Tag Archives: stilius

Kodėl norėjau būti stilinga, bet niekada nebuvau. Antra dalis

Sveiki atvykę,

Ankstesniame įraše minėjau, kad turiu „sandėlį“, kuriame tyliai nugula mano nedėvimi drabužiai. Manau, kad per ilgus metus susikaupęs jo turinys vaizdžiausiai atskleis, kokias klaidas darydavau pirkdama drabužius, ir kodėl geriau jų nekartoti.

Mano „sandėlyje“ daug daugiau drabužių, bet pasirinkau kelis, kurie galėtų būti tarsi viso likusio asortimento atstovai spaudai.

 

Taigi, jau iš pirmo žvilgsnio matyti, kad nedėvimi drabužiai mano „sandėlyje“ yra gana skirtingi, tačiau kiekvienas jų atspindi neatleistinas drabužių pasirinkimo, pirkimo ir kaupimo nuodėmes. Jūsų teismui mano spintos nuodėmių septintukas:

  1. Raudona suknelė, pirkta mokyklos paskutiniam skambučiui. Šiai gražuolei yra nei daug nei mažai – penkeri metai. Per paskutinį skambutį jaučiausi labai graži ir esu už tai šiai suknelei dėkinga. However, paskutinį kartą ją vilkėjau per savo draugės išleistuves. Wait for it… 2013 m…Tai reiškia, kad ši suknelė pažeidžia principą: „Jei nedėvėjai metus, greičiausiai nedėvėsi ir visą gyvenimą“. 
  2. Mamos man pirkti marškiniai. Taip, jie kokybiški, taip jie švarūs ir, pasak jos, netgi pigiai kainavo. Vis dėlto, nė karto nebuvau jų užsidėjusi, nes jie ne tik ne mano stiliaus, bet ir netinka mano figūrai. Ši hipių svajonė pažeidžia netgi du principus. Mano mamos atveju: „Nepirk nereikalingo daikto vien todėl, kad jo gera kaina“, na o mano atžvilgiu: „Nepriimk visų drabužių, kuriuos gali gauti dykai“.
  3. Antikvarinis džinsinis švarkas. Kadaise Panevėžyje buvo tokia parduotuvė „Effigy“. Ji užsidarė labai seniai (aš net „pagooglinau“, kad tai buvo 2010 m.!) ir šis švarkas buvo pirktas galutinio išpardavimo metu už 10 lietuviškų pinigų. Taip, šiam švarkui yra jau septyneri metai, taip aš jį pirkau, kuomet man buvo šešiolika ir taip jis vis dar yra mano spintoj. Jis nėra nei suplyšęs, nei labai susidėvėjęs, tačiau jis yra labai moraliai ir visaip kitaip pasenęs. „Privalu atsisakyti daiktų, kurie tik užima vietą ir nebeteikia džiaugsmo.“ Let it go!
  4. Amerikietiškas studentiškas švarkiukas. Šį švarką pigiai pirkau prieš porą metų. Man jis pasirodė labai stilingas, pašėlęs ir visoks kitoks, buvo metas, kai jį netgi dėvėjau! Visgi, laikas nestovi vietoje, žmonės keičiasi ir labai greitai jis man pasidarė kažkoks lyg ir per mažas. Ne ta prasme, kad sustorėjau, ar panašiai, tiesiog pasijaučiau jam truputį per daug suaugusi…Skamba kaip pigi skyrybų eilutė, bet čia ne jis, čia aš… Taigi, nuodėmė numeris keturi „Nebepirk akivaizdžiai paaugliškų drabužių, nebent tu esi paauglys“.
  5. Vasariškas kombinezonas. Šį trumpą ir man neįprastai atvirą drabužį pirkau prieš porą metų. Buvo labai karšta vasara ir aš sugalvojau, kad noriu naujos suknelės. Nuėjau į mėgstamą second-hand’ą, o ten nebuvo jokios man tinkančios ir patinkančios suknelės. Kad ir kaip kvailai skambėtų,  nenorėjau grįžti tuščiomis, o dėmesį patraukė žaismingas kombinezonas. Buvau kelis kartus jį dėvėjusi, bet nežinau, ar dėl mano drovumo, ar dėl šaltų lietuviškų vasarų, didžiąją savo gyvenimo dalį, jis praleido spintoje. Iš savo patirties galiu pasakyti: „Būna dienų, kai net patys geriausi medžiotojai grįžta tuščiomis.“ Reikia susitaikyti su šiuo faktu, nes kitaip prisipirksite visko tik ne to, ko atėjote, pavyzdžiui, tokį kombinezoniuką.
  6. Romantiška suknelė. Gipiūrinė, balta suknelė pirkta prieš ketverius metus ir dėvėta per vieną iš mano gimtadienių (jei neklystu, tai ir buvo vienintelis kartas, kuomet ją devėjau). Pagrindinė to priežastis labai paprasta – niekuomet nebuvau itin romantiško stiliaus gerbėja,  tačiau tuo metu gipiūras buvo „ant bangos“, tokių ir panašių suknelių buvo pilnas „Lookbook’as“, moterų žurnalai ir parduotuvių vitrinos, todėl ši masinė mada padarė įtaką mano sprendimui. Ši vargšelė jau kelias vasaras iš eilės nesėkmingai stengiasi patraukti mano dėmesį, bet vienintelė mintis, kylanti, kuomet ją matau:  „Neverta pirkti net ir patinkančio daikto, kuris netinka prie tavo stiliaus apskritai“. 
  7. Vintažinė, lengva suknelė. Ši suknelė mano dėmesį patraukė, nes buvo kitokia nei visos. Besimatuojant ją pajutau nostalgiją laikams, kai buvo populiarus natūralesnis stilius ir kuomet merginoms užtekdavo paprastų gėlėtų suknelių ir palaidų plaukų, kad jaustųsi gražios. Atrodė – va, vaikščiosiu su tokia paprastute suknele ir į madą grįš natūralumas, subtilumas ir panašiai. Deja, toks stiliukas negrįžo (kaip netikėta!), o aš ją vilkėdama jaučiausi blanki ir senamadiška. Tiesa, ši suknelė lydėjo mane atostogų prie jūros metu, tad turiu gražių „vintažinių“ nuotraukų, nes pati atrodžiau kaip iš vintažinio filmo. Well, It’s something! Visgi: „Neverta investuoti į kadaise buvusius madingus drabužius, nes, patikėkit manim, jausitės tarsi iškritę iš konteksto“. Nebent jūsų asmeninis stilius ir yra vintažinis. Tuomet pirmyn – prikelkite drabužius naujam gyvenimui!

Tai štai kokia paprasta mano stiliaus paieškų istorija: investavau laiką, ieškodama dalykų, kurių man nereikia. Leidau pinigus daiktams, kurių man (pasirodo!) nereikia. Nereikalingi drabužiai užpildė spintą, tarp jų paskendo daiktai, kurie man tikrai tiko ir patiko. Besistengdama nereikalingus nevykėlius integruoti į savo stilių, bandžiau juos derinti, modifikuoti (pavyzdžiui, kniedės ant juodojo džinsinio švarko), tačiau nieko gero iš to neišėjo. Nereikalingi daiktai sukurdavo man didelę garderobo pasirinkimo iliuziją, kuri ne padėdavo, o apsunkindavo drabužių derinimą. Ką jau bekalbėti apie nuolatinį galvos skausmą ryte – ką rengtis??? Arba kažkokią neracionalią kaltę prieš drabužius, kurių nedėviu, nors man jie tiesiog nebepatinka.

PATARIMAI:

Šiuo metu mano spintoje yra gerokai mažiau drabužių. Didžioji dalis jų dera tarpusavyje, taip pat nebetokie ryškūs ir skirtingų stilių kontrastai (moteriška – pankiška ir pan.). Šiuo momentu jaučiuosi stilingiausia, kokia tik esu kada nors buvusi ir ateityje stengsiuosi dar sąmoningiau rinktis, pirkti ir kaupti drabužius. Mažindama savo drabužių kiekį, neišradau dviračio, bet norėčiau pasidalinti kai kuriais akcentais, kurie galėtų padėti ir kitiems atlaisvinti savo spintą.

  1. Išrinkti nebepatinkančius drabužius. Tai drabužiai, kurie jums netinka, nebepatinka arba su jais jaučiatės negražiai, nepatogiai, žodžiu, tokius, kurie jums nebeteikia džiaugsmo. Tokių drabužių gali būti labai daug, bet nereiškia, kad visus juos reikia mesti į šiukšlių dėžę. Drabužius, kurie yra stilingi, geros kokybės, tačiau man nebepatinka, aš stengiuosi parduoti portale vinted.lt, tačiau ši prekyba, bent jau man, vyksta labai lėtai. Jeigu drabužio neparduodu ilgą laiką, aš tiesiog jį padovanoju draugei ir nebesuku galvos. Jaunatviškus drabužius, kuriems jau esu „per sena“, kartu su savo mamos pagalba padovanoju jaunesnei kaimynų mergaitei. Žinoma, egzistuoja ir labdaros organizacijos tokios kaip „Caritas“, kurioms galima paaukoti nebereikalingą tekstilę. Vis dėlto, svarbu paminėti, kad į jas galima nešti tik tinkamus dėvėti drabužius, taip pat pageidautina, kad drabužiai atitiktų sezoną. Prieš porą dienų sužinojau, kad Vilniuje yra dėvėtų drabužių supirkimo punktas, kuriame priimami tvarkingi, švarūs drabužiai („Mados angaras“), bet iš informacijos internete susidariau įspūdį, kad ten net už firminius drabužius yra mokami centai, priimami ne visi drabužiai ir taip toliau. Jeigu kada nuspręsiu daiktus nunešti ten, būtinai parašysiu, kaip sekėsi. (O gal jūs turite patirties su drabužių supirktuvėmis?)
  2. Išrinkti nebetinkamus dėvėti drabužius. Nebetinkamus dėvėti drabužius nešu į bet kurią H&M parduotuvę: už atneštą bet kokią nebenaudojamą tekstilę šis prekybos centras suteikia 10% nuolaidą kitam pirkiniui (nuolaida galioja kelis mėnesius, nereikia pirkti iškart). Žinoma, galima mąstyti,kad nors ir atneši senus drabužius, nuolaida vėl inicijuoja vartojimą ir panašiai, bet bent jau aš kol kas nematau geresnio varianto, kur  galėčiau dėti seną, nebeišvaizdžią tekstilę ir dar gauti naudos ne tik aplinkai, bet ir sau.  Vėlgi, miestuose yra tekstilės rūšiavimo konteineriai, į kuriuos galima mesti senus drabužius. Tokiu būdu seni drabužiai bus surūšiuoti į tinkamus perdirbti, tinkamus dėvėti ir tuos, kurie išvežami į sąvartyną arba sudeginami (į sąvartyną tekstilės turėtų būti išvežama kuo mažiau, nes sintetiniai pluoštai nesuirę išlieka panašiai kaip plastikiniai maišeliai 50-100 m).
  3. Atnaujinti „namudinį“ garderobą. Natūralu, kad namuose vaikštome apsirengę paprasčiau ir patogiau nei gatvėje. Vis dėlto, tai nereiškia, kad namuose reiktų dėvėti nuskalbtus ir nutampytus drabužius. Tuos drabužius, kurie man yra patogūs, bet galbūt mažiau tinkantys prie bendro įvaizdžio, aš išleidžiu į užsitarnautą poilsį namuose. Namų drabužiai neturi būti dėvimi tol, kol sudils iki paskutinio siūlo. O patogūs, kadaise buvę išeiginiai drabužiai, puikiai gali juos pakeisti. Savotiškas garderobo apytakos ratas, kad ir kaip juokingai tai skambėtų :).
  4. Atnaujinti miego drabužius. Iš tikrųjų, pižamos ir kiti miego drabužiai dažnai kainuoja neracionaliai daug. Medvilniniai marškinėliai, kurių jau ilgą laiką nedėvite, gali puikiai pakeisti viršutinę pižamos dalį, lygiai taip pat paprastos, medvilninės suknelės gali būti dėvimos kaip miego drabužis. Žinoma, tai gali būti pritaikoma tik tam tikrai daliai drabužių, nes vargu, ar miegosi su džinsiniais šortais, palaidine su žvyneliais ir panašiai.
  5. Spintoje laikyti tik to sezono drabužius. Tikrai yra tokių drabužių, kurie yra dėvimi tik tam tikrą sezoną. Pavyzdžiui, šortų, vasarinių suknelių, trumpų sijonų mano dabartinėje spintoje nėra – jie saugiai išvežti į manąją gimtinę. Tai padeda geriau susiorientuoti savo drabužiuose, lengviau išsirinkti, ką renktis ir, neabejotinai, atlaisvina nemažai spintos vietos.
  6. Rūšiuoti drabužius. Visai neseniai surūšiavau drabužius savo spintoje ir šiuo sprendimu esu labai patenkinta. Kuomet sijonai kaba šalia sijonų, švarkai prie švarkų ir t.t, labai aiškiai matyti, kokių drabužių turiu akivaizdžiai per daug ir apskritai daug lengviau rasti tai, ko ieškau.
  7. Pamiršti taisyklę kasdien rengtis skirtingai. Ilgą laiką aš tikrai praktiškai kasdien rengdavausi skirtingai. Dabar mane jau galima sutikti dvi dienas iš eilės apsirengusią labai panašiai :D. Pradėjau keisti tik tam tikrus aprangos akcentus ir iš tikrųjų, tuomet drabužiai ne taip greit atsibosta, o kai rengiesi tai, kas tau labiausiai tinka, sumažėja nuolatinis garderobo kaitos poreikis.
  8. Baigti pirkeliot :). Geresnio žodžio šiam veiksmui apibūdinti negalėčiau sugalvoti. Tam, kad išvengčiau nereikalingų daiktų pirkimo, stengiuosi apriboti save nuo situacijų, kuriose galėčiau užsigeisti impulsyviai pirkti (nebeinu „pasivaikščiot“ į Akropolį ir pan.)

Gal Jūs žinote efektyvių būdų, kaip sumažinti drabužių „sandėliavimą“ ir pasilikti tik reikalingus drabužius? Pasidalinkite komentaruose!

Gražaus vakaro!