Tag Archives: zw

VALIO bambukiniams ausų krapštukams

Prieš daugiau nei metus pasaulį sukrėtė nuotrauka su jūros arkliuku, uodegėle „apsikabinusiu“ ausų krapštuko kotelį.

Pirmasis mano refleksas tai pamačius, buvo visiškai atsisakyti plastikinių ausų krapštukų. Visgi, laikui bėgant supratau, kad jie itin patogūs ir kitose situacijose (pavydžiui, koreguojant makiažą), tad jau iš turimų kotelių ir vatos gabalėlių pradėjau gamintis savo krapštukus. Tokiu būdu vieną kotelį panaudodavau nesuskaičiuojamą galybę kartų, tačiau reikėdavo investuoti laiko ir gamintis krapštukus ateičiai.

Neslėpsiu, kad tai sukeldavo šiokio tokio nepatogumo, todėl labai džiaugiuosi PAGALIAU Vilniuje, parduotuvėje Zeroteka (Klaipėdos g. 3, Vilnius) suradusi bambukinius ausų krapštukus. Dabar be jokių sąžinės priekaištų galiu juos naudoti tiek, kiek reikia ir būti tikra, kad jie tiesiog susikompostuos😊.

Prieikime prie antrosios įrašo dalies. Atvirlaiškį nuotraukoje gavau iš Tokijo, Japonijos. Jį man atsiuntė žmogus, vardu  Ryoko.

Tai yra vienas mėgstamiausių mano atvirlaiškių, nes pasižymi įdomia tekstūra ir pagamintas, naudojant tradicinę japonišką „Wa-Shi“ techniką. Ornamentai atvirlaiškyje simbolizuoja jūros bankas.

Man šis atvirukas labai gražus, spinduliuojantis ramybę, harmoniją. Manau, kad kaip iliustracija, jis taip pat labai tinka – atsisakę plastikinių ausų krapštukų, prisidedame prie švaresnių jūrų, vandenynų, gamtos.

Zero Waste apsipirkimas parduotuvėje ZEROTEKA (Vilnius)

Sveiki,

Nesu žmogus, kuris mėgtų vaikščioti po parduotuves. Jei atvirai,  man labiau priimtina atsisakyti ir nebepirkti daikto išvis nei ilgai ieškoti tvariausios jam alternatyvos.

Visgi visada labai džiaugiuosi radusi tvarių alternatyvų daiktams, kurie man yra būtini. Jeigu produktą galima apžiūrėti pačiam ir nereikia siųstis iš kito pasaulio krašto – dar 100 kartų geriau!

Prieš kelias dienas lankiausi pačiame Vilniaus centre įsikūrusioje parduotuvėje „Zeroteka“ (Klaipėdos g. 3, Vilnius), kurioje galima rasti ne tik ekologiško, sveikuoliško maisto, natūralios kosmetikos priemonių, bet ir įprastai pakuotėmis parduodamus produktus įsigyti atsinešus savo tarą.

Ir kalbu ne tik apie džiovintus vaisius, sėklas ir riešutus, kruopas, bet ir įvairių rūšių miltus, makaronus, pilstomą aliejų, šampūną, skalbimo priemones, įvairius valiklius buičiai. Pardavėja išdavė, kad greitai „Zerotekoje“ pasirodys ir sveriamas riešutų sviestas…

Taip pat parduotuvėje galima įsigyti įvairių Zero Waste produktų –  natūralios dantų pastos, dantų siūlo, medinių šepečių buičiai, lufos kempinių, geležinių šiaudelių, stilingų gertuvių, termosų… Svarbu ir tai, kad asortimentas nėra baigtinis ir bus pildomas, atsižvelgiant į pirkėjų pageidavimus.

Apsipirkimas ZW parduotuvėje man buvo nauja patirtis, todėl pasileidau plaukus ir išsirinkau nemažai produktų, atsiliepimais apie kai kuriuos jų pasidalinsiu kituose įrašuose.

Daiktai, kuriuos išsirinkau:

  1. Mediniai ausų krapštukai (popierinė pakuotė).
  2. Medinis šepetys indams, keičiama viršūne.
  3. Lufos kempinė.
  4. Apelsinų kvapo pilstomas vonios valiklis (parduotuvės stiklinė tara).
  5. Sveriami avinžirnių miltai (mano stiklainis) ir tobulo skonio džiovinti mangai (medžiaginis maišelis).
  6. Pirmasis mano gyvenime Kombučios arbatos gėrimas (stiklinis buteliukas).
  7. Ekologiškas riešutų sviestas (stiklainis), bolivinės balandos trapučiai be glitimo (popierinė pakuotė, viduje – plastikas), ekologiška užtepelė (stiklainis).

Šitiek daiktų ir beveik jokio plastiko!

Rekomenduoju „Zerotekoje“ (Klaipėdos g. 3, Vilnius) apsilankyti visus, kuriems nesvetimos atsakingo gyvenimo idėjos bei tiems, kurie ieško sveikų maisto produktų, natūralios kosmetikos.

P.S. Nepamirškit savo taros ir medžiaginių maišelių (užmarštukai turi galimybę stiklinės taros įsigyti ir parduotuvėje😊).

Iki!

 

 

ZEROTEKA Facebook puslapis

Sekite MINIMALIAI Facebook’e

Apie tai, kodėl verta atsisakyti vienkartinių indų

Sveiki!

Šį gegužės mėnesį visi norintys galėjo prisidėti prie 30 dienų be plastikinių indų iššūkio. Mano nuomone, plastikiniai indai yra daugiau įprotis, negu būtinybė. Jau kuris laikas gyvenu visiškai be jų ir galiu pasakyti, kad sielos ramybė prieš gamtą ir ateities kartas nėra vienintelė nauda, kurią gaunu jų atsisakiusi.

Pirmiausia, nenaudojant vienkartinių indų lengviau sveikai maitintis. Vienas žmogus, sužinojęs apie šį mano sprendimą nusistebėjo: „O kaip tu perki sveriamą mišrainę???“. BŪTENT. Čia ir yra atsakymas, nes aš jos neperku. Jei žinai, kad iš principo tiesiog nenaudoji vienkartinių indų, susilaikai nuo spontaniško maisto ir gėrimų pirkimo, kuris dažnai būna skanus, bet kaloringas, su daug cukraus ir kitų priedų. Žinoma, visada galima valgyti nesveiką maistą ir ne vienkartiniuose induose, bet tam reikės įdėti pastangų: ieškoti kavinės, laukti, kol maistas bus pagamintas/ gamintis pačiam, o galbūt netgi prašyti maistą supakuoti į jūsų tarą, kas Lietuvoje vis dar nėra įprasta…Kai egzistuoja išorinės kliūtys, maisto pasirinkimas nebėra toks spontaniškas ir atsiranda laiko apmąstyti, ar tikrai esu alkanas ir ar noriu valgyti būtent tai. Taipogi, vienkartinių indų atsisakymas apriboja maisto išsinešti galimybę, bet įpratus pačiam gamintis pietus, vienu šūviu nušaunami du zuikiai: gali būti tikras maisto šviežumu ir dar sutaupyti pinigų!

Atsisakiusi vienkartinių plastikinių indų, supratau, kaip svarbu yra estetiškas maisto pateikimas ir pradėjau mokytis mėgautis maistu. Bene didžiausią skirtumą pajutau plastikinius kavos puodukus iškeitusi į keramikinius: taip atpratau gerti kavą iš plastiko, kad už tokią tiesiog nebenoriu mokėti pinigų. Plastikas, rodos, pats savaime diktuoja atsainumą ir greitį, jautiesi taip, kad kavą reikia paskubomis išgerti, puodelį išmesti, o tada vėl įsisupti į kasdienius reikalus. Kava keramikiniame puodelyje – priešingai, lengvai pristabdo, grąžina į šią akimirką, nes kol mėgausiesi gėrimu, nei vairuosi, nei bėgsi kur nors gatve ar rūkysi už kampo. Lygiai tas pats su maistu. Taip, plastikiniai indai leidžia pietauti bet kur, net ir ant Kilimandžaro kalno, bet normaliomis, kasdienėmis sąlygomis, mano manimu, geriausia pietauti ramiai sėdint prie stalo ir nebūti blaškomam jokių pašalinių veiksnių.

Na ir galų gale, gyvenimas be vienkartinių indų padeda ugdyti valią ir… kūrybiškumą! Vienkartiniai indai daugeliu atvejų yra lengviausias ir mažiausiai jėgų reikalaujantis pasirinkimo variantas, tad jų atsisakymas priverčia ieškoti alternatyvų ir įdomesnių sprendimų. Galbūt pritrukus indų vakarėlyje bus panaudotos lėkštės iš antikvarinio močiutės servizo, galbūt po iškilos gamtoje bus suorganizuotas indų plovimo konkursas (juk tikrų indų lyg niekur nieko neišmesi, o juos išplauti kartais reikia motyvacijos:)), o gal tiesiog krepšyje atsiras vietos metalinei šakutei su gertuve… Variantų, kaip išvengti plastikinių indų yra nė vienas, tačiau svarbiausia yra suprasti, kokia viso to prasmė. O prasmė yra didelė ir svarbi: nauda gamtai, investicija į švarią aplinką, sąmoningumo žinutės maisto gamintojams ir pardavėjams siuntimas, o kartu ir iššūkis pačiam sau.

Visada yra lengviausia panorėti, nusipirkti ir išmesti, bet tvarūs sprendimai vienoje gyvenimo srityje, neabejotinai paveikia ir kitas. Rodos, atsisakai vieno, o keičiasi ir visai kiti dalykai – kaip organizuoji savo dieną, ar rūpiniesi savo sveikata, ką valgai, kaip valgai, kiek pinigų išleidi maistui, ar mėgaujiesi, o gal tiesiog impulso pagautas užkandžiauji…Šie ir dar daugiau klausimų iškyla ėmus gyventi sąmoningiau be vienkartinių indų, o atsakymų į juos ieškojimas padeda tobulėti ir būti dėmesingesniam pačiam sau.

Dar kartą sveikinu visus iššūkio 30 dienų be plastikinių indų dalyvius! Jūs tikri šaunuoliai!

Daugiau apie iššūkį:
https://www.facebook.com/groups/218099841956258/?hc_ref=ARQDRovlNshbnBdhd_TCRk7iCRBqqvlX7LynQILf0aQvcwLnEqBUZIOo_ys6AflSiFk

Inga <3

 

Zero waste iššūkis. Antroji savaitė.

Taigi, prabėgo antroji savaitė, vengiant pirkti bet kokį plastiką.  Jūsų dėmesiui, keletas įžvalgų:

  • Priešingai nei praeitą savaitę, parduotuvėse plastikinės pakuotės nebebado akių – jau žinau, kuriuose skyriuose galėsiu kažką rasti, o kuriuos geriau aplenkti. Tad jei prekių paieška praeitą savaitę užimdavo nemažai laiko, šią savaitę apsiperku kaip niekada greitai.
  • Duonos gaminiams pirkti naudojau tuos pačius kepinių maišelius. Nors „prekinę“ išvaizdą jie praranda greitai, tačiau be problemų gali būti naudojami kelis kartus.
  • Ilgiuosi varškės, tad po ilgos petraukos vėl įsigijau varškės sūrelių „Uriga“, kurie bene vieninteliai yra popierinėje pakuotėje.
  • Šią savaitę teko pirkti drabužį ir atsisakyti parduotuvės siūlomo maišelio. Pamaniau, kad dėti į eilinio prekybcentrio maišą bus nei šis nei tas, tai nusprendžiau atsinešti popierinį dovanų maišelį:). Tokia kaip mini dovana sau išėjo:).
  • Teko nusižengti taisyklėms. Nusipirkau plaukų dažų, nes artėja man svarbi diena, tad jie man būtini.
  • Per dvi savaites plastiko kiekis rūšiavimo maišuose buvo rekordiškai mažas (daugiausia iš pakuočių, pirktų dar prieš iššūkį), kita vertus pastebėjau, kad plastikines atliekas pakeitė stiklainiai ir konservų skardinės.
  • Supratau, kad net ne sezono metu mus pasiekia tiek daug įvairiausių daržovių ir vaisių! Bet kita vertus, didžioji dalis jų yra supakuotos į plastikinius indelius ir indelaičius, tad turiu apsiriboti vos keliomis rūšimis :(.
  • Plastiko vengimas neabejotinai padeda mąstyti kūrybiškai. Ką pirkti, jei pamiršai gertuvę, o visas vanduo yra plastikiniuose buteliukuose? Perki sulą stiklinėje taroje! Ką darai, jei svarbią tau dieną tušas jau bus pasibaigęs, o kitokio nei plastiko pakuotėje,nežinai/nerandi? Susitari skolintis iš draugės! Ir apskritai dalinimasis daiktais yra kažkas TOOKIO! Sąlyginai neseniai atradau šį malonumą ir niekada nepaleisiu.

Kitą savaitę planuoju aplankyti artimiausią turgelį. Galbūt ten rasiu trūkstamus atsakymus.

Iki!<3

P.S. Paveiksliukas iš asmeninės patirties. Pavadinimas: „Plastikas dar ne viskas“.

Daugiau naujienų: Minimaliai

Zero Waste iššūkis. Pirmoji savaitė

Sausio mėnesį buvau pakviesta dalyvauti zero waste iššūkyje ir išbandyti save, iki minimumo mažinant susidarančių atliekų kiekį. Aš ir mano bendraminčiai, kritiškai įvertinę realybę ir savo patirtis, nusprendėme toleruoti stiklą ir popierių, tačiau visiškai atsisakyti plastikinių pakuočių. Praėjo septynios dienos, tad jau suspėjau suprasti, kur įsivėliau.:).

Iš tikrųjų, iššūkis visiškai atsisakyti plastiko yra sudėtingas, nes plastikas yra visur!  Pirmasis kartas parduotuvėje vedė mane į  neviltį, nes tikrają to žodžio prasme nežinojau, ką pirkti ir tiesiog klajojau su keke bananų. Neradau pirkti ir tualetinio popieriaus, tad teko išsisukti su servetėlėmis popierinėje pakuotėje (kas man asmeniškai, buvo juokinga).

Tiesa, daugelio dalykų tokių kaip šampūnas, dantų pasta, micelinis vanduo, tušas ir pan. turiu pakankamai, tad daugiausia teko atsisakyti (arba ieškoti atitikmenų) įvairiems maisto produktams. Itin sunku šią savaitę buvo atsisakyti graikiško jogurto, sūrio, varškės, lašišos, salotų lapų, kurių taip norėtųsi žiemą… Susidariau įspūdį, kad siekiant gyventi visiškai zero waste, veganiškas gyvenimas yra neišvengiamas: nei sūrio, nei varškės ar kitų pieno produktų kitokioje taroje nei plastikas nepastebėjau. Vietoj jogurto ryte valgau avižinius dribsnius, kuriuos radau popierinėje pakuotėje. Popierinėje pakuotėje radau ir makaronų, iš valgiaraščio neišbraukiau tuno, stiklainiuose pardavinėjamos sriubos, nėra problemų perkant didžiąją dalį daržovių, riešutų, vaisių (juos perku medžiaginiuose maišeliuose). Kaip tikras išsigelbėjimas yra popieriuje pardavinėjami duoniukai, stiklinėje taroje parduodamas riešutų sviestas.

Lengvas iššūkis buvo Coffee Inn, kuriame vyrauja plastikiniai indai, užsisakyti maisto. Nors baristos nematė problemų kavą ir kyšą įdėti į keramikinius indus, pamačiau, kad visoje kavinėje nėra nei vieno įrankio, kuris nebūtų plastikinis. Teko valgyti pirštais, apsibarstyti trupiniais ir atrodyti keistai. Still no regrets. Gal tokiems atvejams vertėtų nešiotis šakutę ir šaukštą? O gal šaukštą ir šakutę viename?

Visgi, turėčiau pripažinti, per šią savaitę supratau, kad turėsiu šiek tiek pasukčiauti, nes visgi, noriu valgyti duonos ar kokių nors kitų pilnogrūdo kepinių, kurių popierinėje pakuotėje neteko pastebėti, o į medžiaginius maišelius dėti nenoriu (į juos dedu ir bulves, morkas ir kitas neplautas daržoves). Nusprendžiau pirkti nesupakuotą duoną maišelyje kepiniams ir naudoti jį daug kartų (tikiuosi, kad pavyks).

Tai tokia buvo pirmoji ZW savaitė. Labiau lengva nei sunki. Ateityje turėtų iškilti naujų iššūkių!

Produktyvios ateinančios savaitės!

Linkėjimai,

Inga