Tag Archives: maistas

Žmonės, kurie žino dalykus: apie maisto švaistymo problemą kalbanti Viktorija

Susipažinkite su Viktorija, kuri gali papasakoti daug įdomių dalykų maisto švaistymo tema. Apie maisto švaistymą Viktorija žino ne šiaip sau – ji yra viena 2019 m  „Vilnius Gastro Zero“ organizatorių. Pernai metais vykusio renginio metu, 12 Vilniaus restoranų ir barų sukūrė specialius patiekalus bei gėrimus iš augalinės kilmės produktų, o patiekalams gaminti panaudodami kokybiškus ir saugius, tačiau prekinės išvaizdos neturinčius produktus.


1.Kodėl maisto švaistymas yra aktuali šių laikų problema? Kokias galėtum išskirti, tavo nuomone, pagrindines maisto švaistymo priežastis?

Pirmiausia, maisto švaistymo problema vis dar nepakankamai komunikuojama ir per siaurai suvokiama. Apie plastiko taršos problemą daugelis žmonių yra bent jau girdėję: aiškus jos mastas, matyti ir per didelio plastiko vartojimo įrodymai, pavyzdžiui, Ramiajame vandenyne susiformavusios plastiko salos ir jose įkurta  „Šiukšlių valstybė“. Žmonės ima suprasti, kad panaudotas plastikas niekur nedingsta, todėl ima jį kaip medžiagą permąstyti, kartais netgi kažkiek demonizuoti. Su nesuvartotu maistu kiek kitaip – juk maistas nėra plastikas ir išmestas tiesiog suirs, tiesa? Deja, bet realybė kitokia – išmestas maistas ir maisto produktai sunkiai rūšiuojasi, nugula sąvartynuose, ten genda ir irdami į atmosferą išleidžia ne ką mažiau pavojingas dujas. Mano nuomone, apie tai Lietuvoje itin trūksta informacijos. Pasigilinus į visą maisto „iki stalo“ kelią, matyti, kiek daug resursų investuojame į maistą – dirbame, einame į parduotuvę, tempiame maišus namo, plauname, gaminame. Kai pagalvoji, kiek laiko, žmonių darbo, vandens, žemės ir viso kito buvo sunaudota, tam, kad maistas atsidurtų ant mūsų stalo, išmesti maistą pasidaro mažų mažiausiai gaila! Man atrodo, gražus ir prasmingas įprotis padėkoti maistui ir jo teikiamai energijai. Aš, pavyzdžiui, kai tik nepamirštu, dėkoju vaisiams ir daržovėms, kad jie augo, kabėjo ant šakų, sirpo saulės šviesoje, juos kažkas raškė ir štai dabar tą visą sukauptą energiją aš turiu galimybę pasisavinti.

Maistas yra kasdienis dalykas – tiek valgome, tiek išmetame maistą kasdien, tai tampa automatišku veiksmu. Būtent kasdienius įpročius ir yra sunkiausia keisti. Tad jeigu sudėtumėme nežinojimą, aplaidumą, tingumą ir prastus kasdienius su maistu susijusius įpročius, gauname prastoką „kokteiliuką“. 

2. Kur daugiausiai išvaistoma maisto? Ar skiriasi maisto švaistymo tempas namų ūkiuose ir maisto gaminimo įstaigose, kokia situacija skirtingose šalyse? 

Skaičiuojama, kad daugiausia maisto išvaistoma gamybos sektoriuje, mažiausiai – pardavimo, o gėdingą vidurinę vietą užima namų ūkiai. Šioje situacijoje galima įžvelgti ir galimybių – namų ūkiai yra kiekvieno mūsų kontroliuojama erdvė, todėl turime visas galimybes imtis veiksmų! Maisto švaistymą galima sumažinti netgi iki visiško minimumo ėmus kompostuoti. Nuo paprastų žmonių pasirinkimų tikrai daug priklauso, čia turime daugiausia galios, skirtingai negu dideliuose procesuose, kuriuose lengva pasijusti bejėgiais.

Maitinimo įstaigos siekia pelno, todėl skaičiuoja ir greičiausiai sunaudoja ir visokius „galiukus“, ir sultinukus. Teko bendrauti su keleto restoranų Vilniuje vadovais – tikrai yra vietų, kuriose į maisto suvartojimą žiūrima atsakingai, kūrybingai ir beveik neišmetama.

Manau, kad požiūris skirtingose šalyse tikrai skiriasi. Sunku kalbėti tokiais dideliais mąsteliais ir grubiai niveliuoti, bet tik galiu pasakyti, kad Lietuvoje (turint omenyje ir taupių močiučių geną) švaistome palyginus nedaug. Man atrodo, kad jei kalbame „kaip tvariai gyventi, kaip pernaudoti, kaip kūrybingai kažką sugalvoti ir neišmesti“, tai verta ir smagu prisiminti savo močiutes. Joms tai buvo tiesiog natūralu, o mes kažkurią dalį to irgi pasąmoningai prisimename, tarsi per bambagyslę tas žinojimas mums yra perduotas. Visi stiklainiukų ir net maišelių perplovimai, džiovinimai, saugojimai, uogų/grybų/žolelių rinkimas, sriubos ir troškiniai „iš kirvių“ – viskas mums yra kažkaip pasąmoningai aišku, tik primiršta.

3. Gal galėtumei pasidalinti keliais pagrindiniais būdais, kaip būtų galima sumažinti maisto švaistymą apsipirkinėjant?

Šiame klausime glūdi dar viena problema: mes juk nenorime pirkti pavienių bananų, negražių paprikų, ar apdaužytų obuolių. Jie negražūs, galimai nučiupinėti, o ir kitiems kažkodėl netikę… Kodėl mes turėtume paimti tuos kažkieno iš lizdo išmestus paukščiukus?

Riba tarp pripratimo prie aukštos kokybės ir į aplinką orientuoto, bet save šiek tiek baudžiančio sąmoningumo, yra slidi. Taip pat susiduriame su tam tikromis produktų kokybės reguliacijomis, kuriomis prekybvietės privalo vadovautis, todėl, tarkime, neforminės daržovės prekystalių tiesiog nepasiekia. O mes savo ruožtu taip pat gerokai išpuikome ir pamėgome kokybę. 

Bet jeigu lentynose turėtume „nepavykusias citrinas, apgailėtinas bulves ir befigūrius baklažanus“, galbūt pamiltume? O jeigu jie dar būtų su nuolaida? Čia prisimenu prancūzų prekybcentrių tinklo Intermache dar 2014 metais vykdytą kampaniją apie negražias daržoves ir vaisius (Inglorious Fruits and Vegetables) po kurios sekė daug didesnis sąmoningumas nestandartiniams produktams ir daugelis prekybcentrių tai integravo į kasdienę veiklą.

4.Gal galėtumei pasidalinti keliais pagrindiniais būdais, kaip būtų galima sumažinti maisto švaistymą namuose?

Viskas prasideda nuo planavimo ir apsipirkimo. Svarbu numatyti, ką savaitės eigoje gaminsi, kiek ir kokių užkandžių gali reikėti, o svarbiausia dalis – susidarytu planu vadovautis. Aišku, įpratimas planuoti užtrunka laiko, tačiau tikrai veikia. Taip pat svarbu ir tinkamas produktų laikymas.

Mano nuomone, bene pats svarbiausias momentas – nuolatinis šaldytuvo ir spintelių stebėjimas ir nuolatinis žinojimas, kas ten dedasi. Suprantu, kad visi turime skirtingus ritmus ir gyvenimo būdus, bet iš savo pusės tikrai labiausiai skatinčiau kultivuoti stebėjimą ir nuolatinį žinojimą, kurie produktai dar saugūs laikyti, o kurie – jau „ant ribos“.

Šaltinis: New Yorker Mag

Vaikystėje mano šeimoje po didelių puotų buvo užgimęs toks posakis „Ar išmetam iš karto, ar dar palaikom šaldytuve?“ – man tai super juokinga ir iliustratyvu, bet labiausiai tai linkiu (ir sau) šio tipo situacijose tiesiog neatsidurti!

5.Kokie maisto produktai labiausiai yra „rizikos grupėje“ būti išmesti?

Aišku, rizikos grupėje visada yra tai, kas greičiausiai genda – pieno, mėsos produktai, vaisiai ir daržovės. Daugybė žmonių (net neįtikėtina paskaičius tyrimų rezultatus) neatskiria skirtingų žymėjimo būdų, kurie yra „Naudoti iki“ ir „Geriausias iki“. Pirmuoju žymimi greitesnio gedimo ir potencialiai pavojingesnių pasekmių pavartojus po laiko turėsiantys produktai, o štai antrasis reiškia būtent tai, kas parašyta – „Geriausias iki“. Reiškia, kad po tos datos jis vis dar tinkamas vartoti. Žinoma, nereikėtų ignoruoti juslių teikiamos informacijos!

Labiausiai „rizikos“ grupei priklausantys produktai                            Šaltinis: Too Good To Go


TRUMPI VIKTORIJOS PATARIMAI MAŽESNIO ŠVAISTYMO VARDAN:

  • Šaldymas praverčia visuomet, kai kažko „nutinka“ per daug. Šaldyti galima sriubą, padažus, mėsą, blynelius etc. Beveik viską!
  • Labai gražus būdas (kurio aš niekados nedarau, bet pažįstu žmonių, kurie daro), tai yra daržovių nuopjovėlių saugojimas šaldiklyje kol, sukaupus reikiamą kiekį, išverdamas sultinys! O pavyzdžiui brokolio kotas gali skaniai susitrinti žaliame glotnytuje.
  • Vienas mėgiamiausių mano atradimų – keptos jaunų cukinijų „karūnėlės“. Jos turi tam tikrą traškumą ir skonį ir nusipelno būti sukrimstos!
  • Dar vienas atradimas – tai kalafijoras, kepamas orkaitėje su lapais ir sviestu. Niekados nebūčiau patikėjusi, kad be menkiausios abejonės mano iki tol išmetami kalafijoro lapai gali būti tokie gardūs, sultingi ir traškūs, kai paruošti būtent tokiu būdu.
  • Vienas, man atrodo, jau gana žinomas būdas – prisirpusių iki pajuodimo bananų perkėlimas ne į šiukšlinę, o į gardžią minkštą ir purią bananų duoną (labai daug jos receptų internete!).
  • Čia dar kalbu apie džemą iš arbūzų odelių ir apie blynelius iš vakarykštės avižinės košės.
  • Daugiau naudingų idėjų 

Viktorija, ačiū tau už mintis ir patarimus!

– Sveika mityba? – Sveika mityba!

Sveiki!

Per didžiąsias metų šventes saldumynų valgiau tikrai neskaičiuodama, nes žinojau, kad greit jiems išauš paskutinioji. Ir štai, be jokių ypatingų fanfarų atėjo sausio 7 – oji diena, kuomet startavo mano sveikos ir subalansuotos mitybos programa.

Kodėl sugalvojau dalyvauti „Beata FIT“ racionalios mitybos programoje?

Akivaizdu, kad daug svorio numesti man tikrai nereikia, tad ir priežastys buvo kitos. Norėjau susibalansuoti mitybą, įtraukti į maisto racioną kuo daugiau daržovių, papildyti receptų knygelę sveikais receptais. Apskritai norėjau daugiau sužinoti apie maistą, apie tai, iš ko jis susideda bei tai, kaip šiandienėje produktų galybėje nepasimesti. Norėjau ugdyti valią ir atsisakyti užkandžiavimo. Norėjau skaistesnės odos, sveikesnio kūno, kad sporto rezultatai geriau matytųsi ir daug kitų dalykų.

Kaip atrodo dalyvavimas programoje?

Ši programa tęsiasi aštuonias savaites. Mitybos specialistė Beata, atsižvelgdama į tavo svorį, ūgį, kasdienybę, lūkesčius, sudaro individualų mitybos racioną ir suteikia kitos svarbios informacijos apie subalansuotą mitybą, sveikų produktų pirkimą, sveikatingumą apskritai. Dalyviai yra suskirstomi į grupes po penkis žmones ir bendrauja tarpusavyje, dalinasi pasiekimais ir patirtimi. Į pokalbius aktyviai įsitraukia ir pati Beata. Ji palaiko dalyvius, atsako į klausimus, duoda patarimus ir dalinasi žiniomis visos programos metu.

Aš valgau keturis kartus per dieną (jokio užkandžiavimo!), visi valgymai yra subalansuoti pagal maisto medžiagas, kiekvienas patiekalas yra sveriamas pagal nustatytą svorį.

Penktadienis yra savaitės rezultatų diena, po kurios laukia aptarimas su Beata.

Kas labiausiai patinka. Džiaugiuosi, kad į maistą pradėjau žiūrėti kitaip. Kai žinai, kad valgysi ne kaskart, kai tik užsinori, pradedi tikrai mėgautis. Įdomu save stebėti ir pajusti, kad sotumas iš tikrųjų ateina pamažu! Pavyzdžiui, suvalgai savo vakarienės normą ir jauti, kad nori daugiau. Luktelėji valandėlę ir jautiesi soti ir patenkinta.:)

Taip pat patinka, kad dabar valgau tikrai daug daržovių (per dieną apie 500 g!).  Maloniai stebina, kaip stebuklingai veikia subalansuotas maistas – dienos metu jaučiuosi soti ir net neateina mintis apie užkandžiavimą ar saldumynus (per pusantros savaitės valgiau tik vieną saldumyną)! Matyt, tereikėjo žinojimo, kad „NEGALIMA“ ir visi cukraus detektoriai išsijungė 😉.

Daug teigiamų emocijų sukelia priklausymas mini bendruomenei, siekiančiai panašaus tikslo ir naujų žinių įgijimas. Taip pat man labai svarbu, kad visada galiu kreiptis į Beatą, tiek mitybos, maisto derinimo klausimais, tiek patarimais, kurį produktą rinktis parduotuvėje.

Kas sunkiausia. Nepasakyčiau, kad kažko yra itin sunku atsisakyti. Komplikuočiausia, kad maisto gaminimui reikia skirti daugiau ir kokybiškesnio laiko nei įprastai. Tikiu, kad ilgainiui maisto ruošimas vyks sklandžiau (dabar norisi išbandyti kuo daugiau naujų receptų ir maisto derinių (pvz, pirmą kartą nusipirkau TOFU!)) Dar vienas minusas, kad nemažai daržovių yra supakuota plastikinėse pakuotėse, tad pirkti jas man yra nemažas vertybinis barjeras. Visgi, nemažą dalį daržovių galima rasti sveriamų, taip pat stengiuosi rinktis lietuviškas, sezonines daržoves.

Netikėtumas. Iš tikrųjų, aš visada labai daug mąstau (gali taip iš pirmo žvilgsnio ir nepasirodyti, bet tikrai taip yra) ir  neretai nuo tos daugybės minčių pavargstu. Visgi, pradėjusi dalyvauti mitybos programoje po ilgos pertraukos nusileidau iš padebesių į žemę.  Nebegalvoju, kas būtų, jeigu būtų, ir mažiau svajoju, bet darau! Juk turiu sugalvoti, ką valgysiu, tai pasigaminti, pasverti, sutvarkyti indus ir t.t… Suprantu, kad kai kuriems tai gali atrodyti kaip per daug nereikalingos buities, tačiau bent jau šias, pirmąsias savaites tas paprastas aiškumas mane veikia kaip savotiška meditacija.

Savaitės rezultatas

Jau galiu pasidžiaugti pirmaisiais savo rezultatais. Per savaitę nukrito netgi 2 kg.  Sužinojau, kad toks svarus rezultatas yra todėl, nes kartu su cukrumi, pasišalino ir kūne susikaupęs vanduo. Rezultatas tikrai geras, nors kaip ir minėjau, tikslas buvo išmokti sveikai ir subalansuotai maitintis, tad svarstyklių rodmenys neimponuoja😊.

P.S. Sveikas maistas yra ne tik skanus, bet ir nuotraukose atrodo labai labai fotogeniškai!:)

Parašysiu dar!

Sveikai besimaitinanti

Inga

O čia daugiau apie programą

Home made energy bars!

Žinot, kaip mažiems vaikams ateina stadija „viską noriu daryti pats“? Manau, kad aš pastaruoju metu jaučiuosi lygiai taip pat!
Prieš kurį laiką savo Facebook puslapyje dalinausi saldumynų alternatyvomis, kurias galima rasti prekybos centre.
Dabar, kol turiu laiko, nusprendžiau tas alternatyvas pasigaminti pati ir rezultatai pranoko lūkesčius!
Per mažiau nei pusvalandį vos iš penkių ingredientų (+ chia sėklos savo iniciatyva) pasigaminau labai skanius, saldžius sveikuoliškus batonėlius, kuriuos graušiu visą savaitę. Žiūri komisija taip pat šį skanumyną įvertino aukščiausiais balais.

Manau, kad tiems, kurie mano, kad negali atsisakyti saldumynų tokie pakaitalai gali būti pirmas žingsnis sveikesnei mitybai be rafinuoto cukraus!

Receptas ne mano, tad dalinuosi nuoroda: ČIA

Visus, kuriems aktualu minimalizmas ir darnesnis gyvenimas, gyvenant mieste, kviečiu prisijungti prie mano FB puslapio – MINIMALIAI

Gražaus ir turiningo penktadienio!

Vandutės bandutės

Neatsilieku nuo mados ir aš.

Prieš kurį laiką internete išpopuliarėjo „Vandutės bandelių“ receptas (Neklauskit manęs, kodėl „Vandutės“, nes neatsakysiu:) ). Tai sveikuoliškos bandelės, kepamos be miltų ar kepimo miltelių.

Šios bandelės man primena vieną kultinio serialo „Draugai“ epizodą, kuriame Džo pasigardžiuodamas valgo nesėkmingai pagamintą Reičel pyragą (dėl dviejų sulipusių receptų knygos puslapių pyrage buvo ir mėsos, ir žirnelių ir kitų pyragams nebūdingų ingredientų).

A02S-ZiCAAA4x2b

Ir tai itin tikslu, nes nors pačios bandelės ir neturi itin ryškaus skonio (juk jo be trupinėlio cukraus!), tačiau visi jų ingredientai, kaip pasakytų Džo: „GOOD“ tiek sveikatai, tiek figūrai, tiek bendrai savijautai. Šešioms bandutėms iškepti man prireikė:

  1. 200 g. avižinių dribsniųGOOD (baltymų ir ląstelienos šaltinis, antioksidantas, naudingas virškinimui, grožiui (plaukams,  odai ir nagams), protinei veiklai, atminčiai)
  2. 3 kiaušiniųGOOD (vitaminų šaltinis (net 13 įvairių telpa viename kiaušinyje), turi akivaizdžią naudą akims,  padeda išvengti krūties vėžio, stabdo plaukų slinkimą, saugo kepenis nuo riebalų sankaupų).
  3. 400 g. varškėsGOOD (daug kalcio, kuris naudingas kaulams ir sveikam ir kietam miegui. Kuo riebesnė varškė, tuo joje daugiau karotino, vitaminų B1 ir B2)
  4. RazinųGOOD (mažina širdies ligų riziką, natūralus energijos šaltinis, turintis daug kalio, kuris reikalingas širdies raumens veiklai)
  5. Džiovintų slyvųGOOD (mažina „blogojo“ cholesterolio kiekį kraujyje, saugo dantų emalį, turi antibakterinį poveikį, atgaivina veido odą, jaunina ir gerina vidaus organų buklę…)
  6. Sezamo sėklųGOOD ( jose daug mineralų: magnio, kalcio, fosforo, cinko, seleno, taip pat geležies, vitamino B1, naudingųjų skaidulų. Šios sėklos aprūpina organizmą vitaminu E.)

Gaminimo procesas – nieko ypatingo! Viską sumaišai (patariu nepagailėti slyvų ir razinų, nes tuomet bandutės turės daugiau skonio), formuoji bandutes ir kepi 180 laipsnių orkaitėje, apie 30-40 minučių.

Sotu, sveika ir ekonomiška.

Linkėjimai!

 

DSCN9276

Manosios „Vandutės“ bandutės

Apie saldumynus ir kitą maistą

Keičiant požiūrį į daiktus ir vartojimą, neabejotinai keičiasi ir perkamas maistas.

Vienas didžiausių mano pokyčių – sumažintas saldumynų kiekis. Nugalėti trauką saldumynams tikrai nėra taip sunku kaip gali pasirodyti iš pradžių. Deja, vėl susigundyti saldumynais ir „grįžti atgal“ yra lygiai taip pat lengva. Ką aš darau, jeigu vaikštau parduotuvėje ir neabejotinai galiu kažko užsinorėti? Tiesiog gerai atsimenu, koks yra pasirinkto objekto skonis. Prisimenu, kaip aš tą patį saldumyną valgiau praeitą kartą ir kaip mane tai privertė jaustis. Gal tiesiog suvalgiau net nepastebėjusi ir paskui pykau ant savęs, kad niekams išleidau pinigus? O gal pamąsčiau, kad jo skonis yra toks kaip šimtų kitų panašių saldainių, o mane patraukė tik graži pakuotė? Galbūt mane veikia rinkodaros triukai? Gal užsinoriu tam tikro produkto, nes jis puikiai išreklamuotas socialiniuose tinkluose? O gal akį patraukusį skanumyną noriu nusipirkti vien tam, kad įkelčiau į tą patį „Instagram“? Žodžiu, svarbiausia suprasti, koks pasąmoningas troškimas slypi po saldėsio troškimu. Jei atmetu visas galimas priežastis, įskaitant paprasčiausią neturėjimą ką veikti ir vis tiek noriu saldumyno, stengiuosi rinktis kiek galima sveikesnį variantą.

Mano saldumynų pakaitalai:

„Corny“ su riešutais arba bet koks kitas javainis;

Bananas;

Hematogenas;

Uogienė su trapučiu;

Kokoso kubeliai. (Tobula!).

Tai vat tokios mano saldžios nuodėmės (laikui bėgant „nusidėti“ planuoju vis mažiau).

KAS DAR:

Planuodama, ką valgysiu, pradėjau atsižvelgti į turimus produktus. Nes kam specialiai lėkti į parduotuvę pirkti varškės, jeigu turi visus reikiamus produktus omletui? Tai padeda sutaupyti ir , be abejo,  sukontroliuoti maisto atsargas namuose: nereikia su liūdesiu išmesti pasenusių produktų.

Sakau griežtą NE įvairiems skoniniams jogurtukams. Papildomo cukraus man tikrai nereikia. Juos iškeičiau į paprastus natūralius jogurtus.

Visiškai nenaudoju batono. Renkuosi tik duoną ir kiek galima natūralesnės sudėties.

Mano dienotvarkėje atsirado daugiau dėmesio arbatos pertraukėlėms. Visą gyvenimą laikiau save kavos žmogumi ir arbatą gerdavau tik tuomet, kai buvau jau pakankamai persigėrusi kavos. Pastaruoju metu iš naujo atrandu arbatos gėrimo malonumą.

Visada maniau ir sakiau, kad nemėgstu alyvuogių. Dabar jas valgau ir net gardžiuojuosi.

Buvo laikas, kai valgydavau daug makaronų. Dabar jų valgau minimaliai. Juos pakeičiau grikiais arba ryžiais.

Įvairūs trapučiai yra mano gyvenimo palydovai. Anksčiau juos pirkdavau su glaistais. Dabar, apsvarsčiusi beveik trigubą „glaistuotų“ trapučių kainą, pasitenkinu paprastais.

Kolkas tiek.

17094238_10207121035498693_980542553_n

Kvietiniai trapučiai su graikišku jogurtu, bananu ir lazdyno riešutais