Tag Archives: daiktai

Sveiki,

Kartais taip sunku atsisveikinti su mylėtais, tačiau nebereikalingais daiktais. Juk būna, kad daiktas iš esmės dar nenusipelnė į konteinerį, tačiau jau yra praradęs prekinę išvaizdą. Ką tokiu atveju su juo daryti?

Idealiame tvariame pasaulyje gamintojai, turėtų būti atsakingi ir už atsakingą savo produktų perdirbimą/sunaikinimą. Realiame pasaulyje, kur tiek daug masinės ir greitos gamybos, principas vartoti-išmesti-vėl vartoti laikomas natūraliu dalyku. Bet ar tikrai? Galbūt galima padėvėtą daiktą vėl grąžinti į gamybos grandinę vietoj to, kad jis dulkėtų garaže, spintoje arba…šiukšlyne?

Neseniai nusipirkau naują kuprinę iš savo mėgstamo lietuviško prekės ženklo „MOCCA“. O senoji kuprinė (irgi to paties prekės ženklo) liko gulėti namuose.  Įsidrąsinau parašyti kuprinių gamintojui ir pavyko! Susitarėme, kad grąžinsiu savo senąją, gyvenimo mačiusią kuprinę, o jos sveikos dalims bus suteikta galimybė atgimti naujuose gaminiuose.

Esu tokia laiminga, kad pavyko atsakingai atsisveikinti su mylėta ir saugota kuprine.

Tikiu, kad ir kiti Lietuvos gamintojai, smulkūs verslai, geranoriškai reaguotų į užklausą grąžinti perdirbimui tinkamus gaminius.

Galbūt kas nors turite panašių pavyzdžių?

Linkėjimai!

Menas paleisti daiktus

„Kartu su kiekvienu nereikalingu daiktu, palikusiu namus, paleidau neišsipildžiusius lūkesčius ir seniai nebefunkcionuojančias nuostatas, nereikalingus įpročius. Kiekvienas laisvas paviršius, lentyna, pakaba atvėrė duris kažkam naujam, vertingesniam ir labiau džiuginančiam“.

Atsisakiau daugybės daiktų, kurių net neprisiminiau turinti. Atsisakiau daugybės daiktų, kuriuos matydavau kasdien, tačiau ilgą laiką net pirštu nepriliesdavau. Paleidau ir tuos daiktus, kurie lyg ir „visai nieko“, bet seniausiai nebemieli ir naudojami tik iš įpročio.

Nepasakyčiau, kad pirmas švarinimosi kartas sunkiausias. Turi daug ryžto ir motyvacijos, tačiau daiktams esi atlaidžiausias, koks tik gali būti. Greičiausiai jau iš anksto žinai tuos kelis nalaimėlius, kurių jau kurį laiką nemėgsti, bet tiesiog dar neradai progos išmesti. Jiems kelią pro duris parodai pirmiesiems. Kitus daiktus kiloji, žiūrinėji ir perdėlioji į naujas vietas tol, kol  atrandi tūkstantį ir vieną pateisinimą jiems pasilikti.

Antras švarinimosi kartas atrodo jau labiau nuspėjamas, pastebi, kad daiktai, kuriems suteikei šansą praeitą kartą vis dar guli nenaudojami. Supranti, kad jų traukinys nuvažiavo, todėl sutinki atsisakyti bent jau dalies. Trečiasis ir tolimesni daiktų atsisakymo kartai einasi vis lengviau ir lengviau. Dabar kaip niekad gerai supranti, kad nepasigedai nė vieno daikto, kurį išmetei. Paradoksas: fantazija sukūrė tiek daug realių ir nerealių progų, kuomet tie daiktai galėjo būti reikalingi. Tačiau  jiems dingus iš akiračio, pasaulis ir toliau sukasi, o tu ir toliau esi tu!

Taip palaipsniui su nereikalingais daiktais atsisveikinti tampa vis lengviau. Nuostatos vaidina svarbų vaidmenį šiame procese. Pasirengę atlikti generalinę tvarką, neleiskite sau įtikėti, kad ruošiatės netekti. Kaip tik atvirkščiai! Tvarkydamiesi dar ir dar kartą pagrįsite kiekvieno daikto prasmę savo gyvenime ir ,pažadu, jūsų namų nepaliks nė vienas reikalingas daiktas!

Kaskart, kai imu dvejoti, ar turėčiau atsisveikinti su vienu ir kitu daiktu, užduodu sau kelis paprastus klausimus:

  • Jeigu galėčiau jį be jokių pastangų išmainyti į pinigus, kaip elgčiausi? Šis klausimas kartais atskleidžia tiek daug tiesos. Esu susidūrusi su situacijomis, kuomet vieną ar kitą daiktą sutikčiau išmainyti net į juokingai simbolines sumas. Jeigu namuose esantį daiktą be jokios sąžinės graužaties galėtum išmainyti į porą eurų, gal tikrai jis tik užima vietą ir renka dulkes?
  • Ar jis dera su dabarties manimi? Tiek spintose, tiek apskritai gyvenime susikaupia daiktų, kurie mums buvo aktualus vienu ar kitu gyvenimo etapu, tačiau dabar guli nenaudojami. Jaunystės stiliaus eksperimentai, praeities hobiai, kadaise buvusių brangių žmonių dovanos ir daug kitų dalykų nusėda mūsų gyvenimuose  nors nebėra nei funkcionalūs, nei reikalingi, nei mieli. Tam, kad identifikuotum tokius daiktus, reikalingas ypatingas atvirumas. Su jais atsisveikinti sunku, nes juos su mūsų gyvenimais riša sentimentai. Atsisakydamas jų galutinai pripažinsi, kad pralaimėjai kai kurias gyvenimo kovas: kad niekada nebebūsi jau toks jaunas, kaip buvai, kad tavo pirmoji meilė baigėsi ir kad jau greičiausiai niekuomet nebebūsi studentas, kad ir kaip saugotum praeities konspektus. Tie daiktai nebekuria jokios vertės tavo gyvenimui, jie nebeatspindi dabarties tavęs. Sunku, bet turi juos paleisti.
  • Kokias būsenas jis atneša į mano gyvenimą? Taip, galbūt naivu tikėtis, kad lėkštė ar šaukštas sukels džiaugsmą, tačiau net ir įprasčiausi daiktai labai nesunkiai gali sukelti nuovargį, nuobodulį ar erzulį.. Neracionaliai daug indų namuose sudaro visas sąlygas augti neplautų indų kalnams. Tas pats galioja ir daugybei statulėlių, nuo kurių reikia valyti dulkes, neracionaliai daug kosmetikos priemonių, nenaudojamų įrankių…Galima tęsti ir tęsti.
  • Ar tam, kad daiktas būtų panaudotas, esu pasiryžusi laukti „tos tikrosios akimirkos“? Būna tokių daiktų, kurių nenaudojame, bet jų galimą realizaciją esame suprojektavę ateityje. Galbūt tai yra juokingas raudonas megztinis, kuris praverstų kaukių baliuje vaidinant  pomidorą, galbūt ilgi degtukai, kurie pasitarnaus, jei kada nors sugalvosite važiuoti stovyklauti, galbūt tai „atliekamos“ torto žvakutės su skaičiumi vienas (juk labai ekonomiška išsaugoti, nes po kelerių metų tavo amžiaus skaičius bus su vienetu) ir t.t. Atvirai atsakykite sau, kokia tikimybė, kad jūsų mintyse susikurta situacija realizuosis ir ar tikrai saugomi daiktai yra tokie deficitiniai ir brangūs, kad verta juos nenaudojamus saugoti metų metus?

Dar keli papildomi pastebėjimai:

  • Iš netikėtų radinių retai išeina kas nors gero. Jei daiktas ilgą laiką gulėjo kažkur nepastebėtas, net jei ir apsidžiaugėte jį radę, greičiausiai tai nėra jums reikalinga. Jei jau nepasigedote jo šitiek laiko, vargu ar netikėtas atsiradimas įneš į jūsų gyvenimą naudos.
  • Daiktų konservavimas dėžutėse daiktų kiekį sumažina tik vizualiai. Vieną dieną visas nesutvarkytas dėžutės turinys jums smogs visa jėga. Netikėtai, iš nugaros, be pasigailėjimo…
  • Kartais sunku suderinti daiktų mažinimą ir sąmoningumą. Yra daiktų, kuriuos išmeti ir pamiršti, bet yra ir tokių daiktų, kurie gali būti paaukoti labdarai ar padovanoti. Tokie daiktai namuose užsilieka daug ilgiau, o kartais netgi per ilgai. Prisipažinsiu, bet maišai su drabužiais labdarai itin stabdo mano daiktų mažinimo procesą. Kartais daiktus pasirenkame pasilikti vien tik todėl, kad išvengtumėme papildomo vargo ieškant jiems naujų namų.
  • Neleiskite savo aplinkoje užsilikti daiktams, kurių egzistavimui būtina įsigyti dar daugiau daiktų. Atlaisviname vietą ne tam, kad užpildytumėme ją kitais nereikalingais daiktais. Tad nesuteikite vilties sijonui, kuris puikiai jūsų mintyse žiūrėtųsi su nauju megztuku, ar dažams, kuriuos naudotumėte, jei tik stebuklingai atsirastų teptukų, (trečias pavyzdys jūsų nuožiūra) ir t.t
  • Nenaudojamus, bet naudingus daiktus, siūlau laikyti atskirai, vietoje, kad jie nesimaišytų su daiktais, jums būtinais atlikti buityje. Tai galioja tiek žieminiams rūbams vasarą, tiek įvairiems buities prietaisams ir t.t
  • Jeigu daiktas neturi konkrečios vietos namuose, tai jau pirmas ženklas, kad jis gali būti nereikalingas. (Tam, kad namuose vyrautų tvarka ir produktyvumas, kiekvienas daiktas privalo turėti savo vietą. Bet apie tai kitame įraše…:).

 

Laimė, kad kol kas neturiu garažų, sandėliukų, pašiūrių ir palėpių, tad ir visas išsilaisvinimas nuo daiktų yra kur kas lengvesnis. Aš asmeniškai, mažinti savo turimų daiktų skaičių pradėjau nuo spintos. Vėliau sekė kūno priežiūros priemonės, papuošalai,  užrašai ir knygos, buities priemonės. Procesas jau yra gerokai įsivažiavęs, bet dar nebaigtas.

Iš savo patirties sakau: svarbiausia pradėti! O po to jau viskas klostosi natūraliai. Nedvejokit,nes verta!

IKI!<3

 

10 daiktų, kurių nebeperku

Kai pradėjau rašyti apie daiktus, kurių nebeperku, supratau, kad nebus taip lengva, kaip galvojau. Tikrai norėjau išvardinti įspūdingą litaniją daiktų, kurių atsisakiau, bet, deja, neradau jų tiek daug, kiek tikėjausi. Iš vienos pusės, gal ir gerai – vadinasi, kad ir anksčiau nepirkau neracionaliai daug. Kita vertus, mano namai ir buitis vis dar nėra tokia, apie kokią svajoju.  Todėl drįsčiau teigti, kad šis sąrašas ateityje dar bus pildomas.

Taigi, dalinuosi keliais dalykais, kurių nebeperku ir kurių man NETRŪKSTA:

1. Maišeliai pirkiniams.

Pamenu, kaip vaikystėje kartu su tėvais eidavome į tuometį Panevėžio turgų pirkti plastmasinių maišelių. Jie buvo spalvoti ir labai ryškūs: su palmėm, dangoraižiais ir netgi liūto galva (taip, šis man įsiminė labiausiai). Dabar tokių maišelių turguose gal ir nebepardavinėja, užtat šiek tiek mažiau spalvotų galima įsigyti bet kuriame prekybos centre. Prieš kelerius metus nemačiau nieko blogo pirkti maišelį pirkiniams kaskart, kai tik turiu ką į jį įsidėti. Bet jau bene dveji metai visur su savimi nešiojuosi medžiaginį maišelį (kuris, tarp kitko, dar ir stilingasJ).

2. Loterijos bilietai.

Buvo laikas, kai juos pirkau gana dažnai. Užsikabinau todėl, kad porą kartų laimėjau nemažas pinigų sumas, po kurių (aišku!), sekė nelaimėjimų virtinė. Tačiau viltis miršta paskutinė, todėl kartais, laukdama eilėje, susigundydavau ir bandydavau laimę vėl. Paskutinį kartą pirkdama bilietą, aš pasakiau sau: jei laimėsi bent 50 ct, kitą kartą galėsi pirkt dar vieną. Jei nelaimėsi – raukiam šitą reikalą.

Užraukėm šitą reikalą.

3. Žurnalai.

Negaliu sakyti, kad pirkdavau žurnalus nuolat, tačiau kartais įsigydavau senesnių žurnalų pigiau vien tam, kad išsklaidyčiau nuobodulį. Aš tiesiog juos perversdavau, paskaitydavau porą straipsnių ir daugiau niekada nebeliesdavau. Iš tikrųjų, tiesiog mokėjau pinigus už paveiksliukus, kurie po to kaupėsi mano namuose nereikalingi ir neskaitomi. Vienintelis žurnalas, kurį aš skaitau ir greičiausiai pirksiu toliau, yra „HAPPY365 DAYS“. Jis man labai patinka savo konsepcija, taip pat jį mėgsta ir mano kambariokės, todėl aš galiu juo dalintis.

4. Užrašų knygelės ir kalendoriai.

Visada mėgau gražias, dailias užrašų knygeles ir kalendorius. Pirkdavau juos, nes tikėjausi, kad tai man padės tapti labiau organizuotai. Vis dėlto, aš jas naudodavau tik pirmosiomis dienomis, o vėliau pamiršdavau apie jų egzistavimą apskritai. Kasmet knygelės buvo pakeičiamos naujomis, o kalendoriai neišnaudoti nugulė į stalčius. Dabar supratau, kad svarbiausiems, stabiliems užrašams man užtenka vienos, paprasčiausios knygelės. Visa kita užrašau į telefoną arba į lipnius lapelius (kurių iš praeities turiu labai daug) ir vargo nematau.

5. Atvirlaiškiai. Turiu pomėgį siuntinėti atvirlaiškius į užsienio šalis. Stengiuosi kiekvienam žmogui parinkti atviruką, kuris jam labiausiai tinka, todėl nenuostabu, kad  dažnai pirkdavau atvirukus įvairiose mugėse ir knygynėliuose. Ilgainiui jų mano namuose susikaupė tikrai nemažai, o aš vis dar gyvenau nuolatinėse paieškose: kažko gražesnio, meniškesnio, originalesnio. Nors pirkdavau atvirlaiškius tam, kad vieną gražią dieną išsiųsčiau, daugelis mano kolekcijos egzempliorių taip ir nebuvo išsiųsti.  Nusprendžiau nebepirkti atvirukų į priekį ir pirmiausia išnaudoti viską, ką turiu prikaupusi.:)

6.Atributai namams.

Žvakės, statulėlės, paveiksliukai, pagalvėlės, smilkalai ir kiti panašūs daiktai neberanda vietos mano pirkinių krepšyje. Pagrindinė to priežastis yra laikina mano gyvenamoji vieta, prie kurios taikyti interjero akcentus tiesiog neapsimoka. Kita svari priežastis yra ta, kad noriu gyventi atviroje, šviesioje erdvėje su kiek galima mažiau daiktų. Kas liečia namų kvapus…Visada maniau, kad smilkalai padeda sukurti bohemišką atmosferą, bet paskui supratau, kad geriausiai ir produktyviausiai jaučiuosi tiesiog išvėdintame, gaiviame kambaryje. Tad smilkalams ir kitokiems kvapalams – ate ate.

7. „Trendinių“ drabužių“.

Tai yra drabužiai, kurie madingi šiandien, bet tu jų nebeužsidėsi jau po pusmečio.  Neoniniai, trumpi marškinėliai, tinklinės pedkelnės, reperio kelnės, akiniai  neįprastais rėmeliais… Žodžiu, visi tie daiktai, kurie įprastomis sąlygomis atrodo nesuprantami ir nesuderinami su tavo stiliumi, tačiau tam tikru metu jie tampa „must have“. Viskas gerai, jeigu tai, kas yra „ant bangos“ dera su mano stiliaus suvokimu ir spintos bagažu. Jei nedera, tiems dalykams  sakau NE.

8. Nagų lakas.

Visada labai mėgau lakuotis nagus ir kažkuomet netgi skundžiausi vienai draugei, kad dirbti ir mokytis yra taip sunku, kad net nėra kada nusilakuoti nagus. Dabar aš turiu kelis universalių spalvų nagų lakus, man jų visiškai pakanka ir tikrai neplanuoju pirkti naujo ir madingo, bet sunkiai priderinamo atspalvių nagų lako.

9. Bižiuterija.

Yra daug labai gražių papuošalų, kurių aš tiesiog nebeperku. Pirmiausia, pastebėjau, kad kasdien nešioju vos dvi poras auskarų, o ypatingesniais papuošalais pasipuošti tenka gana retai. Taipogi, bižiuterija greitai pakeičia spalvą, taip pat dėl mažos kainos tokius papuošalus mažiau saugau, kartais pametu. Tad tiesiog nebematau prasmės investuoti į papuošalus, kurių nenešioju ir kurie atrodo pigiai.

10. Veido prausikliai, pieneliai, akių makiažo valiklis.

Micelinis vanduo kuo puikiausiai atstoja visas šias priemones.

 

Taigi, štai kaip atrodo mano dešimtukas daiktų, kuriems nebeleidžiu pinigų.

Visada laukiu komentarų ir pasiūlymų: galbūt yra kažkas, ko nebeperkate/arba norėtumėte nebepirkti jūs?

Pasidalinkite komentaruose.