti didžiąją dalį naujienų portalų socialiniuose tinkluose. Tai mane padeda išvengti perteklinės, neretai demotyvuojančios ar net bukos informacijos. Kaip dabar prisimenu, kad paskutinė „Delfi“  naujiena mano Facebook’o sraute  buvo apie vienos iš žvaigždučių naują draugą ir tada pamaniau: „Viskas, I‘m out“. Praėjo jau daugiau nei mėnesis ir nesijaučiu nieko praradusi. Nors tiesa, apie Rusijos ir Ukrainos konfliktą sužinojau tik po gerų 2 dienų.
  2. Vengiu skaityti kitų žmonių komentarus po kontroversiškais straipsniais, ypač jei jie anonimiški. Anksčiau maniau, kad komentarai leidžia susidaryti aiškesnį vaizdą apie problemą, tačiau įsitikinau, kad aršiausi komentatoriai dažniausiai pasižymi didele drąsa internete, bet siauru mąstymu ir netaktu, tad motyvuotai vengiu skaityti jų niekuo nepagrįstas nuomones.
  3. Atsargiai veliuosi į aršias internetines diskusijas. Iš patirties sakau, kad jos praktiškai niekada nesibaigia konstruktyviai. Kad ir kokią nesąmonę perskaitau, vengiu mokyti ar bandyti aiškinti kaip yra iš tiesų. Ir ne todėl, kad tingėčiau, ar man nerūpėtų…Tiesiog supratau, kad kai kuriems žmonėms kažką aiškinti yra beprasmiška, nes jie neieško jokių paaiškinimų ar teisybės.
  4. Instagram’o programoje seku tik įkvepiantį ir man aktualų turinį. Noriu matyti tai, kas mane motyvuotų ir keltų geras emocijas, o ne nuolat skatintų pirkti naujus daiktus ar transliuotų kažkokį iškreiptą realaus pasaulio vaizdą.
  5. Vengiu medžiagos „heitinimui“. Būna ir taip, kad seki kažką, nors jis tave nuoširdžiai nervina. Dabar stengiuosi to kaip įmanoma vengti ir neapsikrauti šia varginančia, piktdžiugiška ir nieko pozityvaus nekuriančia veikla kaip „heitinimas“.
  6. Atsisakiau visų neaktualių naujienlaiškių gavimo prenumeratų, tam, kad elektroninio pašto dėžutė nebūtų apkrauta.
  7. Neturiu televizoriaus ir motyvuotai neturėsiu, nes tiesiog nereikia.
  8. To be continued…

To do list:

Mažinti laiką, praleidžiamą telefone (Nenaudoti telefono valgant; Nesinešti telefono į vonios kambarį; Nenaudoti telefono prieš užmiegant….).

Vietoje pabaigos

Kai kurie galėtų sakyti, kad tokia savanoriška izoliacija nuo negatyvios informacijos yra tarsi bėgimas nuo problemų ar netgi melas pačiam sau. Visgi dabar negatyvios informacijos yra tiek daug, joje taip lengva įsisukti, nusigąsdinti ar apskritai pradėti abejoti visu pasauliu, kad niekas kitas, bet pats žmogus, gali apriboti tą nesibaigiantį srautą arba netgi pasakyti jam STOP. 

Tai, ką pasirinksit, priklauso tik nuo jūsų.

Inga

 

Minimaliai.lt spaudoje!

Noriu pasidžiaugti pirmuoju savo interviu laikraštyje. Dėkoju kurso draugei, žurnalistei Ritai.
AČIŪ, kad savo straipsniuose rašai apie aplinkosaugos problemas ir dar didesnis AČIŪ, kad patirtimi pakvietei pasidalinti ir mane:).

Įrašo apačioje nuorodą į straipsnį internete. Verta paskaityti ir pažvelgti į sąmoningą gyvenimą ne tik iš aplinkosauginės, bet ir filosofinės pusės.

Taip pat dalinuosi 5 basic dalykais, kuriuos turi pradėti žmogus, norintis pradėti gyventi atsakingiau:

1. Rūšiuoti šiukšles. Tai privaloma kiekvienam protingam ir atsakingam žmogui.
2. Atsisakyti plastikinių vienkartinių indų, turėti savo gertuvę.
3. Kitomis akimis pažvelgti į plastikinius maišelius: ar tikrai viskam, ką perkate reikia maišelio? Medžiaginis pirkinių maišelis – būtinybė.
4. Įsisąmoninti, kad pirkimas nėra laisvalaikio leidimo būdas. Nebeiti „tiesiog pasivaikščioti“ į prekybos centrus.
5. Išsivalyti savo internetinę erdvę. Jei informacija verčia save nuvertinti arba nuolat primena, kad tau reikia keistis (dažniausiai išorėje), jei nuolat stimuliuoja jūsų poreikius ir skatina norėti, to ko neturite, tai yra destruktyvi informacija ir jos jums nereikia.

Nuoroda į interviu:

Gyvenimo prasmę surado tausodama aplinką

Linkėjimai,
Inga

Būti turtingam – nereiškia turėti daug eurų

Parašė Danielius, skaitomiausio saviugdos tinklaraščio Lietuvoje – Debesyla.lt  – autorius.

Jei nori būti turtingu – išeik iš savo darbo. Mesk jį.

Nes būti turtingu nereiškia turėti daug eurų. Tai, tiesą sakant, niekada ir nereiškė to, nors kai kurie žurnalai rikiuoja turtinguosius pagal eurus…

Nebijok, aš ne apie dvasinį turtą. Velniop ir jį. Na, gerai, gal pasilik – tas naudingesnis, nei eurai, nes paveikia kiekvieną tavo gyvenimo užkaborį, net kai eurų nėra.

Bet aš apie jausmus.

…Ne, ne meilę! Juk yra ir daugiau jausmų!

Nes, žinai, yra žmonių, kuriems nesmagu būti vienoje vietoje. Jie nesijaučia, kad daro pakankamai. Jiems atrodo, kad kiti pasiekę daugiau… Taigi reikia dirbti! Dirbti, dirbti, dirbti. Work it baby. Twerk it baby. Varom, varom, varom! Nu ko stabdai, nestabdyk, gi reik diiiiiiiiiiiiiiiiirrrrrrbbbbttttttttttttt!

Bet aš ir ne apie tinginystę bei kodėl taip svarbu išmokti su ja gyventi, pasimėgauti akimirka. Aš apie tavo pasitenkinimą.

Kada žmogus būna turtingas?
Tuomet, kai jam užtenka.

Viskas.

Ir tu gali „man užtenka, ką turiu“ būseną pasiekti dvejais keliais:

  1. Nuolat pildyti nuolat augančius poreikius (taip, jie augs);
  2. Pakeisti mąstymą ir išmokti būti patenkintu su mažiau.

Kai kurie argumentuos, kad pirmasis kelias geresnis. Juk tai ekonomikos kilimo priežastis!

Tačiau lygiai tą patį argumentą galime panaudoti ir atgal. Ta pati priežastis sukėlė ir didžiausią ekologinę katastrofą pasaulyje (kuri neišvengiamai kainuoja ir ekonomikai), sukėlė ir socialinę katastrofą – sulėtėjus ekonomikai (juk negali kilimas tęstis nuolat) milijonai, net milijardai, žmonių liko, lieka, liks nepatenkinti tuo, ką turi šiandien.

Ir, išvis, kodėl tas kilimas? Kad tik kiltų ekonomika? Kas ta ekonomika, po velnių? Mes žmonės ar ekonomika!?

Arba.
Gali išmokti gyventi su mažiau.

Taip, tai išmokstama – viskas, kas yra tavo galvoje yra pakeičiama, nepaisant tai liguistas poreikis parūkyti, paplepėti, papykti, pavydėti, pareikalauti. Viskas tavo galvoje pakeičiama.

  • Tu gali atsisakyti.
  • Pakeisti.
  • Įsigyti kažką patikimesnio, kas džiaugsmo sukeltų ilgiau.

Bet svarbiausiai – išmokti gyventi su tuo, ką turi. Nes tik tada būsi išties turtingas.

Turtas nėra banko sąskaitoje. Tai tavo galvoje.

Būti turtingu – reiškia turėti pakankamai. 

Ir to pakanka.

Ką manai tu?

Debesyla

Kitokie pasikalbėjimai su Ieva

Rašydama magistro darbą darnaus vartojimo tematika, bendravau su daug įkvepiančių žmonių, gyvenančių pagal Zero Waste idealogiją ( Zero waste – tai judėjimas, kuomet žmonės stengiasi kuo labiau minimalizuoti susidarančių atliekų kiekį ir visiškai atsisakyti plastikinių pakuočių).  Visi jie man pasirodė protingi žmonės, įdomios asmenybės su unikaliomis kelio į sąmoningumą istorijomis. Bene didžiausią įspūdį paliko dviejų valandų pokalbis su Zero Waste Lietuva bendruomenės Facebook’e įkūrėja Ieva, kuri man pasirodė labai išmintingas ir savo vietą pasaulyje atradęs žmogus. Net ir po kelių mėnesių vis dar prisimenu kai kurias jos pasakytas mintis. Tikiu, kad įtaigiausiai tiesa skamba iš laimingo žmogaus lūpų. Galbūt dėl šios priežasties pokalbis su Ieva mano galvoje sukėlė tikrą minčių audrą. Pagalvojau, kad nuodėmė būtų nepasidalinti bent keliomis šio prasmingo pokalbio ištraukomis, todėl gavau Ievos leidimą panaudoti jos mintis (jos bus rašomos kursyvu).  Taigi, su džiaugsmu dalinuosi septyniomis Ievos ir šiek tiek mano įžvalgomi apie minimalizmą, zero waste  ir… tiesiog gyvenimą!

1. Nėra vienos laimingo gyvenimo formulės. Tūkstantį kartų girdėta tiesa, kuri pasitvirtina vėl ir vėl. Žmogus visuomenės akyse gali turėti viską, bet viduje jausti, kad kažkas ne taip. Būtent dėl šios priežasties turtuoliai paaukoja pinigus iš išvažiuoja gyventi į vienkiemį, perspektyvūs studentai universiteto suolą iškeičia į savanorystę Afrikoje, o gerai apmokami profesionalai pasuka į visai kitą profesinę kryptį. Pradžioje tokie pasirinkimai atrodo beprotiški ir keisti. Bet vėliau visi taškai ant „i“ sudedami, nes būtent taip ir atrodo individualios laimės paieškos. Ieva taip pat iškeitė gerai apmokamą darbą Vilniuje į gyvenimą nedideliame miestelyje, dirbant sau ir niekada to nesigailėjo, nes toks gyvenimo būdas jai labai tinka.

„Dabar, mano visas gyvenimas, negaliu sakyti, kad atostogos, bet man nereikia nuo nieko ilsėtis. Aš einu į darbą kaip į šventę, einu pasivaikščioti, dar kažką darau ir visuomet daugiau mažiau vienodai jaučiuosi. Žinoma, visokių dramų gyvenime atsitinka, bet aš turiu omenyje, kad man nereikia pailsėti nuo darbo ir dar išleisti tam be galo daug pinigų. Juk dažniausiai žmonės taip ir daro: vakare kažkur išeina, savaitgalį, išvažiuoja atostogų. Reiktų gyventi taip, kad nereikėtų važiuoti atostogų.“ 

2.Žmogaus gyvenimas – daugiau nei tik darbas. Pokalbis su Ieva padėjo iš naujo apmąstyti savo nuostatas apie tai, kaip aš suprantu darbą, kokią vietą jis užima mano gyvenime, ko tikiuosi dirbdama, ar pinigai yra svarbiausias faktorius ir t.t…

Žmonės yra įsukami į darbą. Reikia dirbti, kad nusipirktum kažką, tada vėl dirbti, išmesti ir toks užburtas ratas. Ir kai aš dirbau „normalų“  darbą, mano atlyginimas buvo labai geras, bet visada savaitgaliais bandžiau ištrūkti kažkur į gamtą. Ir aš pastebėjau, kad aš uždirbu daug, bet labai daug ir išleidžiu. Ir daugiausia išleidžiu tam pačiam darbui: kad petraukos metu galėčiau eiti pavalgyti, aprangai, o daugiausia aš išleisdavau, kad pailsėčiau nuo savo darbo…”

3. Visi žmonės skirtingi ir nieko blogo, kad kažkas nemąsto taip, kaip tu. Dažnai žmonėms, turintiems aiškias nuostatas apie gyvenimą, sunku priimti kitų žmonių požiūrį. Niekada nebuvau radikali, tačiau pokalbis su Ieva man dar kartą priminė, kad sąmoningumas yra kiekvieno žmogaus asmeninė kelionė ir prievarta primetinėdamas požiūrį nieko nepasieksi (nebent sieki atmetimo reakcijos). Ne kas kitas, o asmeninis pavyzdys – galingiausia inspiravimo priemonė.

„Kiekvienas žmogus turi skonį gyvenimui: vienų žmonių skonis yra truputėlį aukštesnis ir jam skanesni tikresni, natūralesni dalykai. Kitų skonis yra toks paprastenis. <…> Aš nesakau, kad tai yra gerai ar blogai, aš sakau, kad kiekvienas tą skonį kitokį jaučia.  <…> Savo pavyzdžiu tu gali daryti įtaką savo artimiausiai aplinkai, kuri darys įtaką dar kitai aplinkai. Tai ir yra, ką mes galime padaryti – savo gyvenimą gyventi su savo tiesa geriausiai kaip mes galime. Ir to, iš tikrųjų, pakanka toje situacijoje, kurioje esam..“

4. Minimalizmas nėra nepritekliaus sinonimas. Tiek aš, tiek Ieva pastebime, kad žmonės minimalizmą linkę siekti su nuolatiniu trūkumu. Tai nėra teisinga, nes minimalizmas neverčia atsisakyti reikalingų daiktų. Priešingai – tai pasirinkimas turėti tik tiek, kiek reikia ir ko reikia.

,,Jogos principai teigia, kad visatoje yra begalinė gausa ir visko pakanka visiems. Tiesiog, kai žmogus nori daugiau nei jam reikia,  jis turi kažką, ko kitam, galbūt, trūksta. Dažnai žmonėms atrodo, kad minimalizmas arba Zero waste yra sunku, nes tu atsisakai ir tau kažko trūksta. Bet ne taip yra. Tau tiesiog daug nereikia, nes turi viską ir nė trupučio nė daugiau“.

5. Net ir nedideliai pokyčiai yra vertingi. Kartais susidūriu su žmonių įsivaizdavimu, kad turiu vos kelis daiktus ir kiekvienas mano pasirinkimas yra teisingas, ekologiškas ir nekenkiantis gamtai. Deja, bet tai nėra tiesa, o galbūt net nėra įmanoma. Bet kuriuo atveju, sąmoningas gyvenimas yra procesas ir kiekvienas žingsnis tvarumo link yra vertingas. Panašiai mano ir Ieva, o patikėkit manim, ji gyvena tikrai atsakingai ir, be abejo, laimingai:).

„Negali tiesiog paimti ir iššokti į zero waste, reikia ir į save žiūrėti su tokiu atlaidumu. Tu gyvenai visą gyvenimą kitaip ir jau vienas teisingas, sveikas pasirinkimas į vartojimo mažinimą jau yra geriau nei jokio. Ir nereikia būti sau labai griežtam. Nes kai tu kažką darai ir tau teikia džiaugsmą, tau lengva, kitaip yra viskas ir tu pats sau visai kitaip atrodai… O jei tu bandai kažkokias idėjas parodyt, būdamas  piktas, nes tau sunku, tu nespėji, neturi laiko ar dar kažkokių resursų – visi tai mato. Ir tikrai niekas nesusižavės tomis idėjomis…”

6. Asmeninis pavyzdys – veiksmingiausia idėjų sklaidos priemonė. Kartais atsakingi ir tvarūs pasirinkimai verčia pasijusti visiška keistuole, tačiau vargu ar yra geresnė atsakingo gyvenimo būdo reklama nei laimingas žmogus. Ne pamokslavimu ar reikalavimais, galima priversti žmones susimąstyti, o savo laimingo gyvenimo pavyzdžiu. Panašiai mano ir Ieva:

„Mes galim pakeisti tai, kaip mes gyvenam, kaip aš gyvenu, ką aš darau. Ir tiesiog, tikėdamas tuo, darydamas, kažkas kitas pamatys, prisijungs. Tai yra revoliucija, bet ji tokia va. Pacifistinė, teigiama, konstruktyvi.“

„Aš pradėjau matyti tokius dalykus, kaip pavyzdžiui, tu ateini su maišeliu medžiaginiu į kepyklėlę. Pirkau kruasaną ir paprašiau, kad idėtų į mano maišelį. Žmogus paima tą maišelį ir vieną sekundę tu pamatai, kad jam kažkas klykteli galvoj. Jis tiesiog nesupranta, kas čia vyksta, jam kyla klausimas. Tai turbūt, yra pats didžiausias džiaugsmas, kodėl aš tai ir toliau darau be savo priežasčių asmeninių. Žmonės, dažniausiai pasidomi ir pasidžiaugia. Dažniausiai sulaukiu tik teigiamų atsiliepimų. Ir aš kiekvieną dieną tai matau, ar įsivaizduojat?“

7.Nereikia fanatizmo! Svarbiausia mąstyti galva. Ši frazė po pokalbio su Ieva mane lydi visur ir visada. Niekada savęs neribojau dirbtinai. Tiesiog visada, prieš kažką pirkdama užduodu sau klausimų. „Kodėl aš sumąsčiau tai nusipirkti?“; „Ar man tikrai to reikia?“, „Kur dėsiu senesnę pirkinio versiją namuose?“ ir pan. To pakanka, kad išblėstų pirmasis impulsas „man reikia“ ir galėčiau būsimą pirkinį įvertinti logiškai ir apgalvotai. Dalinuosi dar keliomis Ievos mintimis:

„Man nėra svarbu, kad daiktas būtų naujausias, kažkokios rūšies ar dar kažkoks. Aš manau, kad reikia galvoti su protu, kad daiktas atliktų savo paskirtį, kad netaptų kažkokiu saviraiškos būdu ar būtų naudojamas parodyti,kad turi pinigų ar kažkokį statusą <…> Pas mus daug kas yra labai nukreipta į išorę, o žmonės į materialų pasaulį koncentruojasi. Čia yra gilios priežastys, nes juk lengviau yra nusipirkti kažkokį daiktą, nei jį padaryti idėjus pastangų…Sunkiau susikurti kažkokius santykius, draugystę, kur tu susitinki su žmogum ir tau nieko nereikia eiti nusipirkti, kad praleistum laisvalaikį –  pavyzdžiui, kai tiesiog nueini į parką pasėdėt ir tau smagu.“

Ekologija dabar yra ant bangos. Ir tai irgi yra labai padidėjęs vartojimas, lygiai toks pats perkamas produktas. Ir aš sakau,kad esmė ne rūšiavime, ne tai mus išgelbėti gali, ar ekologiškos prekės. Esmė yra tiesiog su galva pradėti  mąstyti ir susimažinti tuos poreikius ir valgyti tiek, kiek reikia ir turėti tiek, kiek reikia.“

 Ir pabaigai…

„Planeta gali labai greitai viską susitvarkyti: keletas didesnių žemės drebėjimų, cunamių ir viskas. Čia paprasta yra. Mes tik dėl savęs galime būti sąmoningi.  Net sakau ne dėl vaikų, nes jau dabar pradedame jausti pramonės revoliucijos ir plastiko naudojimo pasėkmes. Juk patys naudojam tą vandenį ir valgom tą maistą. O už dešimt metų iš viso nebus aišku kaip ten gali būti. Žodžiu, tik dėl savęs galim čia, dėl nieko kito…“

Labai dėkoju Ievai už mintis, kuriomis ji leido pasidalinti su jumis! Tikiuosi, kad buvo naudinga ir įdomu!

Linkėjimai,

Inga<3

 

Daugiau naujienų MINIMALIAI

Kaip atpažinti nereikalingus daiktus. Level 3000

Sveiki,

Tie, kurie rimčiau domisi minimalizmu, greičiausiai yra girdėję ne apie vieną daiktų mažinimo būdą. Vieni autoriai siūlo visus daiktus namuose skirstysi į kategorijas (pavyzdžiui, daiktai, kuriuos reikia pasilikti, išmesti, padovanoti, arba pakeisti jų buvimo vietą), kiti daiktų kiekį rekomenduoja mažinti pamažu kasdien atsisakant po vieno daikto. Treti rekomenduoja iš namų išnešti viską ir palikti tuštutėlę erdvę, o po to atgal sunešti tik tikrai mielus ir reikalingus daiktus. Taigi, daiktų mažinimo (angl.decluttering) būdų yra labai labai daug!

Šiuo metu aš taikau sau naują, spontaniškai mano pačios atrastą būdą be pavadinimo. Jo esmė labai paprasta: nieko nereikia atsisakyti, tiesiog būtina naudoti visus namuose esančius daiktus. Kas čia sunkaus, galite pagalvoti, juk nereikės nieko perdėlioti, pertvarkyti ar išmesti, netgi bus galima pirkti! Bet kaip ir minėjau, nevalia pamiršti vienos sąlygos – kiekvienas daiktas, tiek naujas, tiek senas privalo būti naudojamas. Žinoma, yra ir tokių daiktų, kuriuos naudojame rečiau ir tam tikromis aplinkybėmis, bet šiame tekste rašau ne apie juos, o apie kasdienius dublikatus jūsų mėgstamiems daiktams. Į tokių daiktų sąrašą galima įrašyti:

  • Arbatos, kurių niekada negeriate, prieskoniai, kuriais negardinate patiekalų, virtuviniai įrenginiai, kurių niekada nenaudojate…
  • Kelios poros džinsų, kurių vis tiek nesirenkate dėvėti, akiniai, kurie kažkada buvo madingi, tačiau visiškai netinka jums prie veido, kvepalai, kurių kvapas jums ne prie širdies…
  • Kavos padėkliukai, kurie nesulaukdami svečių, tyliai guli spintelėje, nesmilkanami smilkalai ir nedegamos žvakės, niekuomet gyvenime daugiau nebūsiančios atverstos knygos ir t.t.

Iš savo patirties galiu paliudyti, kad viskas skamba daug paprasčiau, nei yra.  Nuoširdžiai siūlau imti ir pabandyti taip pagyventi. Pamatysite, kad reikės skirti šiek tiek daugiau kasdienio laiko įprastiems veiksmams atlikti, o galbūt netgi teks pakoreguoti ilgą laiką susiformavusius įpročius (ir ne visada į produktyviąją pusę). Esmė ta, kad dažniausiai turime pasąmoningai išsirinkę mėgstamiausius daiktus, juos dažniausiai ir naudojame, būtent jie ir yra funkcionaliausi, patogiausi, gražiausi, o kitaip tariant, mums reikalingi.

Aš turiu gana mažai daiktų, bet net ir mane netikėtai rutinoje „naujai“ atsiradę daiktai ėmė vesti iš kantrybės. Mano tikslas savo gyvenime turėti tik tokius daiktus, kad buitis būtų optimizuota, o asmeniniai daiktai – mieli. Tad neslėpsiu, kad po tokio iššūkio, daiktų, kurių nebenorėčiau turėti, sąrašas tik pailgėjo. Tad tyliai, sukandusi dantis šį bei tą naudoju , bet žinau, kad kai sunaudosiu tikrai niekuomet nebepirksiu;).

Šitas visų daiktų naudojimo būdas leidžia kritiškiau pažvelgti į turimus daiktus, padeda planuoti ateities pirkinius ir atsirinkti tai, kas tau tikrai reikalinga. Nes, patikėkit manim, kai suvoki, kad nusipirkto daikto negalėsi paslėpti stalčiuje, bet privalėsi naudoti, daiktus renkiesi kur kas atidžiau.

O kaip jums sekasi atpažinti nereikalingus daiktus?

                  Inga <3

 Daugiau naujienų: MINIMALIAI

Moksliukės kerštas arba kodėl išmečiau studijų konspektus

Šį savaitgalį pagaliau pasiryžau išmesti senus bakalauro studijų konspektus.

Tai buvo sunkiau nei maniau. Paėmiau tuos tvarkingus, skrupulingai (tiesa, metams bėgant vis mažiau) pildytus, bet taip iki galo ir neprirašytus sąsiuvinius. Per akis prabėga paskaitos ir įvairūs dalykai, kuriuos taip nuoširdžiai mokiausi, bet dabar net pusės nepamenu. Vėl ir vėl skaitau užrašus, prisimenu dėstytojus, skirtingas jų dėstymo manieras. Kai kurių ilgiuosi, kai kurių sutikti nebenorėčiau, bet koks jau skirtumas, juk greičiausiai jau ir nesutiksiu.

Imu skaityti konspektus ir prisiminti tai ką mokiausi. Kai kurie dalykai man labai patiko, tačiau pasibaigus kursui apie juos taip ir nesusimąsčiau. Kiti buvo tarsi kosmosas: sunkūs ir nesuprantami, tačiau mokiausi viską, nes tikėjau, kad tai mane kažkur nuves.

Maždaug nuo trečiojo kurso mokiausi vis mažiau, tačiau mokslų niekada neapleidau. Nesivargindavau savarankiškai domėtis, neskaitydavau papildomos literatūros, nors paskaitas lankydavau. Jų metu dažniausiai tiesiog tylėdavau, bet iš esmės stengdavausi suprasti ir gilintis į dalykus.

BUS’ai (bendrieji universitetiniai dalykai) man visada buvo kaip išsigelbėjimas: galėjau mokytis tai, kas man įdomu! Niekada nepamiršiu kaip antrame kurse ruošdamasi BUS’o testui perskaičiau beveik visą 800 pslp. knygą tik todėl, nes tai man buvo įdomu. Prisimenu save per tas paskaitas, kuomet išdrįsdavau kalbėti, dalintis savo mintimis net prieš dideles nepažįstamų žmonių auditorijas. Ir tada atrodydavo: juk čia ir esu aš! Juk aš nebijau kalbėti! Kodėl didžiąją dalį savo tikrųjų studijų aš tyliu???

Vėliau sekė bakalauro darbo rašymas. Likau ištikima sau: pasirinkau temą, kuri man buvo įdomi, tačiau nebuvo jokių gairių ką ir kaip turėčiau rašyti. Darbo tema man buvo nuoširdžiai įdomi, todėl rašymo laiką prisimenu be jokių nuoskaudų. Bakalauro darbas buvo vienas geriausių dalykų, kuriuos davė studijos (nors teko ir pavargti, tas tiesa).

Toliau sekė gynimas, diplomo atsiėmimas ir… kvalifikuoto darbo paieškos. Ir tuomet aš pro truputį pradėjau išlįsti iš rūko, kuriame gyvenau ketverius metus.  Supratau, kad pačios studijos niekur neveda: kelio kompasas yra pats žmogus, o žinios yra tik kaip pagalbininkai siekiant tikslo. Faktas nr 1, jeigu būčiau pažinojusi save taip, kaip pažįstu dabar, būčiau pasirinkusi kitus pagalbininkus. Faktas nr 2, kartais galima nuklysti nuo pagrindinio kelio, tik svarbu žinoti, kur eini. Tą ir darau.

Ir štai, prabėgus daugiau nei metams, vėl laikau studijų užrašus savo rankose. Mintyse kirba savigrauža: „Galėjau išmokti geriau, galėjau daugiau domėtis, galėjau tapti tikra specialistė, galėjau, galėjau, galėjau… Giliai širdyje suvokiu, kad ne, negalėjau.

Esu dėkinga studijoms už tai, ką išmokau ir sužinojau, bet turiu pripažinti, kad tikrai pakartotinai nevartysiu senų sąsiuvinių ir nebandysiu prisiminti teorijų.  Iš studijų pasiėmiau viską, ką galėjau. Dabar noriu ir privalau koncentruotis ir tobulinti tai, ką sugebu, o ne ką tariamai „turėčiau sugebėti“. Dabar laikas auginti savo talentus ir kompetencijas, o ne bandyti išmokti dalykus, kurie visiškai „nelimpa“.

Rūkas sklaidosi ir išryškėja mašinos siluetas. Tai žalias sunkvežimis, o jame mano ketverių metų studijų užrašų skuteliai. Minutei susimąstau, bet greit sugrįžtu į save. Yra dar daug ko išmokti. O dabar arbatos!

O jūs ar saugote savo mokyklos/universiteto užrašus?

Jei saugote, ar yra bent kartą jie jums pasitarnavę? Tiksliau tariant, ar man jau imti gailėtis dėl savo poelgio? Pasidalinkite!

Iki susirašymo!<3

 

Apie televizorių ir mane

Šv. Kalėdų rytas. Aš vis dar maža mergaitė, kuri keliasi kiek galima anksčiau, kad išpakuotų dovanas. Pasidžiaugusi dovanomis, pasiimu kalėdinio šokolado ir grįžtu atgal į lovą. Su jauduliu įsijungiu televizorių, nes žinau, kad manęs laukia kelios valandos kalėdinės tematikos animacinių filmukų. Guliu šiltuose pataluose, skanauju šokoladą ir žiūriu magiškas pasakas, kuriose kalba gyvūnai, gyvena princesės ir princai, vyksta kiti stebuklai. Kol tėvai miega, namuose esu tik aš ir įdomios, šviesios istorijos (Šv. Kalėdų rytais nerodydavo nei transformerių, nei kitų panašių filmukų). Mano filmukų rytas tęsiasi maždaug iki 12h. dienos – po to prasideda šeimyninių komedijų laikas, o tai ne man. Išjungiu televizorių.

Ne kur kitur, o televizoriuje pirmą kartą pamačiau gražiausią pasaulyje moterį. Man buvo maždaug septyneri, vakarais kartu su seneliu žiūrėdavome serialą „Laukinis angelas“. Pamenu, kaip stebėdavau Nataliją Oreiro ir jos besiplaikstančius ilgus plaukus, gražias kojas ir raudoną suknelę. Ji buvo nepanaši nė į vieną mano realybėje pažįstamą moterį ir mano vaikiškomis akimis atrodė tiesiog tobula. Man patiko,kad ji dienomis iš nenuoramos vaikėzės, bežaidžiančios futbolą, tapdavo gražuole, dėl kurios vaikinai pamesdavo galvą. Tame seriale pirmą kartą pamačiau ir aistringą bučinį: pagrindiniai veikėjai myli vienas kitą, bet negali būti kartu, jie pykstasi, o staiga vaikinas pagriebia Nataliją ir karštai pabučiuoja, pradžioje  ji vis dar pyksta, o po to atsako į bučinį. Štai kaip atrodo meilė, galvojau.

Vieną dieną grįžau iš mokyklos ir televizorius buvo kitoks nei visuomet. Per kiekvieną kanalą rodė vieną ir tą patį: griūvantis didžiulis pastatas, dūmai, ugnis ir rėkiantys, bėgiojantys žmonės. Tai tęsėsi ilgiau nei bet kuri mano matyta laida, nesupratau, kas konkrečiai vyksta, bet mačiau, kad vyksta kažkas baisaus. Vakare apie tragediją pranešė žiniose, o mes kitą dieną mokykloje su kitais aštuonmečiais kalbėjome, kad labai gerai, kad Panevėžyje nėra aukštų pastatų, kuriuos galėtų numušti teroristai. Taip baisu mums buvo ir būtent per televizorių visa tai sužinojome.

Šiandien esu viena iš „Aš nežiūriu televizoriaus“  žmonių.  Neturiu kažkokių paslėptų argumentų: televizoriaus mano namuose tiesiog nėra. Kartais pamirštu, kad šis daiktas egzistuoja išvis. Tiesa tik tol, kol grįžtu pas tėvus. Kai tik įsijungiu televizorių,  dar ir dar kartą įsitikinu, kad televizijos žiūrėti nenoriu. „Stebuklinga dėžė“, vaikystėje man rodžiusi pasakas ir kalbančius gyvūnus, pavirto iškreiptos realybės veidrodžiu.

Pozityvūs draugų pavyzdžiai ir palaikymas, savišvieta, įvairios knygos ir podcast‘ai leido manyje užgimti optimizmui ir troškimui tobulėti: gyvenimas pilnas laimės ir jos užteks visiems! Deja, vos per dešimt minučių televizija pasikėsino į mano optimizmo daigus, bandydama sumindyti juos savo nagatyvumu aplipusiais kaliošais.

Atrodo, kad televizijoje vyrauja tik dviejų rūšių informacija.  Vieni laidų anonsai komunikuoja trūkumą ir skurdą: šalyje blogai, žmonės neturi,ką valgyti, čia nemoka pinigų, čia nėra perspektyvų! Liūdnas žinutes keičia kitos, tik jau artimesnės vaikystėje matytoms pasakoms: milijardieriaus vestuvės, gražuolių poros ir elito gyvenimai, tobulos atostogos ir pinigai, šlovė ir prabanga! Tobulas derinys: pirmiausia tau pasako, kad negalėsi, neturėsi, nebus galimybių, o  po to meistriškai pateikia tuos išrinktuosius, kurie gali, turi, kuriems atviros visos galimybės.

 Po reklamų prasideda populiari pokalbių laida, kurios dalyviai lygina Lietuvos ir kitų šalių kainas, galimybes, žmones. Viena laidos dalyvė teigia, kad sūrio gabalas Anglijoje kainuoja 1,5 svaro, kai tuo tarpu Lietuvoje 3-4 eurai. Lietuva pralaimi 1:0. Kitas dalyvis tikina, kad užsienyje žmonėms su aukštuoju išsilavinimu suteikiamos išskirtinės sąlygos ir užtikrinimas darbas, kai tuo tarpu Lietuvoje net ir profesoriai skursta. Ką gi, 2:0, ir tikrai ne Lietuvos naudai. Laidos vedėja su gudria šypsenėle klausinėja dalyvių apie uždarbius. Šie mažų užmokesčių statistiką pateikia pasididžiuodami lyg tai būtų paskutinis lemiamas argumentas, leidžiantis padaryti Lietuvai nokautą. 3:0

Nebegaliu žiūrėti šito makabriško susidorojimo ir išjungiu televizorių.

Sėdžiu ir galvoju apie savo draugus ir pažįstamus, mokytojus, kai kuriuos dėstytojus. Galvoju apie savo klasiokus ir kurso draugus, esamus ir būsimus savo sričių specialistus,  visus kuriančius žmones,  žmogaus ir gyvūnų teisių aktyvistus, mano vienmetes jaunas moteris, kurios jau sukūrė šeimas ir bus nuostabios mamos. Per mintis prabėga knygos, blog‘ai, podcast‘ai, mylimo žmogaus žodžiai ir dar daugiau.

Nieko ypatingo nesugalvoju, tik žinau, kad rezultatas nebe toks baisus – 3:1.

Ką jūs žiūrite per televizorių?

Neminimali chemija

Dar viena sfera, kurioje, būtina įvesti tam tikras minimalizmo taisykles, yra kūno priežiūros priemonės. Jei tikėsime viskuo, kas rašoma ir reklamuojama, vien kremams, šveitikliams, kūno dulksnoms ir kitoms panašioms priemonėms, turėtumėme paskirti mažiausiai vieną lentyną namuose. Jau nebekalbu apie kosmetiką, kurios yra dar daugiau.  Aš grožio sferoje esu itin neinovatyvi – priemonių turiu sąlyginai nedaug ir stengiuosi  jų kiekio be priežasties nedidinti.

Kad odos ir kūno grožiu būtina rūpintis, geriausiai žino kūno priežiūros priemonių kūrėjai.  Praktiškai kiekvienai kūno daliai yra sukurta po atskirą priemonę ir kiekviena iš jų pateikiama kaip „essential one“.  Kaip pavyzdį pateiksiu vieną iš daugelio „The body shop“ produktų linijų. Dešimt produktų iš kurių tikrai reikalingi yra vos keli.  Bet spalvota, bet kvepia, bet grožis! Va ant šių dalykų ir aš neretai „pasimaunu“J. Svarbu akcentuoti, kad tai yra tik kūno odos priežiūros priemonės, o kur plaukai, veidas, nagai…  Ir visose jose yra ne tik naudingos medžiagos, bet ir daug chemijos junginių, kurie pamažu kaupiasi mūsų kūne (net 60%, to ką tepame ant odos, patenka į kraują).

 

Žmonės renkasi naudoti ekologiškus produktus dėl to, kad nenori skatinti neetiškų eksperimentų su gyvūnais ar prisidėti prie nesąžiningos prekybos (angl. Unfair trade). Mane labiausiai motyvuojantis faktorius yra chemijos, esančios neekologiškose priemonėse kiekis.  Jau geriau mokėsiu brangiau, naudosiu ženkliai mažiau, bet netepsiu ant savęs to, kas potencialiai gali prisidėti prie mano sveikatos problemų ateityje. Kolkas mano naudojamos priemonės tikrai nėra visiškai ekologiškos, tačiau stengiuosi rinktis kuo natūralesnes, o nebūtinų, tokių kaip „kūno šerbetas“ (taip, tai tikrai egzistuojanti priemonė) atsisakau.

Jau dabar girdžiu „Bet toks šiuolaikinis gyvenimas, to neišvengsi“, „Atsisakai daug gyvenimo malonumų“, „Chemija yra ne tik kosmetikoje, bet maiste, ore…Nejau nebekvėpuosi ir nebevalgysi?“ ir panašiai. Visi šie teiginiai yra tiesa, bet iš kitos pusės, sunkiau pasirinkti orą, kuriuo kvėpuoji, bet kūno priežiūros priemonių asortimentas gali būti koreguojamas itin lengvai.  Žinoma, neišvengiamas kenksmingos chemijos srautas vis tiek pasieks, bet nematau nei menkiausios priežasties savanoriškai naudoti nenaudingus sveikatai ir kūnui dalykus. Juk visa tai kaupiasi ir sumuojasi. Geriau gauti mažiau nei daugiau. Paprasta matematika.

Tolesnėje teksto dalyje apžvelgsiu pagrindines kūno priežiūros priemonėse naudojamas medžiagas, remdamasi L.Glebavičiūtės, I.Ivenkovės, V. Rimkuvienės, J. Zykutės knyga.

 Pagrindiniai kosmetikos priemonių komponentai yra šie:

  1. Vanduo, sudarantis daugelio kosmetikos priemonių pagrindą. Dauguma gamintojų naudoja distiliuotą vandenį (Aqua),  rečiau naudojamas mineralinis jūros vanduo (Maris aqua). Dar rečiau naudojami distiliuoti augalų ekstraktai, vadinami hidralatais (angustifolia water; extract). Svarbu paminėti, kad oda išorinio vandens pasisavina tik 10-30%, tad kur kas svarbiau odą drėkinti, geriant pakankamai skysčių.
  2. Lipidai (riebalai) – gali būti mineraliniai, sintetiniai, natūralūs. Kaip ir buvo galima nuspėti, dažniausiai naudojami sintetiniai ir mineraliniai libidai, nes jie yra pigūs, bekvapiai, tačiau neturi odai jokios naudos. Lipidai sudaro nepralaidų sluoksnį ir trukdo normaliam odos funkcionavimui, taip pat gali kauptis organizme. Mineralinė alyva – dažniausiai naudojamas pigiausias cheminis produktas, išgaunama sieros rūgštimi apdorojant naftos sočiuosius angliavandenius. Gautos medžiagos vadinasi – paraffinum liquidum,petralatum, mineral oil; vaseline; paraffin; ozokerit (blakstienų tušuose); polyisobutene (lūpų blizgiuose); E 905. Sintetinius silikonus galima atskirti pagal priesagą „-cone“ (pvz. Dimetchicone). Nustatyta, kad nuolatinis mineralinių aliejų buvimas ant odos, sukelia lėtinį odos mikrouždegimą, kuris vystosi į reumatinius sąnarių pakitimus. Nors negrynas arba pusiau grynas mineralinis aliejus yra priskiriamas prie kancerogenų, kosmetikoje naudojamas tik grynas aliejus, kuris yra saugus žmogaus organizmui.
  1. Natūralūs aliejai. Gali būti chemiškai pakeisti, hidrinti ar frakcionuoti (palmit acis, PEG – 60 hydrigenated castor oil, gliceryl linoleate). Populiariausias jų – lanolinas (lanolinum), išgaunamas iš avių vilnos, bet dažnai sukeliantis alergines reakcijas.  Dar yra rafinuoti augaliniai aliejai, vaškai (oil, wax). Vertingiausi odai yra augaliniai, nerafinuoti, šalto spaudimo aliejai, jie turi daug vitaminų ir  riebalų rūgščių,  veikia kartu su odos ląstelėmis, drėkina ir minkština jas, stimuliuoja regeneracijos procesus, stabdo senėjimą. Šie aliejai reguliuoja riebalų sluoksnį ir padeda odai pasisavinti medžiagas – tai yra veikia kaip aktyvios medžiagos.
  2. Emulsikliai – kosmetikoje „suklijuoja“ dvi iš esmės nesimaišančias medžiagas – vandenį ir riebalus.  Emulsikliai ( Ceteareth-10, Cocamide DEA, PEG – 7, Glyceril Cocoate…) nusėda odos paviršiniame sluoksnyje ir suklijuoja paviršines negyvas ląsteles, taip stabdydamas natūralų ir kasdienį odos ląstelių lupimąsi ir atsinaujinimą. Tuomet negyvas odos sluoksnis darosi vis storesnis, oda pilkėja, išraižyta smulkiomis raukšlelėmis, tad atsiranda poreikis dar vienai kosmetikos priemonei – šveitikliui.   Nerafinuotas emulsiklis yra bičių vaškas ( cera flava/cera alba) su kuriuo oda gauna gauna bioktyvių medžiagų – vitaminų, propolio, medaus, specialiųjų rūgščių.

„Kosmetika kosmetikai“:

  1. Konservantai, naudojami produktuose, kuriuose yra vandens, tam, kad sustabdytų vandenyje besidauginančias bakterijas ir prailgintų galiojimo laiką. Visi konservantai mažesniu ar didesniu lygmeniu yra pavojingi sveikatai, todėl jų kiekis kosmetikos priemonėse ribojamas. Parabenai (Paraben Metyl, Butyl, Propyl…) naudojami kūno ir plaukų priežiūros priemonėse. Patekę į organizmą jie imituoja estrogenų veiklą ir taip trikdo hormonų pusiausvyrą, taip pat jie sukelia alergijas, bėrimus, turi sąvybę prasiskverbti į giliausius odos sluoksnius ir ten kauptis. Šie chemikalai perduodami kartu su motinos pienu.  Tai, kad kosmetika yra „BE PARABENŲ“ dar nereiškia,kad  ji natūralesnė. Dažnai tokia kosmetika tiesiog konservuojama naudojant mažiau žinomas, bet ne mažiau žalingas medžiagas, pavyzdžiui chloro, fenolio junginius. Pavyzdžiui, Triklozanas (triclasan) buvo sukurtas kaip chirurgijos srityje naudojama valymo priemonė, jis yra viena pesticidų sudėtinių dalių, taip pat naudojamas naikinant grybelius, bakterijas. Triklokarbanas (triclocarban) suktrikdo žmogaus organizmo hormoninį aktyvumą.  Abi šios medžiagos paprastai aptinkamos muiluose, šampūnuose, dantų pastose, dezodorantuose, prausikliuose.

Kuo daugiau konservantų kosmetikoje, tuo ilgesnis jos galiojimo laikas. Atidarius indelį, paprastai kosmetika turi būti sunaudojama per 12 mėnesių, o natūralios kosmetikos galiojimo laikas negali būti ilgesnis nei 6 mėnesiai. Štai ir dar viena priežastis apgalvoti perkamos kosmetikos kiekį: kuo daugiau pakaitinių produktų turime, tuo ilgiau juos naudojame ir nespėjame pabaigti dar iki galiojimo laiko datos pabaigos. Tuomet arba išmetame ne iki galo sunaudotą priemonę arba rizikuojame ir naudojame ją jau pasenusią.

Pavojingiausieji: 

  1. Propileno Glikolis (Propylene Glycol, propan 1-2-diol, PG) dažniausiai randamas losjonuose nuo saulės, tonikuose, veido, akių ir kūno kremuose. Ši medžiaga naudojama antifrizo, stabdžių skysčių bei lakų gamyboje, kosmetikoje veikia kaip drėkliklis, priedų skystiklis. Toksiškas, lengvai įsiskverbia į audinius, dilgelinės ir egzemos sukėlėjas. Saugus jo pakaitalas – augalų glicerinas.
  1. Trietanolaminas, dietanolaminas ( Triethanolamine (TEA), Diethanolamine (DEA) – medžiaga, padedanti pūtoti, kosmetikos skystiklis. Naudojamas kremuose, dezodorantuose, šampūnuose. Įvairių alergijų priežastis, dirgina odą, sausina plaukus. Atsitiktinai reaguodami su kitomis kosmetikos priemonėmis, gali sukurti vėžį sukeliančius kancerogeninius cheminius junginius – nitrozaminus.
  1. Sodium Lauryl Sulfite (SLS) ir Sodium Laureth Sulfate (SLSE). Dažniausiai randami šampūnuose ir muiluose. Dėl jų poveikio gali sutriki rega, slinkti plaukai, atsirasti širdies, inkstų veiklos sutrikimų. Dirgina akis, sudaro galvos odos atplaišas, panašias į pleiskanas, beria odą, gali pažeisti kepenis.
  2. PVP/VA Copolymer, naudojami plaukų lake, plaukų modeliavimo priemonėse. Gali būti toksiški, kitiems žmonėms įkvėpus gali pažeisti plaučius.
  1. Synthetic colours. Dauguma šių dažų yra kancerogeniniai. Etiketėse jie pažymėti FD&C arba D&C.
  2. Synthetic fragrances. Etiketėse nebūtina išskirti, kokie chemikalai naudojami, norint išgauti tam tikrą kvapą, užtenka žodžio: „fragrance“. Šie chemikalai gali būti kai kurių problemų, tokių kaip galvos skausmas ir svaigimas, odos bėrimas, padidėjusi pigmentacija, stiprus kosulys, vėmimas, odos niežėjimas, priežastis.
  3. Kosmetinis talkas sudaro visų pudrų pagrindą. Jis užkemša poras, neleidžia odai kvėpuoti, stipriai ją išdžiovina. Ypač talkas pavojingas miltelių produktuose, skirtuose veidui, nes tada medžiaga įkvėpiama.
  4. Toluenas (metilbenzenas), formaldehidas, ksilenas (dimetilbenzenas) – žinomi kancerogenai, naudojami plaukų ir nagų lake, lako nuėmiklyje. Didina persileidimų tikimybę, dirgina odą, kvėpavimo takus, didesnėmis koncentracijomis veikia kaip narkotinė medžiaga.
  5. Butilhidroksitoluenas (BHT, BHA) sutinkamas losjonuose nuo saulės, lūpų dažuose, veido kremuose, blakstienų ir antakių dažuose. Gali sukelti alergijas, elgesio sutrikimus, reprodukcines problemas, ardo endokrininę sistemą.

Gal visų namuose turimų priemonių apsižiūrėti ir neverta (bent jau aš pasigailėjau, kad realybėje nėra kombinacijos „search+F“), bet į dažniausiai naudojamų sudėtį akį užmesti verta.

Susitikime kitame tinklaraščio įraše, kuriame apžvelgsiu savo asmeninių priemonių atradimus ir nuopolius. 🙂 Chemija mano kosmetikoje