Knygos Knygų recenzijos

Apšviestoji (Tara Westower) – apie augimą disfunkcinėje šeimoje ir išsilaisvinimą nuo iškreiptos realybės

Knyga „Apšviestoji“ man paliko didelį įspūdį dėl savo gilumo ir visapusiškumo. Tai daugiau nei knyga apie religinių fanatikų šeimą ir iš jos pabėgusią dukrą. Ši knyga apima vaikystės disfunkcinėje šeimoje paliktą traumą ir jos etapus net atsitraukus iš toksinės aplinkos. Tai knyga apie pasirinkimą tarp savo tapatybės ir buvimo šeimos dalimi, tarp tiesos ir pažįstamos, bet dirbtinai sumodeliuotos realybės.

Knygos Knygų recenzijos SenosGeros

Pakalnučių metai (Jurga Ivanauskaitė, 1985). #senosgeros

Paauglystėje Jurga Ivanauskaitė buvo viena mėgstamiausių mano rašytojų. Pripažinsiu, kad galbūt ne viską supratau jos kūryboje, bet mane traukė tas ypatingas istorijų bohemiškumas. Jurgos knygas skaitydavau tarsi apie kitą pasislėpusį, bet tikrai egzistuojantį pasaulį, su kurio dėl jauno amžiaus dar nesu susidūrusi, bet buvau tikra, kad ateityje jis man atsiskleis visomis spalvomis.

Knygos Knygų recenzijos

Gyveno kartą Uvė (Frederik Backman) arba įkvepianti užkietėjusio bambeklio metamorfozė

Ši knyga man patiko tiek savo siužetu, tiek rašymo stiliumi. Uvės istorija, rodos, sena kaip pasaulis. Joje vyresnio amžiaus bambeklis, nesisveikinantis su kaimynais ir griežtai prižiūrintis, kad visi laikytųsi nustatytų taisyklių bei netikėtai atsikraustę nauji kaimynai, kurie padeda atsiskleisti visai kitokioms uždarojo pikčiurnos spalvoms.

Knygos Knygų recenzijos

Raudonoji palapinė (Anita Diamant,1998) #Senos geros

Knyga paremta bibliniais motyvais. Veiksmas vyksta seniai, dar prieš Kristų, kuomet žmonės gyveno bendruomenėmis, egzistavo poligamija ir gimęs sūnus buvo didžiausia laimė. Tai laikai, kuomet moterys tarpusavyje turėjo gilų, seserišką ryšį – visos brandą pasiekusios moterys rinkdavosi raudonojoje palapinėje, kur kiekvieną mėnesį kraujuodavo ir kraują atiduodavo žemei, čia jos priimdavo gimdymus, palaikydavo vieną kitą ir užsiimdavo įvairiais ritualais.

Knygos Knygų recenzijos

Keliaujančio katino kronikos (Hiro Arikawa) – turintiems augintinį neabejotinai patiks labiau

Kadaise laukinis katinas Nana kartu su savo ilgamečiu šeimininku Satoru išsiruošia į tolimą kelionę sidabriniu furgonu. Tikslas – aplankyti Sotaru praeities draugus ir surasti naujus namus Nanai. Taigi, iš šios kelionės į namus Sotaru turėtų sugrįžti vienas. Kodėl Sotaru yra priverstas atiduoti savo taip branginamą augintinį išaiškėja verčiant knygos puslapius. Išduosiu, kad priežastis kur kas rimtesnė nei katėms nepakantus buto šeimininkas…

Žmonės kurie žino dalykus

Sodininkaujanti Neringa: augalai leidžia atitrūkti nuo „ekranų“ ir kasdienių rūpesčių

Šią gražią rudens dieną, norėčiau pasidalinti pokalbiu su savo gera drauge Neringa, kurios vienas iš hobių yra auginti gėles, daržoves bei kitus augalus. „Kas čia ypatingo“? Galėtumėte paklausti jūs. „Man kaip žmogui, turinčiam patirties tik su kaktusu, tai yra įdomu ir vertinga!“ atsakyčiau aš.

Be kategorijos

Apie poreikį kontroliuoti dalykus

Šiandien norėčiau pakalbėti apie kontrolę, o tiksliau apie poreikį jausti kontrolę.
Dar prieš metus ar du tikrai nebūčiau įvardijusi savęs kaip taisyklių ir kontrolės žmogaus, nes pati sau neatitinku įsivaizdavimo, kaip turėtų atrodyti kruopščiai taisykles sekantis žmogus. Įsivaizduodavau tokiu žmones kaip griežtus, rimtus, sustyguotus darboholikus. Visuomet laikiau save visiškai kitokia.