Tag Archives: savireflekcija

Keturi mėnesiai minimalizmo. Savirefleksija

Kai pradėjau mažinti savo turimų daiktų kiekį ir pirkti tik tuos daiktus, kurių man tikrai reikia, praėjo  beveik keturi mėnesiai. Tiesa, šie pokyčiai nebuvo kardinalūs, nes vartojimą mažinau ir seniau, tačiau dabar viskas įgijo aiškią formą ir vardą – minimalizmas.

Kai pradėjau į savo gyvenimą diegti minimalizmo idėjas, buvau kupina optimizmo ir motyvacijos, maždaug „Na ir štai, kaip viskas man puikiai sekasi…:)“

Deja, dabar supratau, kad viskas klostėsi puikiai ir dėl to, kad tuo metu buvau bedarbė. Kitaip sakant: turėjau daug gražaus laiko tvarkymuisi, prioritetų susidėliojimui ir laisvalaikiui, o kartu ir minimalizmui.

Paskutinius pora mėnesių dirbdama grafiku 9-18 h. susiduriu su vis daugiau iššūkių, o minimalistinis gyvenimo būdas nebeatrodo toks „easy peasy lemon squeezy“. Tiesa, ši gyvenimo filosofija mane žavi ne ką mažiau, noriu tobulėti ir atrasti naujus dalykus, tačiau ne visada pavyksta elgtis, taip kaip turėčiau ir norėčiau pagal savo įsitikinimus. Tai mane liūdina, erzina, kartais pykdo. Bet galiausiai suprantu, kad tai yra natūralu, toks yra gyvenimas ir apskritai juk ne viskas ateina greitai, ar ne?

Su lengvu kartėliu, bet kartu ir dalele optimizmo, dalinuosi kasdieniais iššūkiais, su kuriais susidūriu, BET kartu ir ieškau išeičių.

  1. Kasdienis, vakarinis maisto ruošimas į darbą. Tikrai nieko sunkaus pasigaminti maisto pirmadieniui ir antradieniui. Sunkiausias dalykas yra tai, kad maistas baigiasi… Tada reikia eiti po darbo į parduotuvę, ko aš iš esmės nemėgstu, ir sugaišti daugybę laiko. Blogiausia, kad net grįžusi namo su maistu, vis tiek neturiu, ką valgyti, nes jis nepagamintas:). Ir taip kasdien. Tobula.
  1. Užkandžių pirkimas darbo metu. Kaip jau supratote iš ankstesnio punkto, dažniausiai maistą nešuosi į darbą, tačiau kartais net ir pavalgusiai norisi tos paskutinės „vyšnios“, užbaigsiančios pietus. Ne visada turiu vaisių, ne visada turiu riešutų ar kokį kitą sveikesnį užkandį. Tuomet, milžiniški antkainiai, šalia darbovietės esančiose parduotuvėlėse, – here I come.
  2. Išmetamas maistas. Bene skaudžiausias dalykas, kurio man nesiseka įgyvendinti, yra racionalus, viso įsigyto maisto suvartojimas. Kai dirbi, jautiesi emociškai atitolęs nuo savo šaldytuvo: neretai pamiršti, ką jau turi įsigijęs, dar dažniau tiesiog neturi noro valgyti turimo maisto ir panašiai. Ir svarbiausia, kad jei seniau ir turėdavau laiko „įkomponuoti“ bet kurį maisto produktą į kokio receptėlio sudėtį, dabar laiko ekspermentams lieka daug mažiau.
  3. Daugiau netvarkos namuose, spintoje. Nemeluosiu, lengva būti tvarkingai, kuomet atsikeli išsimiegojusi, turi laiko ir pavalgyti, ir pasportuoti ir paskaityti. Sunkiau būti tvarkingai, kai turi laiko tik apsirengti ir lengvai užkasti, o grįžusi namo privalai mokytis ( First world problems…).
  4. Daugiau pirkinių, nes gyvenimo aplinkybės priverčia. Na ar aš kalta, kad trečiadieniais rengiamės žaliai, o mano spintoje amžina ESTIJA (taip, aš rengiuosi praktiškai tik trijom spalvom – juodai, baltai ir mėlynai)…?
  5. Neabejotinai daugiau interneto. Kai neturi darbo, internetu gali naudotis bet kada ir buvimas be jo yra kaip savotiška relaksasija. Kai turi darbą, naudojiesi internetu tada, kada gali, ir tai pasiglemžia daugiau mano laisvų minučių nei norėčiau.
  6. Reikia žmogiško poilsio ir nieko neveikimo. Anksčiau turėjau labai daug energijos, kažką išmokti, veikti, rašyti, sportuoti. Dabar irgi turiu daug energijos, bet prieš tai turiu pailsėti ir atgauti jėgas. Kitaip tariant, vis dažniau atsiranda troškimas tiesiog žmogiškai nieko neveikti.
  7. Mažiau laiko mano mylimam Blog’ui.. Čia nieko aiškinti daugiau nereikia ir taip matosi…:(

VISGI, pasikeitęs dienos ritmas neabejotinai turi ir savų pliusų, sustiprinančių mano siekiamą gyvenimo būdą ir motyvaciją. Tam, kad ši savireflekcija neatrodytų tik kaip demotyvuojantis vienos vargšelės pasiguodimas, dalinuosi pokyčiais, kuriais džiaugiuosi.

MOTYVUOJANTIS PAVADINIMAS

  1. Rytais rečiau susidūriu su galvosukiu „Ką šiandien rengtis?“. Because dress code, that‘s why. Apsirengiu greičiau, patogiau ir dažnu atveju – gražiau. 🙂
  2. Niekada gyvenime negėriau tiek daug vandens kaip dabar. Ėmiau vadovautis patarimu: „Jei kažko nori, bet nežinai, ko – greičiausiai nori vandens:)“.
  3. Dirbdama dar labiau pajutau pinigų vertę ir noriu savo uždirbtus pinigus išleisti tik tam, ko man tikrai reikia.
  4. Tikrai nuoširdžiai supratau, kaip nenoriu leisti savo brangaus laiko prekybcentriuose. Paskutinis mano apsipirkimas truko nei daug nei mažai – valandą. Turint omenyje, kad nusipirkau ir batus, ir kelnes (kompromatas) ir dar maisto, tai visai neblogai.
  5. Tikrai perku neabejotinai mažiau nereikalingų maisto produktų. Visiškai atsisakiau saldžių jogurtų, sūrelių (o jie buvo kasdienio mano maisto raciono dalis), „užpilamų košyčių“, pusfabrikačių…Galėčiau vardinti ir vardinti.
  6. Dabar mano namuose ženkliai mažiau daiktų be paskirties. Dar yra kur tobulėti, bet jaučiuosi šioje srityje neblogai pasistumėjusi.
  7. Į mano gyvenimą atėjo sportas ir tai yra nuostabu. Neabejotinai geresnė savijauta, laimės hormonai ir sutvirtėjęs ir padailėjęs kūnas – ir visa tai dėl judėjimo.
  8. Dar viena tema, kurioje jaučiuosi gerokai pasistūmėjusi, yra pinigų taupymas. Tai tikrai nereiškia, kad pinigus kaupiu seife ir niekur neleidžiu. Tiesiog, atsisakiusi pirkinių, kurie man iš esmės nereikalingi, galiu sau leisti mėgautis kitais dalykais (ir jie nebūtinai turi turėti materialų pavidalą). Va čia tai jau labai džiaugiuosi!
  9. Na ir pats pats svarbiausias punktas yra devintas. O svarbus jis todėl, kad net ir susidūrus su nemažai iššūkių, nė karto neteko pagalvoti „Kas čia per nesąmonės, metu tai“. Tvarus gyvenimo būdas man yra labai svarbu. Gal ne visada patogu, gal ne visada lengva, bet labai labai svarbu. Turiu daug motyvacijos ir idėjų. Labai laukiu, o kas toliau..!

Tai tokie sąrašiukai šiai dienai. IKI ir parašysiu lengvesniais laikais <3