Knygos Knygų recenzijos

„Mūsų smagiausios dienos“ (Claire Lombardo) – marga gyvenimo spalvų paletė atsiskleidžianti vienos šeimos istorijoje

Ilgai delsiau rašyti apie šią knygą. Kokios dar „Mūsų smagiausios dienos, kai vyksta karas?!

Visgi dabar, šiek tiek atslūgus emocijoms ir pirminiam siaubui, nusprendžiau tęsti tai, ką pradėjusi – trumpai aprašyti ir pakomentuoti kiekvieną savo perskaitytą knygą.

Knygoje „Mūsų smagiausios dienos“ pasakojama Sorensonų šeimos istorija. Pagrindiniai veikėjai – tėvai Marilina ir Deividas bei keturios visiškai skirtingos jų dukros – Vendė, Violeta, Liza ir jauniausioji Greisė. Vyriausioji dukra Vendė – turtinga našlė, nevengianti vyno ir vienos nakties nuotykių. Antroji dukra Violeta – dviejų vaikų mama, jaunystėje slapta atsisakiusi kūdikio ir po daug metų netikėtai sulaukusi savo paauglio sūnaus. Liza – sėkminga universiteto dėstytoja, įstrigusi ilgamečiuose santykiuose su depresijos ir apatijos kamuojamu sužadėtiniu. Jaunėlė Greisė – neįstojusi į savo svajonių specialybę nežino, ko imtis, todėl visiems meluoja. Įdomu stebėti, kokios skirtingos tų pačių tėvų užaugintos dukros – kiekviena su unikaliu charakteriu ir savaip siekianti laimės. Jų neapleidžia vis kiti žmogiški sunkumai, seseriška konkurencija ir pavydas tėvams dėl šitiek metų neblėstančios meilės.

Knygoje kartu su herojais grįžtame tai į praeitį, tai į dabartį ir žingsnis po žingsnio sekame per ilgus metus šeimoje nutikusius įvykius. Pamatome, kaip ir kodėl šeimoje nusistovėjo konkretūs santykiai, kodėl dukros elgiasi būtent taip, o ne kitaip, kaip formavosi jų charakteriai, kokias paslaptis kiekvienas šeimos narys slepia… Vis dėlto, nepaisant užklumpančių negandų, šeima visuomet išlieka vieninga ir stipri, o tai labai įkvepia.

Bene labiausiai mane nustebino tai, kad žmonės šioje šeimoje KALBASI ir yra empatiški. Tėvai, rodos, puikiai įgyvendina tėvų ir sutuoktinių roles, yra jautrūs savo dukroms ir vienas kitam. Toks šeimos modelis mano kartos žmonėms pasitaikė netaip ir dažnai…Visgi, suglumino, kad netgi tokiame, rodos, iš pirmo žvilgsnio tobulame šeimos rate, suaugusios dukros gyvenime susiduria su rimtomis problemomis ir ne visada elgiasi teisingai, slapukauja, veidmainiauja. Matyt, nesusitvarkymo su gyvenimu etapas užklumpa kiekvieną ir nieko čia nepadarysi.

„Mūsų smagiausios dienos“ man patiko savo siužeto paprastumu. Buvo gera bent trumpam (jei taip galima sakyti, nes knyga neplona – 643p!) atitrūkti nuo globalių problemų. Man patiko pamiršti ekonomiką, politiką, ekologiją ir visa tai, į kur ritasi šis išprotėjęs pasaulis. Skaičiau ir supratau, kokia unikali yra kiekvieno žmogaus, kiekvienos šeimos istorija. Lygiai kiek ramaus buvimo ir džiaugsmo, ten gali būti skausmo, intrigų, netikrumo.

Beje, žodžiai „Mūsų smagiausios dienos“ knygoje nuvargusiai Marilinai buvo ištarti jos vyro Deivido, apibūdinant nelengvą poros su mažais vaikais gyvenimą. Daug nuovargio, mažai laiko tiek sau, tiek vienas kitam….Tai kur čia tos smagiausios dienos? Mano nuomone, net ir nelengvais etapais šie žodžiai tinka, nes juk taip dažnai per sunkumus statoma kažkas svarbaus ir prasmingo… Deja, senas geras dienas įvertiname tik tuomet, kai jos baigiasi.

Vertinimas 8/10 Skaityti tikrai įdomu ir lengva. Knyga įtraukė ir priminė, kad kartais paprastuose dalykuose ir rutinoje yra daug prasmės. Vis dėlto, apsisprendžiau, kad savo bibliotekoje jos nepasiliksiu.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.