10 daiktų, kurių nebeperku

Kai pradėjau rašyti apie daiktus, kurių nebeperku, supratau, kad nebus taip lengva, kaip galvojau. Tikrai norėjau išvardinti įspūdingą litaniją daiktų, kurių atsisakiau, bet, deja, neradau jų tiek daug, kiek tikėjausi. Iš vienos pusės, gal ir gerai – vadinasi, kad ir anksčiau nepirkau neracionaliai daug. Kita vertus, mano namai ir buitis vis dar nėra tokia, apie kokią svajoju.  Todėl drįsčiau teigti, kad šis sąrašas ateityje dar bus pildomas.

Taigi, dalinuosi keliais dalykais, kurių nebeperku ir kurių man NETRŪKSTA:

1. Maišeliai pirkiniams.

Pamenu, kaip vaikystėje kartu su tėvais eidavome į tuometį Panevėžio turgų pirkti plastmasinių maišelių. Jie buvo spalvoti ir labai ryškūs: su palmėm, dangoraižiais ir netgi liūto galva (taip, šis man įsiminė labiausiai). Dabar tokių maišelių turguose gal ir nebepardavinėja, užtat šiek tiek mažiau spalvotų galima įsigyti bet kuriame prekybos centre. Prieš kelerius metus nemačiau nieko blogo pirkti maišelį pirkiniams kaskart, kai tik turiu ką į jį įsidėti. Bet jau bene dveji metai visur su savimi nešiojuosi medžiaginį maišelį (kuris, tarp kitko, dar ir stilingasJ).

2. Loterijos bilietai.

Buvo laikas, kai juos pirkau gana dažnai. Užsikabinau todėl, kad porą kartų laimėjau nemažas pinigų sumas, po kurių (aišku!), sekė nelaimėjimų virtinė. Tačiau viltis miršta paskutinė, todėl kartais, laukdama eilėje, susigundydavau ir bandydavau laimę vėl. Paskutinį kartą pirkdama bilietą, aš pasakiau sau: jei laimėsi bent 50 ct, kitą kartą galėsi pirkt dar vieną. Jei nelaimėsi – raukiam šitą reikalą.

Užraukėm šitą reikalą.

3. Žurnalai.

Negaliu sakyti, kad pirkdavau žurnalus nuolat, tačiau kartais įsigydavau senesnių žurnalų pigiau vien tam, kad išsklaidyčiau nuobodulį. Aš tiesiog juos perversdavau, paskaitydavau porą straipsnių ir daugiau niekada nebeliesdavau. Iš tikrųjų, tiesiog mokėjau pinigus už paveiksliukus, kurie po to kaupėsi mano namuose nereikalingi ir neskaitomi. Vienintelis žurnalas, kurį aš skaitau ir greičiausiai pirksiu toliau, yra „HAPPY365 DAYS“. Jis man labai patinka savo konsepcija, taip pat jį mėgsta ir mano kambariokės, todėl aš galiu juo dalintis.

4. Užrašų knygelės ir kalendoriai.

Visada mėgau gražias, dailias užrašų knygeles ir kalendorius. Pirkdavau juos, nes tikėjausi, kad tai man padės tapti labiau organizuotai. Vis dėlto, aš jas naudodavau tik pirmosiomis dienomis, o vėliau pamiršdavau apie jų egzistavimą apskritai. Kasmet knygelės buvo pakeičiamos naujomis, o kalendoriai neišnaudoti nugulė į stalčius. Dabar supratau, kad svarbiausiems, stabiliems užrašams man užtenka vienos, paprasčiausios knygelės. Visa kita užrašau į telefoną arba į lipnius lapelius (kurių iš praeities turiu labai daug) ir vargo nematau.

5. Atvirlaiškiai. Turiu pomėgį siuntinėti atvirlaiškius į užsienio šalis. Stengiuosi kiekvienam žmogui parinkti atviruką, kuris jam labiausiai tinka, todėl nenuostabu, kad  dažnai pirkdavau atvirukus įvairiose mugėse ir knygynėliuose. Ilgainiui jų mano namuose susikaupė tikrai nemažai, o aš vis dar gyvenau nuolatinėse paieškose: kažko gražesnio, meniškesnio, originalesnio. Nors pirkdavau atvirlaiškius tam, kad vieną gražią dieną išsiųsčiau, daugelis mano kolekcijos egzempliorių taip ir nebuvo išsiųsti.  Nusprendžiau nebepirkti atvirukų į priekį ir pirmiausia išnaudoti viską, ką turiu prikaupusi.:)

6.Atributai namams.

Žvakės, statulėlės, paveiksliukai, pagalvėlės, smilkalai ir kiti panašūs daiktai neberanda vietos mano pirkinių krepšyje. Pagrindinė to priežastis yra laikina mano gyvenamoji vieta, prie kurios taikyti interjero akcentus tiesiog neapsimoka. Kita svari priežastis yra ta, kad noriu gyventi atviroje, šviesioje erdvėje su kiek galima mažiau daiktų. Kas liečia namų kvapus…Visada maniau, kad smilkalai padeda sukurti bohemišką atmosferą, bet paskui supratau, kad geriausiai ir produktyviausiai jaučiuosi tiesiog išvėdintame, gaiviame kambaryje. Tad smilkalams ir kitokiems kvapalams – ate ate.

7. „Trendinių“ drabužių“.

Tai yra drabužiai, kurie madingi šiandien, bet tu jų nebeužsidėsi jau po pusmečio.  Neoniniai, trumpi marškinėliai, tinklinės pedkelnės, reperio kelnės, akiniai  neįprastais rėmeliais… Žodžiu, visi tie daiktai, kurie įprastomis sąlygomis atrodo nesuprantami ir nesuderinami su tavo stiliumi, tačiau tam tikru metu jie tampa „must have“. Viskas gerai, jeigu tai, kas yra „ant bangos“ dera su mano stiliaus suvokimu ir spintos bagažu. Jei nedera, tiems dalykams  sakau NE.

8. Nagų lakas.

Visada labai mėgau lakuotis nagus ir kažkuomet netgi skundžiausi vienai draugei, kad dirbti ir mokytis yra taip sunku, kad net nėra kada nusilakuoti nagus. Dabar aš turiu kelis universalių spalvų nagų lakus, man jų visiškai pakanka ir tikrai neplanuoju pirkti naujo ir madingo, bet sunkiai priderinamo atspalvių nagų lako.

9. Bižiuterija.

Yra daug labai gražių papuošalų, kurių aš tiesiog nebeperku. Pirmiausia, pastebėjau, kad kasdien nešioju vos dvi poras auskarų, o ypatingesniais papuošalais pasipuošti tenka gana retai. Taipogi, bižiuterija greitai pakeičia spalvą, taip pat dėl mažos kainos tokius papuošalus mažiau saugau, kartais pametu. Tad tiesiog nebematau prasmės investuoti į papuošalus, kurių nenešioju ir kurie atrodo pigiai.

10. Veido prausikliai, pieneliai, akių makiažo valiklis.

Micelinis vanduo kuo puikiausiai atstoja visas šias priemones.

Taigi, štai kaip atrodo mano dešimtukas daiktų, kuriems nebeleidžiu pinigų.

Visada laukiu komentarų ir pasiūlymų: galbūt yra kažkas, ko nebeperkate/arba norėtumėte nebepirkti jūs?

Pasidalinkite komentaruose.