Keliuosi nei per anksti, nei per vėlai

“Morning is wonderful. Its only drawback is that it comes at such an inconvenient time of day.” Glen Cook

Aš mėgstu miegoti, bet negaliu pakęsti, kuomet atsikėliu per vėlai. Tas jausmas, kai tu dar tik su chalatu, geri pirmą kavos puodelį, o gyvenimas aplink jau gerokai įsibėgejęs, varo mane iš proto. Tokios dienos man reiškia vieną iš dviejų: arba nuolatinį bėgimą, stengiantis pasivyti tai, ką praleidai,  arba priešingai – visišką tingiadienį be jokio produktyvumo.  Abi šios būsenos sukelia didesnį ar mažesnį disbalansą.

Atėjus laikams, kuomet galiu miegoti tiek, kiek panorėjusi, supratau, kad miegu daugiau, nei reikia. Netgi galėčiau tą miegą pavadinti emociniu miegu, kuomet tiesiog nenori keltis, nes miegant nereikia galvoti apie laukiančius darbus arba nuobodulį, kai nėra rimtesnių dienos planų. Ir iš tikrųjų miegas dažnai padeda savotiškai pabėgti nuo streso. Pavyzdžiui, kuomet intensyviai rašiau bakalauro darbą, per dieną nusnūsdavau net keleta kartų, ne tik dėl to, kad išnaudodavau daug protinės energijos, bet ir todėl, kad tai buvo greičiausias būdas bent laikinai sumažinti įtampą.

Per dieną suaugusiam žmogui pakanka 7-9 valandų miego  (kai kuriems žmonėms, užtenka ir mažiau). Pavasaris yra puikus metas pradėti miegoti tiek, kiek reikia: švinta anksčiau, daugiau veiklos gryname ore ir panašiai.  Nerašysiu jau šimtus kartų girdėtų patarimų, kaip lengviau atsikelti rytais, nes nematau prasmės kartotis. Mano supratimu, svarbiausias dalykas, pradedant bet kokius pokyčius, yra ne išorinių aplinkybių pakeitimas į patogesnes, o mąstymo pokytis (kurį, beje, nukreipti teisinga linkme sunkiausia).

Kam atsikelti anksčiau, jei nereikia į darbą (arba „Kas nedirba, mielas vaike, tam ir miego daug nereikia“)

Taigi, apsisprendus pradėti keltis anksčiau, reikia išsigryninti aiškų stimulą, kodėl tai darysi. Žinoma, kad nėra prasmės keltis tik tam, kad atsikeltum, o po to sėdėtum sudėjęs rankas ir žiūrėtum į vieną tašką. Bet suteikiant „neišmiegotai“ valandai jėgos, galima tikrai užsimotyvuoti ir ne tik atsikelti anksčiau, bet ir nuveikti produktyvių dalykų. Pavyzdžiui aš, save motyvuoju keltis, eidama į rytines mankštas. Taip, jos vyksta anksti, tačiau nėra per daug intensyvios, todėl padeda išsibudinti, pakelia nuotaiką. Atsikėlus anksčiau ir paskyrus laiko judėjimui, iš esmės pasikeičia produktyvumo lygmuo: jautiesi žvalesnis ir pasiruošęs veikti jau 8 valandą ryto. Tada jaučiuosi labiau savimi pasitikinti ir koordinuota, kai tuo tarpu tinginiaudama lovoje, suteikiu komfortą savo kūnui (ir šilta, ir patogu), bet stipresnė asmenybė nuo to nesijaučiu. (Na nebent esu visiškai išsekusi fiziškai ir emociškai, tuomet galingai išsimiegoti verta, bet šis tekstas ne apie tai).  Mažas pastebėjimas: norint keltis anksčiau, itin svarbu patogūs, minkšti naminiai drabužiai. Juk lengviau išlipti į lovos ir įlįsti į šiltus, minkšus treningiukus, nei į kietus, šaltus džinsus. Ar net taip? 🙂

Ne ką mažiau motyvacijos man suteikia laikinumo faktorius. Suprantu, kad dabartinė galimybė pasportuoti ryte nemokamai yra laikina ir kad dirbančio žmogaus gyvenimo tempas yra kitoks. Tuomet įgaunu motyvacijos keltis, nes žinau, kad keliuosi dėl naudingos, man patinkančios veiklos, kuria greitai užsiimti dažnai nebegalėsiu. Veikla nebūtinai turi būti sportas, galbūt jums svarbu nusipirkti dar šiltų, šviežių kepinių, o galbūt tiesiog nenorite laukti eilėje į vonią (studentiška versija), visa tai ir dar daugiau galėtų būti jūsų stimulas keltis bent truputį anksčiau.

Anksčiau atsikelti nedirbant verta ir todėl, kad per dieną galite nuveikti daugiau. Labai svarbu atrasti, kuriuo paros metu Jūs jaučiatės produktyviausiai. Visiems šis laikas yra skirtingas. Pavyzdžiui, jei Jūsų produktyvumo pikas yra vakare, tai būtent ryte galite nuveikti tuos dalykus, kuriems nereikia daug kūrybos ar mąstymo, tarkim, žiūrėti mėgstamą serialą arba pasigaminti valgyti, galų gale „scrollinti“ internete ir panašiai. Tokiu būdu, tuo laiku, kuriuo esate produktyviausias, galėsite susikaupti svarbioms užduotims ir nesiblaškyti pašalinėms veikloms. Žinoma, gali būti ir taip, kad būtent rytas yra Jūsų produktyvumo viršūnė. Tuomet – SVEIKINU, atsikėlę ryte galite atlikti svarbius darbus, o vakarus pasilikti laisvalaikiui ir draugams.

Dar vienas svarbus dalykas, siekiant atsikelti anksčiau, yra dar gulint lovoje sugauti atidėliojimą už odegos ir vertinti savo turimą laiką mažumėlę pesimistiškiau. Jau ne kartą teko įsitikinti, kad kuo mažiau laiko turiu, tuo daugiau padarau. Ir tai yra tikriausia tiesa. Jei būsite nusiteikę, kad „diena dar ilga, dar pabūsiu lovoje, o po to jau kibsiu į darbus“, tai didelis šansas, kad planai ne tik, kad nusivėlins, bet dalis jų gali būti neįgyvendinta išvis (nes gyvenimas, that‘s why).  Tuo tarpu atsikėlus anksčiau,  net ir nesijaučiant produktyvumo viršūnėje, galima sutvarkyti buitinius reikalus ir vėliau turėti daugiau laiko svarbiems darbams.

Žinoma, lengva pradėti keltis anksčiau, kuomet ryte niekur nereikia skubėti. Bet kaip su tomis dienomis, kuomet keltis anksti yra privaloma? Kitaip tariant:

Kam keltis dar anksčiau, jei ir taip anksti keliesi

Mano taisyklė yra paprasta: keltis anksčiau nereikia, jeigu spėji nusiprausti, susiruošti (apsirengti, jei reikia pasidažyti), pavalgyti ir palikti tvarkingus namus.

Deja, pasiskirsčiusi prioritetus, ne visada sugebu išpildyti šią taisyklę iki galo. Būsiu nepopuliari, bet geriau eisiu iš namų nepasidažiusi, negu nevalgiusi pusryčių.  Mažiausią prioritetą skiriu tvarkymuisi ryte, neretai tenka išeiti iš namų palikus netvarką. Suprantu, kad dirbančiam žmogui poilsis yra itin svarbu, tad siekti išlaikyti tvarkingus namus ryte tenka gudrumu.

Čia ir iškyla daug minimalizmui būdingų klausimų. Kiek daiktų rytinei rutinai man tikrai reikia? Ar kiekvienas iš jų turi savo vietą namuose? Jeigu turi, tai iš kur gimsta tas mini chaosas? Bet apie tai kitame įraše.

 

Saldaus miego ir gražaus ryto! 

 

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *