Tag Archives: zero waste

Visiškai nepagražintai apie Minimaliai.lt

Sveiki,

Beveik 3 metai prabėgo nuo tos dienos, kai pradėjau rašyti Minimaliai.lt. Per tą laiką daug visko keitėsi, pasikeitė ir mano požiūris į atsakingą gyvenimo būdą bei tinklaraščio rašymą.

Kai pradėjau rašyti, lietuviškų panašios tematikos puslapių ir tinklaraščių buvo vos keli. Mano įkvepėjai buvo užsienio blogeriai, viskas atrodė nauja ir labai įdomu. Temų rašymui buvo daug, dar daugiau buvo dalykų, kuriuos norėjau pakeisti buityje ir požiūryje. Pradžioje entuziazmo netrūko – formavau naujus įpročius, nemažai dalykų atsisakiau iš viso. Apie daugelį atradimų rašiau savo puslapyje, nes atrodė, kad turiu, ką pasakyti ir svarbiausia tuo labai tikiu.

Laikas bėgo, kadaise buvę nauji dalykai tapo įprastais (kad ir tie patys mediniai dantų šepetėliai, kietieji šampūnai, ar plastiko vengimas). Dabar šios temos man yra tarsi išspręsta lygtis – atsakymas aiškus ir nebelikę vietos išvedžiojimams. T.y.  rašyti dar kartą šiomis temomis nematau reikalo.

Pagal tinklaraščio idėją turėčiau būti nuolatiniuose ieškojimuose ir stengtis gyventi vis tvariau ir tvariau…Visgi jaučiuosi pasiekusi mažiausiai vidutinį šiuolaikinio žmogaus tvaraus gyvenimo lygmenį ir nenoriu didžiosios savo laiko ir pastangų dalies skirti buičiai, kategoriškai ieškant daikto be pakuotės ar be plastiko detalės.

Buvo laikas, kai mano facebook feed‘as buvo pilnas aplinkosauginės informacijos – zero waste, minimalizmas, atliekų mažinimas, plastiko atsisakymas, tvarumas… Ilgainiui toks kiekis šios tematikos informacijos ėmė savotiškai nervinti. Supratusi, kad tai niekur nebeveda, didžiąją dalį šių puslapių atsekiau. Tuomet mane ėmė pasiekti daugiau man aktualios informacijos ir tai yra puiku.

Kartais sulaukiu kvietimų papasakoti apie minimalizmą ar atsakingą gyvenimo būdą nedidelėms grupelėms žmonių, bet visus kartus atsisakiau. Pirmiausia dėl to, kad nesijaučiu pasiekusi tokį lygį, kad galėčiau apie tai kalbėti kaip pranešėja. Apsimetinėti, kad žinau viską, nematau tikslo. Taipogi, nesinori savęs sieti tik su tvarumu ar minimalizmu. Taip, tai yra svarbi mano gyvenimo dalis, bet kai matau kitus žmones, kryptingai besidominčius viskuo, kas susiję su tvarumu, kuriančius įvairias iniciatyvas ir t.t, suprantu, kad yra labiau į šią temą įsitraukusių žmonių, kurie ir turėtų būti pagrindiniai tvaraus gyvenimo atstovai bei komunikatoriai.

Supratau, kad tvarūs pasirinkimai mane domina kaip progresyvesnė žmogaus mąstymo forma. Įdomu stebėti kaip keičiasi visuomenė ir kaip atskirus žmones tvariau draugiškiau aplinkai galiu pamotyvuoti aš pati. Nenoriu dalintis užterštų vandenynų nuotraukomis, bauginančiais skaičiais ar procentais, aplinkai nedraugiškais verslo sprendimais, šiukšlių tvarkymo reformomis ar pan (suprantu, kad tai yra aktualu ir svarbu, tačiau šiose srityse neturiu nei kompetencijos nei entuziazmo). Apskritai nemėgstu baksnoti pirštu ir kažko reikalauti iš kitų (tikrai nesu vadovauti linkusi asmenybė😊), labiausiai džiaugiuosi galėdama pasidalinti patirtimi, kelti klausimus, paskatinti susimąstyti. Tai ir yra viena iš pagrindinių Minimaliai.lt tikslų.

Kas toliau?

Minimaliai.lt niekur nedingsta. Galiu įvardinti mažiausiai 3 temas, kuriomis tekstai pasirodys artimiausiu metu. Kaip ir iki šiol, puslapis gyvuos savo ritmu – tekstai nebūtinais sutaps su tos dienos aktualijomis, tačiau bus universalūs.

Gali atsirasti naujų temų. Šie metai man yra knygų metai – skaitymui skiriu daug savo laisvalaikio, mąstau, kad būtų visai įdomu pasidalinti nuomone ir apie knygas.

Linkėjimai

Inga

VALIO bambukiniams ausų krapštukams

Prieš daugiau nei metus pasaulį sukrėtė nuotrauka su jūros arkliuku, uodegėle „apsikabinusiu“ ausų krapštuko kotelį.

Pirmasis mano refleksas tai pamačius, buvo visiškai atsisakyti plastikinių ausų krapštukų. Visgi, laikui bėgant supratau, kad jie itin patogūs ir kitose situacijose (pavydžiui, koreguojant makiažą), tad jau iš turimų kotelių ir vatos gabalėlių pradėjau gamintis savo krapštukus. Tokiu būdu vieną kotelį panaudodavau nesuskaičiuojamą galybę kartų, tačiau reikėdavo investuoti laiko ir gamintis krapštukus ateičiai.

Neslėpsiu, kad tai sukeldavo šiokio tokio nepatogumo, todėl labai džiaugiuosi PAGALIAU Vilniuje, parduotuvėje Zeroteka (Klaipėdos g. 3, Vilnius) suradusi bambukinius ausų krapštukus. Dabar be jokių sąžinės priekaištų galiu juos naudoti tiek, kiek reikia ir būti tikra, kad jie tiesiog susikompostuos😊.

Prieikime prie antrosios įrašo dalies. Atvirlaiškį nuotraukoje gavau iš Tokijo, Japonijos. Jį man atsiuntė žmogus, vardu  Ryoko.

Tai yra vienas mėgstamiausių mano atvirlaiškių, nes pasižymi įdomia tekstūra ir pagamintas, naudojant tradicinę japonišką „Wa-Shi“ techniką. Ornamentai atvirlaiškyje simbolizuoja jūros bankas.

Man šis atvirukas labai gražus, spinduliuojantis ramybę, harmoniją. Manau, kad kaip iliustracija, jis taip pat labai tinka – atsisakę plastikinių ausų krapštukų, prisidedame prie švaresnių jūrų, vandenynų, gamtos.

Zero Waste apsipirkimas parduotuvėje ZEROTEKA (Vilnius)

Sveiki,

Nesu žmogus, kuris mėgtų vaikščioti po parduotuves. Jei atvirai,  man labiau priimtina atsisakyti ir nebepirkti daikto išvis nei ilgai ieškoti tvariausios jam alternatyvos.

Visgi visada labai džiaugiuosi radusi tvarių alternatyvų daiktams, kurie man yra būtini. Jeigu produktą galima apžiūrėti pačiam ir nereikia siųstis iš kito pasaulio krašto – dar 100 kartų geriau!

Prieš kelias dienas lankiausi pačiame Vilniaus centre įsikūrusioje parduotuvėje „Zeroteka“ (Klaipėdos g. 3, Vilnius), kurioje galima rasti ne tik ekologiško, sveikuoliško maisto, natūralios kosmetikos priemonių, bet ir įprastai pakuotėmis parduodamus produktus įsigyti atsinešus savo tarą.

Ir kalbu ne tik apie džiovintus vaisius, sėklas ir riešutus, kruopas, bet ir įvairių rūšių miltus, makaronus, pilstomą aliejų, šampūną, skalbimo priemones, įvairius valiklius buičiai. Pardavėja išdavė, kad greitai „Zerotekoje“ pasirodys ir sveriamas riešutų sviestas…

Taip pat parduotuvėje galima įsigyti įvairių Zero Waste produktų –  natūralios dantų pastos, dantų siūlo, medinių šepečių buičiai, lufos kempinių, geležinių šiaudelių, stilingų gertuvių, termosų… Svarbu ir tai, kad asortimentas nėra baigtinis ir bus pildomas, atsižvelgiant į pirkėjų pageidavimus.

Apsipirkimas ZW parduotuvėje man buvo nauja patirtis, todėl pasileidau plaukus ir išsirinkau nemažai produktų, atsiliepimais apie kai kuriuos jų pasidalinsiu kituose įrašuose.

Daiktai, kuriuos išsirinkau:

  1. Mediniai ausų krapštukai (popierinė pakuotė).
  2. Medinis šepetys indams, keičiama viršūne.
  3. Lufos kempinė.
  4. Apelsinų kvapo pilstomas vonios valiklis (parduotuvės stiklinė tara).
  5. Sveriami avinžirnių miltai (mano stiklainis) ir tobulo skonio džiovinti mangai (medžiaginis maišelis).
  6. Pirmasis mano gyvenime Kombučios arbatos gėrimas (stiklinis buteliukas).
  7. Ekologiškas riešutų sviestas (stiklainis), bolivinės balandos trapučiai be glitimo (popierinė pakuotė, viduje – plastikas), ekologiška užtepelė (stiklainis).

Šitiek daiktų ir beveik jokio plastiko!

Rekomenduoju „Zerotekoje“ (Klaipėdos g. 3, Vilnius) apsilankyti visus, kuriems nesvetimos atsakingo gyvenimo idėjos bei tiems, kurie ieško sveikų maisto produktų, natūralios kosmetikos.

P.S. Nepamirškit savo taros ir medžiaginių maišelių (užmarštukai turi galimybę stiklinės taros įsigyti ir parduotuvėje😊).

Iki!

 

 

ZEROTEKA Facebook puslapis

Sekite MINIMALIAI Facebook’e

Apie tai, kodėl verta atsisakyti vienkartinių indų

Sveiki!

Šį gegužės mėnesį visi norintys galėjo prisidėti prie 30 dienų be plastikinių indų iššūkio. Mano nuomone, plastikiniai indai yra daugiau įprotis, negu būtinybė. Jau kuris laikas gyvenu visiškai be jų ir galiu pasakyti, kad sielos ramybė prieš gamtą ir ateities kartas nėra vienintelė nauda, kurią gaunu jų atsisakiusi.

Pirmiausia, nenaudojant vienkartinių indų lengviau sveikai maitintis. Vienas žmogus, sužinojęs apie šį mano sprendimą nusistebėjo: „O kaip tu perki sveriamą mišrainę???“. BŪTENT. Čia ir yra atsakymas, nes aš jos neperku. Jei žinai, kad iš principo tiesiog nenaudoji vienkartinių indų, susilaikai nuo spontaniško maisto ir gėrimų pirkimo, kuris dažnai būna skanus, bet kaloringas, su daug cukraus ir kitų priedų. Žinoma, visada galima valgyti nesveiką maistą ir ne vienkartiniuose induose, bet tam reikės įdėti pastangų: ieškoti kavinės, laukti, kol maistas bus pagamintas/ gamintis pačiam, o galbūt netgi prašyti maistą supakuoti į jūsų tarą, kas Lietuvoje vis dar nėra įprasta…Kai egzistuoja išorinės kliūtys, maisto pasirinkimas nebėra toks spontaniškas ir atsiranda laiko apmąstyti, ar tikrai esu alkanas ir ar noriu valgyti būtent tai. Taipogi, vienkartinių indų atsisakymas apriboja maisto išsinešti galimybę, bet įpratus pačiam gamintis pietus, vienu šūviu nušaunami du zuikiai: gali būti tikras maisto šviežumu ir dar sutaupyti pinigų!

Atsisakiusi vienkartinių plastikinių indų, supratau, kaip svarbu yra estetiškas maisto pateikimas ir pradėjau mokytis mėgautis maistu. Bene didžiausią skirtumą pajutau plastikinius kavos puodukus iškeitusi į keramikinius: taip atpratau gerti kavą iš plastiko, kad už tokią tiesiog nebenoriu mokėti pinigų. Plastikas, rodos, pats savaime diktuoja atsainumą ir greitį, jautiesi taip, kad kavą reikia paskubomis išgerti, puodelį išmesti, o tada vėl įsisupti į kasdienius reikalus. Kava keramikiniame puodelyje – priešingai, lengvai pristabdo, grąžina į šią akimirką, nes kol mėgausiesi gėrimu, nei vairuosi, nei bėgsi kur nors gatve ar rūkysi už kampo. Lygiai tas pats su maistu. Taip, plastikiniai indai leidžia pietauti bet kur, net ir ant Kilimandžaro kalno, bet normaliomis, kasdienėmis sąlygomis, mano manimu, geriausia pietauti ramiai sėdint prie stalo ir nebūti blaškomam jokių pašalinių veiksnių.

Na ir galų gale, gyvenimas be vienkartinių indų padeda ugdyti valią ir… kūrybiškumą! Vienkartiniai indai daugeliu atvejų yra lengviausias ir mažiausiai jėgų reikalaujantis pasirinkimo variantas, tad jų atsisakymas priverčia ieškoti alternatyvų ir įdomesnių sprendimų. Galbūt pritrukus indų vakarėlyje bus panaudotos lėkštės iš antikvarinio močiutės servizo, galbūt po iškilos gamtoje bus suorganizuotas indų plovimo konkursas (juk tikrų indų lyg niekur nieko neišmesi, o juos išplauti kartais reikia motyvacijos:)), o gal tiesiog krepšyje atsiras vietos metalinei šakutei su gertuve… Variantų, kaip išvengti plastikinių indų yra nė vienas, tačiau svarbiausia yra suprasti, kokia viso to prasmė. O prasmė yra didelė ir svarbi: nauda gamtai, investicija į švarią aplinką, sąmoningumo žinutės maisto gamintojams ir pardavėjams siuntimas, o kartu ir iššūkis pačiam sau.

Visada yra lengviausia panorėti, nusipirkti ir išmesti, bet tvarūs sprendimai vienoje gyvenimo srityje, neabejotinai paveikia ir kitas. Rodos, atsisakai vieno, o keičiasi ir visai kiti dalykai – kaip organizuoji savo dieną, ar rūpiniesi savo sveikata, ką valgai, kaip valgai, kiek pinigų išleidi maistui, ar mėgaujiesi, o gal tiesiog impulso pagautas užkandžiauji…Šie ir dar daugiau klausimų iškyla ėmus gyventi sąmoningiau be vienkartinių indų, o atsakymų į juos ieškojimas padeda tobulėti ir būti dėmesingesniam pačiam sau.

Dar kartą sveikinu visus iššūkio 30 dienų be plastikinių indų dalyvius! Jūs tikri šaunuoliai!

Daugiau apie iššūkį:
https://www.facebook.com/groups/218099841956258/?hc_ref=ARQDRovlNshbnBdhd_TCRk7iCRBqqvlX7LynQILf0aQvcwLnEqBUZIOo_ys6AflSiFk

Inga <3

 

Solidūs šampūnai iš SOLIDU (atsiliepimas)

Sveiki!

Prieš kurį laiką džiaugiausi įsigijusi kietojo, ne plastikinėje pakuotėje parduodamo šampūno iš SOLIDU.

Esu girdėjusi, kad kai kurie panašūs šampūnai tinkamai neišplauna plaukų, palieka juos susiriebalavusius. Vieną iš šampūnų jau pabaigiau (žaliojo su dilgelėmis ir tuminų aliejumi „Grandma said“ man užteko maždaug 12 kartų. Svarbu paminėti,  kad atsiliepė merginų, teigiančių kad joms šampūno užteko ilgiau, tad skaičius 12 – tikrai nėra konstanta), mėlynąjį „Exotic“ – įpusėjau. Ir galiu drąsiai teigti, kad šiais šampūnais galima pasitikėti.

Pliusai:

– Šie šampūnai gerai putoja, lengvai nusiplauna, plaukai tampa švarūs, nėra jokio lipnumo ir riebumo pojūčio.
– Šampūnų sudėtyje yra odai naudingų aliejų, augalų ekstraktų ir natūralių augalinių aliejų.
– Kad įsigytum nebūtina kelti kojos iš namų:).
– Gera savijauta, remiant lietuvišką, aplinkai atsakingą verslą ir pagaliau radus alternatyvą šampūno buteliukams.

Nei pliusai nei minusai:

– Kvapas pradžioje atrodo neįprastas, kažkiek keistas. Visgi, kuo toliau man jis vis labiau ir labiau patinka.
– Išplovus galvą su šiuo šampūnu plaukai bekvapiai (čia vėlgi greičiausiai priklauso nuo plaukų, nes atsiliepė moterų, teigiančių, kad plaukai joms labai kvepia 🙂 ).

Labiau minusai:

– Nors šampūnas išplauna plaukus gerai, plaukai man susiriebaluoja šiek tiek greičiau nei plaunant su paprastu šampūnu. Gal reikia priprasti – nežinau.
– Kaina yra šiek tiek didesnė nei įprastų šampūnų.

Tai tiek mano pastebėjimų apie „Solidu“ šampūną. Aš šia preke likau patenkinta, manau, kad žmonės, mažinantys plastiko vartojimą, gali šaukti EUREKA, nes SOLIDU šampūnai ne tik zero waste, bet ir tikrai veiksmingi:).O ar jums pliusai nusvers šiokius tokius galimus minusus – spręskite patys:).

Solidu kosmetika – https://www.facebook.com/soliducosmetics/

Linkėjimai,
Inga

Kitokie pasikalbėjimai su Ieva

Rašydama magistro darbą darnaus vartojimo tematika, bendravau su daug įkvepiančių žmonių, gyvenančių pagal Zero Waste idealogiją ( Zero waste – tai judėjimas, kuomet žmonės stengiasi kuo labiau minimalizuoti susidarančių atliekų kiekį ir visiškai atsisakyti plastikinių pakuočių).  Visi jie man pasirodė protingi žmonės, įdomios asmenybės su unikaliomis kelio į sąmoningumą istorijomis. Bene didžiausią įspūdį paliko dviejų valandų pokalbis su Zero Waste Lietuva bendruomenės Facebook’e įkūrėja Ieva, kuri man pasirodė labai išmintingas ir savo vietą pasaulyje atradęs žmogus. Net ir po kelių mėnesių vis dar prisimenu kai kurias jos pasakytas mintis. Tikiu, kad įtaigiausiai tiesa skamba iš laimingo žmogaus lūpų. Galbūt dėl šios priežasties pokalbis su Ieva mano galvoje sukėlė tikrą minčių audrą. Pagalvojau, kad nuodėmė būtų nepasidalinti bent keliomis šio prasmingo pokalbio ištraukomis, todėl gavau Ievos leidimą panaudoti jos mintis (jos bus rašomos kursyvu).  Taigi, su džiaugsmu dalinuosi septyniomis Ievos ir šiek tiek mano įžvalgomi apie minimalizmą, zero waste  ir… tiesiog gyvenimą!

1. Nėra vienos laimingo gyvenimo formulės. Tūkstantį kartų girdėta tiesa, kuri pasitvirtina vėl ir vėl. Žmogus visuomenės akyse gali turėti viską, bet viduje jausti, kad kažkas ne taip. Būtent dėl šios priežasties turtuoliai paaukoja pinigus iš išvažiuoja gyventi į vienkiemį, perspektyvūs studentai universiteto suolą iškeičia į savanorystę Afrikoje, o gerai apmokami profesionalai pasuka į visai kitą profesinę kryptį. Pradžioje tokie pasirinkimai atrodo beprotiški ir keisti. Bet vėliau visi taškai ant „i“ sudedami, nes būtent taip ir atrodo individualios laimės paieškos. Ieva taip pat iškeitė gerai apmokamą darbą Vilniuje į gyvenimą nedideliame miestelyje, dirbant sau ir niekada to nesigailėjo, nes toks gyvenimo būdas jai labai tinka.

„Dabar, mano visas gyvenimas, negaliu sakyti, kad atostogos, bet man nereikia nuo nieko ilsėtis. Aš einu į darbą kaip į šventę, einu pasivaikščioti, dar kažką darau ir visuomet daugiau mažiau vienodai jaučiuosi. Žinoma, visokių dramų gyvenime atsitinka, bet aš turiu omenyje, kad man nereikia pailsėti nuo darbo ir dar išleisti tam be galo daug pinigų. Juk dažniausiai žmonės taip ir daro: vakare kažkur išeina, savaitgalį, išvažiuoja atostogų. Reiktų gyventi taip, kad nereikėtų važiuoti atostogų.“ 

2.Žmogaus gyvenimas – daugiau nei tik darbas. Pokalbis su Ieva padėjo iš naujo apmąstyti savo nuostatas apie tai, kaip aš suprantu darbą, kokią vietą jis užima mano gyvenime, ko tikiuosi dirbdama, ar pinigai yra svarbiausias faktorius ir t.t…

Žmonės yra įsukami į darbą. Reikia dirbti, kad nusipirktum kažką, tada vėl dirbti, išmesti ir toks užburtas ratas. Ir kai aš dirbau „normalų“  darbą, mano atlyginimas buvo labai geras, bet visada savaitgaliais bandžiau ištrūkti kažkur į gamtą. Ir aš pastebėjau, kad aš uždirbu daug, bet labai daug ir išleidžiu. Ir daugiausia išleidžiu tam pačiam darbui: kad petraukos metu galėčiau eiti pavalgyti, aprangai, o daugiausia aš išleisdavau, kad pailsėčiau nuo savo darbo…”

3. Visi žmonės skirtingi ir nieko blogo, kad kažkas nemąsto taip, kaip tu. Dažnai žmonėms, turintiems aiškias nuostatas apie gyvenimą, sunku priimti kitų žmonių požiūrį. Niekada nebuvau radikali, tačiau pokalbis su Ieva man dar kartą priminė, kad sąmoningumas yra kiekvieno žmogaus asmeninė kelionė ir prievarta primetinėdamas požiūrį nieko nepasieksi (nebent sieki atmetimo reakcijos). Ne kas kitas, o asmeninis pavyzdys – galingiausia inspiravimo priemonė.

„Kiekvienas žmogus turi skonį gyvenimui: vienų žmonių skonis yra truputėlį aukštesnis ir jam skanesni tikresni, natūralesni dalykai. Kitų skonis yra toks paprastenis. <…> Aš nesakau, kad tai yra gerai ar blogai, aš sakau, kad kiekvienas tą skonį kitokį jaučia.  <…> Savo pavyzdžiu tu gali daryti įtaką savo artimiausiai aplinkai, kuri darys įtaką dar kitai aplinkai. Tai ir yra, ką mes galime padaryti – savo gyvenimą gyventi su savo tiesa geriausiai kaip mes galime. Ir to, iš tikrųjų, pakanka toje situacijoje, kurioje esam..“

4. Minimalizmas nėra nepritekliaus sinonimas. Tiek aš, tiek Ieva pastebime, kad žmonės minimalizmą linkę siekti su nuolatiniu trūkumu. Tai nėra teisinga, nes minimalizmas neverčia atsisakyti reikalingų daiktų. Priešingai – tai pasirinkimas turėti tik tiek, kiek reikia ir ko reikia.

,,Jogos principai teigia, kad visatoje yra begalinė gausa ir visko pakanka visiems. Tiesiog, kai žmogus nori daugiau nei jam reikia,  jis turi kažką, ko kitam, galbūt, trūksta. Dažnai žmonėms atrodo, kad minimalizmas arba Zero waste yra sunku, nes tu atsisakai ir tau kažko trūksta. Bet ne taip yra. Tau tiesiog daug nereikia, nes turi viską ir nė trupučio nė daugiau“.

5. Net ir nedideliai pokyčiai yra vertingi. Kartais susidūriu su žmonių įsivaizdavimu, kad turiu vos kelis daiktus ir kiekvienas mano pasirinkimas yra teisingas, ekologiškas ir nekenkiantis gamtai. Deja, bet tai nėra tiesa, o galbūt net nėra įmanoma. Bet kuriuo atveju, sąmoningas gyvenimas yra procesas ir kiekvienas žingsnis tvarumo link yra vertingas. Panašiai mano ir Ieva, o patikėkit manim, ji gyvena tikrai atsakingai ir, be abejo, laimingai:).

„Negali tiesiog paimti ir iššokti į zero waste, reikia ir į save žiūrėti su tokiu atlaidumu. Tu gyvenai visą gyvenimą kitaip ir jau vienas teisingas, sveikas pasirinkimas į vartojimo mažinimą jau yra geriau nei jokio. Ir nereikia būti sau labai griežtam. Nes kai tu kažką darai ir tau teikia džiaugsmą, tau lengva, kitaip yra viskas ir tu pats sau visai kitaip atrodai… O jei tu bandai kažkokias idėjas parodyt, būdamas  piktas, nes tau sunku, tu nespėji, neturi laiko ar dar kažkokių resursų – visi tai mato. Ir tikrai niekas nesusižavės tomis idėjomis…”

6. Asmeninis pavyzdys – veiksmingiausia idėjų sklaidos priemonė. Kartais atsakingi ir tvarūs pasirinkimai verčia pasijusti visiška keistuole, tačiau vargu ar yra geresnė atsakingo gyvenimo būdo reklama nei laimingas žmogus. Ne pamokslavimu ar reikalavimais, galima priversti žmones susimąstyti, o savo laimingo gyvenimo pavyzdžiu. Panašiai mano ir Ieva:

„Mes galim pakeisti tai, kaip mes gyvenam, kaip aš gyvenu, ką aš darau. Ir tiesiog, tikėdamas tuo, darydamas, kažkas kitas pamatys, prisijungs. Tai yra revoliucija, bet ji tokia va. Pacifistinė, teigiama, konstruktyvi.“

„Aš pradėjau matyti tokius dalykus, kaip pavyzdžiui, tu ateini su maišeliu medžiaginiu į kepyklėlę. Pirkau kruasaną ir paprašiau, kad idėtų į mano maišelį. Žmogus paima tą maišelį ir vieną sekundę tu pamatai, kad jam kažkas klykteli galvoj. Jis tiesiog nesupranta, kas čia vyksta, jam kyla klausimas. Tai turbūt, yra pats didžiausias džiaugsmas, kodėl aš tai ir toliau darau be savo priežasčių asmeninių. Žmonės, dažniausiai pasidomi ir pasidžiaugia. Dažniausiai sulaukiu tik teigiamų atsiliepimų. Ir aš kiekvieną dieną tai matau, ar įsivaizduojat?“

7.Nereikia fanatizmo! Svarbiausia mąstyti galva. Ši frazė po pokalbio su Ieva mane lydi visur ir visada. Niekada savęs neribojau dirbtinai. Tiesiog visada, prieš kažką pirkdama užduodu sau klausimų. „Kodėl aš sumąsčiau tai nusipirkti?“; „Ar man tikrai to reikia?“, „Kur dėsiu senesnę pirkinio versiją namuose?“ ir pan. To pakanka, kad išblėstų pirmasis impulsas „man reikia“ ir galėčiau būsimą pirkinį įvertinti logiškai ir apgalvotai. Dalinuosi dar keliomis Ievos mintimis:

„Man nėra svarbu, kad daiktas būtų naujausias, kažkokios rūšies ar dar kažkoks. Aš manau, kad reikia galvoti su protu, kad daiktas atliktų savo paskirtį, kad netaptų kažkokiu saviraiškos būdu ar būtų naudojamas parodyti,kad turi pinigų ar kažkokį statusą <…> Pas mus daug kas yra labai nukreipta į išorę, o žmonės į materialų pasaulį koncentruojasi. Čia yra gilios priežastys, nes juk lengviau yra nusipirkti kažkokį daiktą, nei jį padaryti idėjus pastangų…Sunkiau susikurti kažkokius santykius, draugystę, kur tu susitinki su žmogum ir tau nieko nereikia eiti nusipirkti, kad praleistum laisvalaikį –  pavyzdžiui, kai tiesiog nueini į parką pasėdėt ir tau smagu.“

Ekologija dabar yra ant bangos. Ir tai irgi yra labai padidėjęs vartojimas, lygiai toks pats perkamas produktas. Ir aš sakau,kad esmė ne rūšiavime, ne tai mus išgelbėti gali, ar ekologiškos prekės. Esmė yra tiesiog su galva pradėti  mąstyti ir susimažinti tuos poreikius ir valgyti tiek, kiek reikia ir turėti tiek, kiek reikia.“

 Ir pabaigai…

„Planeta gali labai greitai viską susitvarkyti: keletas didesnių žemės drebėjimų, cunamių ir viskas. Čia paprasta yra. Mes tik dėl savęs galime būti sąmoningi.  Net sakau ne dėl vaikų, nes jau dabar pradedame jausti pramonės revoliucijos ir plastiko naudojimo pasėkmes. Juk patys naudojam tą vandenį ir valgom tą maistą. O už dešimt metų iš viso nebus aišku kaip ten gali būti. Žodžiu, tik dėl savęs galim čia, dėl nieko kito…“

Labai dėkoju Ievai už mintis, kuriomis ji leido pasidalinti su jumis! Tikiuosi, kad buvo naudinga ir įdomu!

Linkėjimai,

Inga<3

 

Daugiau naujienų MINIMALIAI

Zero waste iššūkis. Trečioji ir ketvirtoji savaitės.

Sveiki visi,

Pirmiausia, atsiprašau, kad praleidau vienos savaitės ZW savirefleksiją, tai nutiko dėl to, kad kompiuteryje neturėjau interneto.

Per šias dvi savaites man atsivėrė akys. Žinau, kad pagal visą logiką turėčiau rašyti apie atsivertimą į ZW ir dar labiau sustiprėjusias nuostatas, tačiau iškart pasakau, kad taip neįvyko.

Iš tikrųjų, turėjau galimybę paragauti naujų, brangesnių produktų, kuriuos įsigyti paskatino stiklinė pakuotė. Savo laimei atradau kuskusą ir gurmanišką baklažanų ir alyvuogių užtepėlę (taip jau norėjosi kažką užsitepti ant duoniuko…), riešutų ir medaus skanėstą, paragavau brangios nugos…Kita vertus, ėmiau pirkti daugiau sveriamų kepinių, bandelių, ko jau ilgą laiką nedarydavau, ir tai man nepatinka.  Rasti kažką saldaus be plastiko – rimtas reikalas, nes net ir popierinėse pakuotėse esantys skanėstai dažniausiai būna supakuoti į plastiką viduje. Džiaugiuosi, kad šį mėnesį pavyko dar labiau sumažinti pridėtinio cukraus kiekį mityboje, visgi, neslėpsiu, kad pasivaišinti skanumynais niekada neatsisakydavau. Tobulų nėra :).

Pajutau ir pirmąjį įprastų daiktų stygių. Baigėsi kosmetinė vata, dantų pasta, praktiškai išseko blakstienų tušo atsargos. Žinau, kad pagal viską turėčiau gamintis dantų pastą, siūtis vatos diskelius ir kitaip ieškoti alternatyvų, bet to daryti nenoriu, nes manau, kad dantų pasta man yra reikalingas produktas (perku ekologišką, be mikroplastiko ir su minimaliu kiekiu fluorido). Tiesa, ėmiau mąstyti apie alternatyvas vatos diskeliams ir artimiausiu metu užsisakysiu daugkartinių.

Gal dėl to, kad ZW iššūkio ėmiausi per anksti, o gal dėl to, kad visko ėmiausi vienu metu, šiomis savaitėmis stygio jausmo jaučiau daugiau nei man įprasta. Kalbu daugiau apie psichologinę būseną, kai supranti, kad gauti sau reikiamo dalyko negalėsi arba jauti kaltę pirkdamas net ir reikalingus daiktus. Esu minimalizavusi savo poreikius ir pirkinius, tad daugelyje aspektų ėmiau jausti neteisybę. Atsižvelgiant į tai, kad vartoju tikrai mažiau nei vidutinis žmogus, o ir stengiuosi rinktis kuo mažiau aplinkai žalingus daiktus, pasijausdavau kaip visiška vargšelė, negalinti nusipirkti kažko elementaraus ir tikrai sau reikalingo. Kai tuo tarpu, aplinkiniai žmonės, kuriems aplinkosauga nerūpi, per dieną sugeneruoja tiek atliekų, kiek aš per savaitę ar dar daugiau laiko, ir nesuka dėl to galvos…Tikiu, kad bet kokie pasirinkimai turi atnešti ne trūkumo, o vidinės pilnatvės jausmus, todėl tai mane atstūmė. Gal tiesiog dar nesu pribrendusi gyventi ZW, kas žino…

Nepaslaptis, kad man patinka minimalistinis gyvenimo būdas, todėl siekiu kuo mažiau laiko praleisti parduotuvėse, kas bent jau ZW kelionės pradžioje praktiškai neįmanoma. Juokas paima prisiminus, kaip norėdama nusipirkti ryžių arba grikių prie ausies tikrinau kiekvienos skirtingos rūšies pakelį, tikėdamasi, kad ryžiai jame „palaidi“, o ne supakuoti į plastikinius maišelius. Visoje parduotuvėje atradau tik du tokius pakelius ryžių (gerokai brangesnius) ir vieną pakelį grikių. Mane apėmė toks absurdo jausmas, kai grįžusi namo pamačiau, kad visgi viduje grikiai buvo supakuoti į plastiką. Ausis ir pakuočių žymėjimai mane apgavo:). Žinoma, suprantu, kad didžiausi ieškojimai būna pradžioje ir radus tam tikrus atitikmenis ir mėgstamas apsipirkimo vietas, pirkimo procesas optimizuojasi ir paprastėja, tačiau šiuo metu dirbu ir neturiu nė menkiausio noro važinėti ir ieškoti kur ir ką įsigyti. Labai vertinu ir saugau savo laisvą laiką.

Iš tikrųjų, tai, kad šiek tiek pakeičiau požiūrį į ZW, nepakeitė mano požiūrio į aplinkosaugines problemas ir ekologiją – ir toliau stengsiuosi vartoti tik tiek, kiek reikia, ir kurti kuo mažiau atliekų. Vis dėlto, minimalizmas man atrodo optimalus variantas atsakingai džiaugtis gyvenimu. Ir tai visai nereiškia, kad ZW atstovai nėra laimingi! Tiesiog visiškas ZW gyvenimas – ne man. O gal teisingiausia būtų sakyti – dar ne man. Nes kas žino…:)

Linkėjimai,

Inga <3

P.S. Šį įrašą iliustruojanti nuotrauka yra užuomina apie mano kitą iššūkį:). Spėkite, ką planuoju daryti:).

Daugiau naujienų – MINIMALIAI

Zero waste iššūkis. Antroji savaitė.

Taigi, prabėgo antroji savaitė, vengiant pirkti bet kokį plastiką.  Jūsų dėmesiui, keletas įžvalgų:

  • Priešingai nei praeitą savaitę, parduotuvėse plastikinės pakuotės nebebado akių – jau žinau, kuriuose skyriuose galėsiu kažką rasti, o kuriuos geriau aplenkti. Tad jei prekių paieška praeitą savaitę užimdavo nemažai laiko, šią savaitę apsiperku kaip niekada greitai.
  • Duonos gaminiams pirkti naudojau tuos pačius kepinių maišelius. Nors „prekinę“ išvaizdą jie praranda greitai, tačiau be problemų gali būti naudojami kelis kartus.
  • Ilgiuosi varškės, tad po ilgos petraukos vėl įsigijau varškės sūrelių „Uriga“, kurie bene vieninteliai yra popierinėje pakuotėje.
  • Šią savaitę teko pirkti drabužį ir atsisakyti parduotuvės siūlomo maišelio. Pamaniau, kad dėti į eilinio prekybcentrio maišą bus nei šis nei tas, tai nusprendžiau atsinešti popierinį dovanų maišelį:). Tokia kaip mini dovana sau išėjo:).
  • Teko nusižengti taisyklėms. Nusipirkau plaukų dažų, nes artėja man svarbi diena, tad jie man būtini.
  • Per dvi savaites plastiko kiekis rūšiavimo maišuose buvo rekordiškai mažas (daugiausia iš pakuočių, pirktų dar prieš iššūkį), kita vertus pastebėjau, kad plastikines atliekas pakeitė stiklainiai ir konservų skardinės.
  • Supratau, kad net ne sezono metu mus pasiekia tiek daug įvairiausių daržovių ir vaisių! Bet kita vertus, didžioji dalis jų yra supakuotos į plastikinius indelius ir indelaičius, tad turiu apsiriboti vos keliomis rūšimis :(.
  • Plastiko vengimas neabejotinai padeda mąstyti kūrybiškai. Ką pirkti, jei pamiršai gertuvę, o visas vanduo yra plastikiniuose buteliukuose? Perki sulą stiklinėje taroje! Ką darai, jei svarbią tau dieną tušas jau bus pasibaigęs, o kitokio nei plastiko pakuotėje,nežinai/nerandi? Susitari skolintis iš draugės! Ir apskritai dalinimasis daiktais yra kažkas TOOKIO! Sąlyginai neseniai atradau šį malonumą ir niekada nepaleisiu.

Kitą savaitę planuoju aplankyti artimiausią turgelį. Galbūt ten rasiu trūkstamus atsakymus.

Iki!<3

P.S. Paveiksliukas iš asmeninės patirties. Pavadinimas: „Plastikas dar ne viskas“.

Daugiau naujienų: Minimaliai

Zero Waste iššūkis. Pirmoji savaitė

Sausio mėnesį buvau pakviesta dalyvauti zero waste iššūkyje ir išbandyti save, iki minimumo mažinant susidarančių atliekų kiekį. Aš ir mano bendraminčiai, kritiškai įvertinę realybę ir savo patirtis, nusprendėme toleruoti stiklą ir popierių, tačiau visiškai atsisakyti plastikinių pakuočių. Praėjo septynios dienos, tad jau suspėjau suprasti, kur įsivėliau.:).

Iš tikrųjų, iššūkis visiškai atsisakyti plastiko yra sudėtingas, nes plastikas yra visur!  Pirmasis kartas parduotuvėje vedė mane į  neviltį, nes tikrają to žodžio prasme nežinojau, ką pirkti ir tiesiog klajojau su keke bananų. Neradau pirkti ir tualetinio popieriaus, tad teko išsisukti su servetėlėmis popierinėje pakuotėje (kas man asmeniškai, buvo juokinga).

Tiesa, daugelio dalykų tokių kaip šampūnas, dantų pasta, micelinis vanduo, tušas ir pan. turiu pakankamai, tad daugiausia teko atsisakyti (arba ieškoti atitikmenų) įvairiems maisto produktams. Itin sunku šią savaitę buvo atsisakyti graikiško jogurto, sūrio, varškės, lašišos, salotų lapų, kurių taip norėtųsi žiemą… Susidariau įspūdį, kad siekiant gyventi visiškai zero waste, veganiškas gyvenimas yra neišvengiamas: nei sūrio, nei varškės ar kitų pieno produktų kitokioje taroje nei plastikas nepastebėjau. Vietoj jogurto ryte valgau avižinius dribsnius, kuriuos radau popierinėje pakuotėje. Popierinėje pakuotėje radau ir makaronų, iš valgiaraščio neišbraukiau tuno, stiklainiuose pardavinėjamos sriubos, nėra problemų perkant didžiąją dalį daržovių, riešutų, vaisių (juos perku medžiaginiuose maišeliuose). Kaip tikras išsigelbėjimas yra popieriuje pardavinėjami duoniukai, stiklinėje taroje parduodamas riešutų sviestas.

Lengvas iššūkis buvo Coffee Inn, kuriame vyrauja plastikiniai indai, užsisakyti maisto. Nors baristos nematė problemų kavą ir kyšą įdėti į keramikinius indus, pamačiau, kad visoje kavinėje nėra nei vieno įrankio, kuris nebūtų plastikinis. Teko valgyti pirštais, apsibarstyti trupiniais ir atrodyti keistai. Still no regrets. Gal tokiems atvejams vertėtų nešiotis šakutę ir šaukštą? O gal šaukštą ir šakutę viename?

Visgi, turėčiau pripažinti, per šią savaitę supratau, kad turėsiu šiek tiek pasukčiauti, nes visgi, noriu valgyti duonos ar kokių nors kitų pilnogrūdo kepinių, kurių popierinėje pakuotėje neteko pastebėti, o į medžiaginius maišelius dėti nenoriu (į juos dedu ir bulves, morkas ir kitas neplautas daržoves). Nusprendžiau pirkti nesupakuotą duoną maišelyje kepiniams ir naudoti jį daug kartų (tikiuosi, kad pavyks).

Tai tokia buvo pirmoji ZW savaitė. Labiau lengva nei sunki. Ateityje turėtų iškilti naujų iššūkių!

Produktyvios ateinančios savaitės!

Linkėjimai,

Inga

 

 

Bambukinis herojus

Labas rytas!
Taip kiekvieną dieną su jumis sveikinasi ne tik žadintuvas, kavos/arbatos puodelis, bet ir dantų šepetukas!
Šiandien siūlau prisidėti prie atsakingo vartojimo visiškai paprastai – kitą kartą įsigyti ne plastikinį, o medinį dantų šepetuką! Efektas tas pats, nieko atsisakyti nereikia, o žingsnis vardan mažesnių šiukšlių kalnų svarbus ir reikšmingas.
Turime sakyti tris TAIP bambukiniams šepetukams, nes:
1.Jų kotelis visiškai suyra ir gali būti kompostuojamas. Vadinasi, išmestas šepetėlis tiesiog natūraliai suirs ir neterš nei gamtos, nei vandenyno.
2.Bambukas pasižymi antibakterinėmis savybėmis. T.y. ant jo kaupsis mažiau bakterijų nei ant įprasto šepetuko!
3.Bambukai labai greitai auga, todėl jų populiacijai masinė šepetėlių gamyba tikrai neatsilieps.
4.Šepetėlių pakuotės – popierinės, o tai yra draugiška gamtai pakuotė.
5.Šie šepetėliai stilingi! Taip primena skandinavišką, minimalistinį daiktų dizainą…
6.Nekainuoja dramblio (tik 4 eur ne akcijos metu:o)!
7.Vien JAV kasmet išmeta 850 mln. nereikalingų dantų šepetukų, kurie tiesiog nugula žemės paviršiuje arba vandenynuose.
Argumentų UŽ daugiau negu pakankamai!
P.S. o jau sunaudotas plastikinis dantų šepetukas net ir išėjęs į penciją gali pasitarnauti valant batus, senus papuošalus, kilimą, kompiuterio klaviatūrą ar tiesiog sunkiai pasiekiamus namų kampelius:)
Skanios kavos!