Knygų recenzijos

Šantaramas (Gregory David Roberts). Nepakartojama skaitymo patirtis

Jūs būtinai turite suteikti šansą „Šantaramui“. Neišsigąskite didelės apimties (756 p.) – knyga įtrauks ir nepaleis tarsi geriausias serialas.

Įdomu, kuriame „Šantaramo“ puslapyje norėsite dar kartą įsitikinti, ar knyga tikrai paremta tikra istorija. Asmeniškai aš, į internetą nubėgau perskaičiusi apie nežmoniškas sąlygas Indijos kalėjime. Daug šiurpių dalykų, pradedant vandeniu su kirmėlėm, blusėtom paklodėm, naktimis kraują siurbiančiais vabalais, ir baigiant lazdomis ginkluotais sargybiniais ir galvažudžiais kaimynais… Žodžiu, tiek daug visko, kad nesitikėjau, kad žmogus gali iš tokio pragaro ištrūkti gyvas.

Ah, kokia naivi aš buvau! Jei tik būčiau žinojusi, kad dar ne vienoje vietoje „Šantaramo“ pagrindinis veikėjas Linbaba arba trumpiau – Linas,  bus primuštas, sužeistas, nusilpęs, palaužtas ar kitaip sutraumuotas, bet išliks gyvas ir ilgainiui atgaus jėgas. Skaitydama „Šantaramą“ netgi patikėjau nemirtingumu. Neįtikėtina, kiek žmogaus kūnas gali pakelti. Tiesa, Linas buvo ir labai dvasingas, taigi stipri dvasia, matyt, irgi prisidėjo prie nemirtingumo.

Pirmoji knygos pusė mane įtraukė labiausiai.

Linas/Šantaramas/Linbaba – daug vardų ir tapatybių pakeitęs bėglys. Pabėgęs iš  vieno geriausiai saugomų Australijos kalėjimų ir atvykęs į Bombėjų pradeda gyvenimą nuo nulio. Daug visko, daug įvairiausių nuotykių ir įdomybių apie Indiją ir jos žmones. Gyvenimas Indijos kaime, vėliau lūšnyne, kuriame Linas tampa gydytoju (pirmosios pagalbos kursų visiškai pakanka, kad galėtum atlikti gydytojo pareigas lūšnyne), Choleros epidemija… Apsilankymas vergų turguje, viso gyvenimo stovėjimo įžadus davę vienuoliai stovintieji Babos, laukinių šunų gauja, medžiojanti beginklius prašalaičius ir tūkstančiai žiurkių, naktį migruojančių per lūšnyną ir sugraužiančių viską, kas pasitaiko kelyje. Svarbią vietą visoje knygoje vaidina draugystė – Linas turi daug draugų, su įdomiausiomis gyvenimo istorijomis. Jiems dažnai reikia pagalbos ar patarimo, kita vertus, kas jei ne draugas, apgins nuo tavo kaulus norinčių apgraužti laukinių šunų gaujos? Na ir žinoma meilė, kuri suteikia Linui prasmės sunkiausiomis akimirkomis.

Antroji knygos pusė, kurioje daugiau mafijos gyvenimo peripetijų skaitėsi kiek lėčiau.

Pagrindinės temos – galios žaidimai, nusikalstama veikla, pinigai, išbandymai ir kova tarp gaujų. Linas sukasi tarp įtakingiausių nusikalstamo pasaulio žmonių, tačiau vis tiek išlieka pasigėrėtinai simpatiškas. Išmintis, orumas ir drąsa, pagalba silpniesiems ir draugams nepaisant nieko, netgi gresiančios mirties, tikrai palieka įspūdį.

Šioje dalyje uždedami visi taškai ant „i“, atskleidžiamos paslaptys. Nusimato intrigų, paaiškėja, kad Linas pats to nesuprasdamas tapo iki smulkmenų apgalvoto plano dalimi.

Iš mano aprašymo gali pasirodyti, kad knyga kuo tikriausia muilo opera, tačiau neapsigaukite – išminties, filosofijos čia tikrai daug. Pradžioje bandžiau užsirašinėti patikusias mintis, tačiau pasidaviau, nes greičiausiai tektų perrašyti pusę knygos:)

Skaitydama susimąsčiau:

* kad net darydami gerą, galime kažkam padaryti blogą (Linas savo draugui vestuvių proga padovanoja taksi, bet jau po mėnesio jis žūsta avarijoje).

* kad Laisvė sakyti TAIP, yra netgi svarbiau, nei laisvė sakyti NE.

* kad „Galima privesti žmones nesielgti blogai, bet negalima privesti elgtis gerai“

*  kad „Tiesa yra tarsi banditas, kurį visi apsimeta mėgstantys“

* kad gyvenime yra tokių dalykų, kur „Reikia turėti gerą galvą, kad tokie dalykai patiktų, ir gerą širdį, kad patiktų nelabai“.

Tai tiek šiandien iš manęs apie „Šantaramą“, o tai yra neabejotinai per mažai… Paskaitykite šią knygą patys. Gali būti, kad „Šantaramas“ taps jūsų gyvenimo knyga.

Inga

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.