Knygos Knygų recenzijos

Frida Kahlo biografija (Hayden Herrera). Nepaprastos moters istorija „Vilties medi, stovėk tvirtai“

Sunku pasakyti, kada pirmą kartą išgirdau apie Fridą, bet dar nuo mokyklos laikų ją žinojau. Ryški, ekstravagantiška ir spalvota. Keista, neįprasta aura, visiškas kitoniškumas mano lietuviškai akiai, gražu, bet tikrai nesigilinau, ką reiškia tas įstabus, veriantis žvilgsnis portrete.

Perskaičiusi šią knygą jaučiuosi tarsi ją pažinočiau. Paskutiniai skyriai, kuriuose aprašoma pabaiga, buvo liūdni ir slogūs. Negalėjau patikėti, kad šios įstabios asmenybės gyvenimas baigiasi. Po šitiek išgyvenimų ir vis nugalimų sveikatos problemų, Frida mano galvoje buvo tapusi kone nemirtinga.

Fridos gyvenimo istoriją pavadinčiau dramatiška ir tragiška. Frida liepsnojo ryškiai, jos gyvenime nebuvo nieko blankaus ir paprasto. Esminis gyvenimo įvykis – paauglystėje įvykusi avarija, apie kurią pagalvojus, mane ir dabar nukrečia šiurpas. Fridą, tuo metu 17-metę, per dubenį pervėrė strypas, ji buvo labai sunkiai sužalota ir ilgai prikaustyta prie lovos. Būtent gulėdama patale ji ėmė tapyti. Šios baisios avarijos padariniai lydėjo ją visą gyvenimą. Frida viešumoje visuomet vilkėjo ilgus sijonus, nes norėjo paslėpti savo traumuotą koją, kuri, deja, ją ir pražudė prabėgus daugiau nei 20 metų.

Antras svarbus taškas Fridos gyvenime – jos mylimasis garsus Meksikos tapytojas Diego Rivera. Daug vyresnis, talentingas ir beviltiškai nepoligamiškas. Su Diego Frida susituokė labai jauna, buvo daug kartų išduota, bet tai priimdavo kaip Diego savastį. Tiesa, ir pati Frida buvo labai kūniška ir nevengdavo paslysti į kairę tiek su vyrais, tiek su moterimis. Bene skaudžiausia Diego išdavystė buvo su Fridos seserimi, po kurios garsiosios poros laukė skyrybos. Visgi, prabėgus kiek laiko, jie vėl sugrįžo vienas pas kitą. Ar Frida mylėjo Diego? Tikrai taip –  ji buvo tiesiog apsėsta pačios meilės. Ar Diego mylėjo Fridą? Neabejotinai, jam ji buvo fatališka moteris ir didžiausia gyvenimo meilė. Fridos ir Diego istorija netilpo į jokius normalumo rėmus, šalia dažnai sukiodavosi ir kiti simpatijų objektai, tačiau jie visada prioretizavo vienas kitą. Diego pripažino Fridos kaip tapytojos genialumą ir labai ja didžiavosi.

Fridos kūryba buvo labai asmeniška ir autobiografinė. Kiekvienas jos darbas atspindėdavo jos būseną ir gyvenimo įvykius. Joje daug Meksikos kultūros ženklų, kai kurie darbai ypatingai skaudūs, nutapyti po skyrybų, persileidimų, sveikatos pablogėjimų. Fridos darbus išdėliojus chronologiškai galima pamatyti visą jos gyvenimo istoriją. Frida buvo priskiriama prie to meto siurrealistų, bet jos stilius buvo neapibrėžiamas ir vienintelis, nes kombinavo siurrealizmą, realizmą ir simbolizmą. Ji nesistengė nutapyti kuo keisčiau ir nesuprantamiau. Priešingai – ji tapė, realius savo gyvenimo įvykius, bet pasitelkdama simbolius. Susipažinti su Fridos darbais ir jų kontekstu iš arčiau yra nepaprasta patirtis. Ši knyga tikrai tai leis padaryti!

Fridos asmenybė. Teatrališka, ryški, traukianti žmones ir be galo savita. Frida buvo labai stipri, jai teko daug iškentėti ir visas kančias ji priėmė oriai ir drąsiai. Nesibaigianti kančia netgi tapo tam tikru jos išskirtiniu ženklu. Meksikos kultūroje kančia ir mirtis visada šalia gyvenimo, todėl žmonės tai labai vertino.

Tuo pačiu Frida buvo ir labai atsidavusi savo meilės objektams. Ji buvo linkusi aukotis ir aiškiai parodydavo, kad žmogus jai reiškia viską. Kartais, vietoje to, kad žmogiškai supyktų ir įsižeistų, ji vis tiek išlikdavo nuolanki ir pažeidžiama. Frida man pasirodė itin dviprasmiška – nepalaužiama ir stipri, tačiau kartu visiškai atsidavusi kitam, nebūtinai to vertam, žmogui. Ekstravertė, mėgstanti draugiją ir linksmybes, tačiau labiau už viską trokštanti tapti motina (kas dėl anksčiau minėtos traumos jai buvo nelemta).

Dar vienas įdomus dalykas, kad Frida visą savo gyvenimą tikėjo komunizmo idealais ir buvo visiška komunistė. Fridos nesužavėjo nei Paryžius, nei Detroitas, nei intelektualų grietinėlės gyvenimas. Ji niekada nebandė būti kitokia nei yra. Priešingai – savo buvimu ji mokėdavo sukurti kitonišką aurą, todėl žmones traukdavo būti šalia jos.

Jeigu man reikėtų apibūdinti Fridą, sakyčiau, kad jos gyvenimas buvo kinematografiškas, o ji pati tarsi vienetinė patirtis, kurios tiesiog neįmanoma pamiršti.

Apie knygą:

Ši tapybiška knyga primena albumą ir neabejotinai papuoš kiekvienų namų biblioteką. Manau, kad ją būtų įdomu pavartyti ir neskaitant, nes yra daug nuotraukų ir Fridos darbų iliustracijų.

Skaitydami sužinosite ne tik apie Fridos gyvenimą ir kūrybą, bet ir apie to meto politinius įvykius, Meksiką ir jos kultūrą, susipažinsite su daug įžymių, su Frida bendravusių žmonių, kuriuos galėsite „pagooglinti“, jeigu tik bus įdomu. Man šis detalus knygos stilius tiko, o labiausiai įtraukė autentiški pačios Fridos Kahlo rašyti laiškai mylimiesiems ir draugams. Skaityti paties herojaus parašytus laiškus yra kas kitą nei skaityti kito žmogaus pateiktą jo gyvenimo interpretaciją. Laiškuose galima pamatyti, kaip mintis dėstė Frida, kas jai buvo svarbu, kaip šmaikščiai ir drąsiai ji reprezentavo save ir kokį ypatingą dėmesį rodė artimiesiems. Visgi, jeigu kas nors pasakytų, kad knyga nepatiko dėl ištęstumo ir detalumo, suprasčiau – joje tikrai itin daug visko.

Vertinimas 10/10

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.