Antra savaitė be socialinių tinklų ir krentantis meteoritas

Sveiki,

Prabėgo dar šešios dienos be socialinių tinklų. Per tą laiką pastebėjau vieną įdomų dalyką – ėmiau prisiminti dalykus! Žinau, kad gali skambėti keistai, bet kasdien mintyse iškyla vis kiti prisiminimai ir nutikimai. Taip pat pasikeitė sapnai. Seniau daugiausia sapnuodavau dabartinį gyvenimą ir spręsdavau realybės problemas. Šią savaitę sapnai daug įdomesni, įvairios situacijos, žmonės ir netgi fragmentas iš serialo „Money heist”. Buvo labai įdomu ir norėjau kuo ilgiau nepabusti:).

Naktį iš antradienio į trečiadienį įvyko įdomus dalykas. Ilgai neužmigome, aš pasakojau vaikystės prisiminimus. Staiga pasigirdo tarsi sprogimo garsas ir kambarį net per uždengtas žaliuzes nutvieskė melsva šviesa. Tai truko tik sekundę. Negalėjome suprasti, kas tai – kiemas buvo tuščias, daugiau neišgirdome nė garso. Nemeluosiu, tą sekundę pagalvojau, kad galimai vyksta kažkas atgamtiško.

Kitą rytą pamačiau straipsnį, kad keistą šviesos blyksnį matė ir daugiau žmonių, gyvenančių vakariniuose Vilniaus rajonuose. Pasirodo, tai buvo visai ne ateiviai, o meteorito kritimas. Tuo metu aš galėjau miegoti, bet nemiegojau, galėjau būti įlindusi į telefoną, bet nebuvau. Kai pamačiau tą melsvą vos sekundę trukusią šviesą, dar kartą supratau, kiek dalykų gyvenime tiesiog nepamatome, tinkamai nesusiklosčius aplinkybėms.

Koks jausmas po petraukos apsilankius socialiniuose tinkluose?

Viskas atrodo gana panašiai – netgi pirma pamatyta nuotrauka yra to paties žmogaus:). Nors esu čia tik dienai ir vėl jaučiu, kad pamažu grįžtu į ankstesnes būsenas. Visada maniau, kad kurti turinį nėra sunku, jei tik neapsimetinėji. Dabar manau, kad kurti turinį yra darbas, o nuo darbo reikia pailsėti:)