Apie mažą praradimą ir išaugusią meilę sau

Pradėsiu nuo pradžių. 23 metus turėjau apgamą ant nosies. Nepasakyčiau, kad dėl jo gyvenau kažkaip kitaip: turėjau draugų, sulaukdavau vaikinų dėmesio, puošdavausi ir apskritai dažniausiai atrodydavau linksma ir pasitikinti savimi. Visgi, mane visą laiką persekiodavo apgamo kompleksas. Turėjau savo „saugiąją“ veido pusę fotografuodamasi, ypač sunku buvo susipažįstant su naujais žmonėmis (kartais netgi pagaudavau žvilgsnį, nukreiptą man į nosį ir jausdavausi nemaloniai, nors ir suprasdavau, kad tai kvaila). Niekuomet nesijaučiau negraži, ar panašiai, bet žinojau, kad ant veido turiu minusą, kurį stengiausi „kompensuoti“. Dėl šios priežasties  leisdavau pinigus drabužiams (ar stilingai atrodydavau, tai jau kitas klausimas), pirkdavau nemažai kosmetikos priemonių, visokių odos šveitiklių, valiklių ir panašiai.  Kartais pagalvodavau, kad jausčiausi geriau, jei apgamo nebūtų, bet  po to sekdavo įvairios mintys: „Jis ne taip ir trukdo“; „Reikia mylėti save, kokia esu“; „Jis mano dalis“ . .. Taipogi, visada buvau už natūralų grožį ir man atrodė, kad pasitikėti savimi turiu sugebėti visuomet nesvarbu, kaip atrodau.

UŽ ir PRIEŠ mintyse dėliojau kelerius metus, kol vieną dieną nuėjau į pasimatymą ir… man nepaskambino. Dabar suprantu, kad tai yra kvaila, bet tuo metu, geriausias viso to paaiškinimas man buvo apgamas! Nusprendžiau, kad ilgiau taip gyventi nebegaliu (:D) ir kaip tyčia į akiratį pakliuvo apgamo šalinimo procedūros pasiūlymas! Sumokėjau 48eur. už apgamo ištyrimą ir pašalinimą moderniame estetinės ir lazerinės medicinos centre „Era Esthetic Avenue“, esančiame Vilniuje.  Šiltuoju metų laikotarpiu apgamai veido srityje NEŠALINAMI, todėl vizitas pas gydytoją buvo nukeltas net keliems mėnesiams. Apie procedūrą galėčiau pasakyti tik tiek: apie 15 min. trukmės, visiškai neskausminga procedūra, atliekama švelniai ir profesionaliai. Iš tikrųjų,pats šalinimas pasirodė toks paprastas ir greitas, kad man buvo sunku patikėti, kad šitiek laiko dvejojau. Vietoje apgamo liko maža žaizdelė, kurią turėjau tepti gydytojos išrašytais vaistais. Poros dienų bėgyje užsidėjo šašelis, kuriam nukritus, liko mažas įdubimas, kurį tepiau vaistais ir  „Bio-Oil“ aliejumi. Dabar, praėjus  daugiau nei metams, man ant veido tėra mažytis randas, kurį lengva paslėpti net su paprasčiausia kremine pudra (net ir tai ne visada darau, nes nematau poreikio).

Iš tikrųjų, galiu pasakyti, kad išorinis gyvenimas, pasišalinus apgamą ant veido, nepasikeitė – gyvenu panašiai, bet jaučiuosi 100% geriau.  Esu visiškai patenkinta savo veidu, nes manau, kad jis yra būtent toks, koks turi būti. Nebejaučiu vidinio spaudimo visada gerai atrodyti, kad tik kompensuočiau savo vidinį nepasitikėjimą: be problemų galiu išeiti  į miestą visai nepasidažiusi ar apsirengusi paprasčiausią džemperį. Nebematau poreikio nuolatos atnaujinti garderobą, pirkti papildomas kosmetikos priemones, ar darytis asmenukes „iš patogių“ kampų, kad tik atrodyčiau graži :). Iš tikrųjų, manau, kad sveika mityba, sportas ir minimalus makiažas  yra viskas ko reikia, kad jausčiausi puikiai, bet toks savęs vertinimas neatėjo per vieną dieną.

Viena garsi mados tinklaraštininkė savo knygoje įvardina 15 makiažo priemonių ir 11 makiažo šepetėlių must-have. Aš pristatau paprastus ir visiškai nemokamus 6 must-have, kurie man padėjo pamilti save:

1. Rūpinimasis savimi. Kas apima sveiką mitybą, sportą ir daug vandens. Taip maitintis man net įdomiau. Visada kirba mintis, ką čia dar sveiko paragavus ;). Geriausiai rezultatai matyti senose nuotraukose. Įdomu stebėti veido odos, plaukų, laikysenos pokyčius ir pan.
2. Dažnas žvilgtelėjimas į veidrodį. Visada. Net anksti ryte, kai esu susivėlus ir užsimiegojus. Tai padeda susigyventi su savimi nedemonizuoti savo išvaizdos be makiažo. Taip, su makiažu visos atrodom įspūdingiau, bet tai nėra priežastis ignoruoti savo tikrąjį veidą.
3. Subtilumas ir minimalizmas. Nesvarbu, ar tai būtų aiškūs ir paprasti drabužių siluetai, neiššaukiantis makiažas ar keli paprasti papuošalai. Laikausi taisyklės, kad grožis slypi paprastume.
4. Sterilumas socialinėse medijose. „Seku“ tik tuos žmones, kurie mane įkvepia ir motyvuoja. Jeigu informacija verčia jaustis prastesne, neįdomia arba skatina nuolat vartoti – tai ne man. Mano naujienų sraute nerasite daugybės garsių žmonių, kurie socialinėje erdvėje veikia kaip gyvi reklamos stendai.
5. Adekvatus savęs vertinimas. Viešojoje erdvėje itin mėgstama moteriškumą susieti su tobula išvaizda. Atrodo, kad kiekviena save gerbianti moteris NEGALI sau leisti net nosies iškišti iš namų, būdama nepasitempusi ir atrodydama paprastai. Visgi, gyvenimas taip neveikia. Kartais ilgai ruoštis nebūna laiko arba noro ir tai visai nereiškia, kad savęs nemyli, neprižiūri ar esi prastesne už profesionaliai mokančią pasidažyti kaimynę. Jei jau norit lygintis su kažkuo kitu, lyginkit tuomet, kai sau atrodot puikiai! Nors ne, nelyginkit.. Neverta
6. Atvirumas sau. Iš savo patirties žinau, kad su vienais trūkumais susigyventi lengva: apie juos žinai, bet per daug nesuki galvos. Kiti yra labiau asmeniniai, juos net nebūtinai turi pastebėti kiti, bet jie verčia jaustis blogiau ir nepasitikėti savimi. Mylėti save yra labai svarbu, bet meilė yra negalima be atvirumo. Aš tik po daug metų pripažinau sau, kad nesugebu savęs visiškai pamilti, turėdama apgamą ant veido. Jeigu dvejojate dėl kokio nors ramybės neduodančio, bet ištaisomo bruožo, priimkite šį įrašą kaip padrąsinimą! Gana problemas dangstyti po makiažu, drabužiais, nuotraukų retušavimu. Drąsinu imtis spręsti tikrąsias nepasitikėjimo savimi priežastis (kurios nebūtinai išorinės). Pažadu, daug atradimų :).

Merginos, o kas jums padeda pasijusti gražioms? Pasidalinkite!

                                                                                  <3

P.S. Visus, kuriems aktualu minimalizmas ir darnesnis gyvenimas, gyvenant mieste, kviečiu prisijungti prie mano FB puslapio – MINIMALIAI