Knygos Knygų recenzijos

Kombinio moteris (Sayaka Murata) – lakoniška knyga, kelianti svarbius klausimus šiuolaikinei visuomenei

Netipinė knyga, pasižyminti lakoniškumu ir konkretumu, tačiau perteikianti viską, ką reikia. Man asmeniškai, ši knyga kažkuo siurreali, galėčiau ją įsivaizduoti kaip vieną iš serialo „Black Mirror“ serijų. Tiesa, naujųjų technologijų čia nėra. Priešingai – vyrauja paprasta, metai iš metų besikartojanti rutina.

Knygos centre – Kombinio parduotuvė (nedidelė maisto ir buities prekių parduotuvė Japonijoje) ir jame jau 18 metų dirbanti Keiko Furukura. Moteriai jau 36-eri metai, ji netekėjusi, vieniša ir bevaikė, turinti išsilavinimą, tačiau visą savo gyvenimą pradirbusi vienintelėje darbovietėje – Kombinio prekybos centre. Per ilgus metus Keiko „pergyveno“ nesuskaičiuojamą kiekį kolegų ir viršininkų. Keiko turi tik kelias drauges, su kuriomis bendrauja iš pareigos. Ji neturi pomėgių ar susidomėjimo objektų, todėl yra tobulas pamaininio darbo darbuotojas. Jei tik reikia, Keiko gali dirbti bet kada – ir per šventes, ir savaitgalį, netgi naktį. Ar minėjau, kad Kombinis dirba 24 h per parą?

Atrodytų, kaip galima taip ilgai stovėti vietoje ir neturėti jokių ambicijų?! Greičiausiai Keiko yra labai nelaiminga, greičiausiai ji gyvenimo dugne ir tiesiog negali pakęsti savęs ir savo monotoniško gyvenimo… Nustebsite, bet Keiko viskas gerai. Ji jaučiasi patogiai atlikdama aiškias, rutinines užduotis. Jai patinka gyventi vienai ir dirbti Kombinyje. Tiesą, pasakius, darbas Kombinyje yra centrinė jos gyvenimo ašis. Ji jaučiasi realizuojanti save dėliodama prekes ir maloniai aptarnaudama klientus. Keiko neturi jokių didesnių pomėgių. Kas čia per absurdas? Kaip taip išvis gali būti!

To nesupranta nei Keiko šeima, nei aplinkiniai. Ne veltui jaunesnioji Keiko sesuo išmoko Keiko pateisinti savo keistą gyvenimo būdą. „Negaliu keisti savo darbo vietos, nes esu silpnos sveikatos“…(O darbas tai juk stovimas…). Pati Keiko supranta, kad tiek ji, tiek jos gyvenimas yra kitokie, todėl kiek gali stengiasi išvengti nepatogių situacijų, o jei reikia net pavaidinti to, ko iš tikro nėra (skaitykite knygą ir sužinosite)!

Dažnai man pasidarydavo gaila Keiko. Atrodytų, juk žmogus tiesiog gyvena, nepažeisdamas nei įstatymų, nei kažko iš kitų reikalaudamas… Visgi, sociumas jau taip sutvarkytas, kad kitoks žmogus vien savo nepritapimu sukuria nepatogumą kitiems.  Aplinkiniai siūlo pagalbą – supažindinti su savo vienišais draugais, padėti susirasti naują darbą. Jei pagalbos atsisakoma, tai bent prašo pateikti logišką paaiškinimą – KODĖL tu renkiesi taip gyventi? Kodėl tau nesvarbu? KODĖL?

Rekomenduoju šitą knygą. Labai gali būti, kad nieko panašaus nebūsite skaitę. O aš mintyse tarsi matau metalo spalvos Kombinį ir girdžiu kasos aparatų pypsėjimą. Kaip aš pati reaguočiau į tokį žmogų kaip Keiko? Greičiausiai irgi iškiltų tiek daug kodėl…

Vertinimas 10/10 – Originalu, netikėta ir be proto aktualu

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.