Apšviestoji (Tara Westower) – apie augimą disfunkcinėje šeimoje ir išsilaisvinimą nuo iškreiptos realybės
Knygą „Apšviestoji“ perskaičiau per kelias dienas ir ji man paliko didelį įspūdį. Knygos autorė Tara Westower atvirai ir jautriai aprašo savo vaikystę ir paauglystę, augant mormonų radikalų šeimoje – be medicininės pagalbos, mokyklos, gyvenant pagal keistas, loginio pagrindo neturinčias tėvo įvestas taisykles ir periodiškai ruošiantis vis naujai pasaulio pabaigai.
Man patiko, kad knygoje dėmesys skiriamas ne tik traumuojančioms patirtims vaikystėje, bet ir tokio iškreipto gyvenimo pasekmėms jau suaugusiam žmogui. Daug dėmesio skiriama kraujo šauksmui, atskleidžiama, kaip sunku nustoti teisinti skaudinančius ir žeminančius artimųjų poelgius, o dar sunkiau nutraukti toksiškus ir niekur nevedančius ryšius.
Knyga yra suskirstyta į tris dalis. Trumpai apie kiekvieną iš jų:
Pirmoje dalyje susipažįstame su Tara, kitais Westower šeimos nariais ir iškreiptais principais, kuriais funkcionuoja šeima.
Taros tėvas. Mormonų fanatikas, nuolat besiruošiantis pasaulio pabaigai, neigiantis valstybines mokyklas ir mokslu pagrįstą mediciną.
Taros mama. Savo tapatybę praradusi ir visiškai prie vyro prisitaikiusi moteris, prieš savo valią tapusi pribuvėja, o po to garsiausia homeopate ir žolininke apylinkėje.
Westower vaikai. Tik vyresnieji Taros broliai turi gimimo liudijimus ir yra peržengę valstybinės mokyklos slenkstį. Vyresnieji du vaikai paliko tėvus ir savo jėgomis įstojo į koledžą ir mažai dalyvavo šeimos gyvenime. Jauniesnieji (tarp jų ir Tara) dirba tėvo metalo įmonėje paprastais darbuotojais, dažnai rizikuodami savo sveikata ar net gyvybe ir gyvendami pagal tėvo diktuojamas namų taisykles.
Šioje dalyje vyksta daug sunkiai suvokiamų dalykų. Net kelios skirtingus šeimos narius ištikusios traumos, gydomos tik mamos tepalais ir užpilais (dažnai apskritai nusistebėdavau, kaip šitie žmonės išgyveno šitiek laiko nežuvę). Tėvo perdėtas tikėjimas Dievu ir to primetimas visai šeimai, psichologinis šeimos narių žlugdymas ir bandymas priversti paklusti, abejingumas ir realybės neigimas (nematau – vadinasi, nėra). Galų gale visų ignoruojamas fizinis smurtas iš vieno vyresnių brolių. Tokioje iškreiptoje realybėje gyvena Westower šeima.
Ne veltui recenzijos pavadinime paminėjau iškreiptą realybę – Westower šeimos gyvenimas yra visiškas chaosas, nes tėvai nėra kardinalūs despotai, kurių būtų galima vienareikšmiškai nekęsti. Kartais jie gali būti švelnūs ir netgi suteikti tai, ko trokšti (ypač jeigu elgiesi taip, kaip reikia) ir sudaryti įspūdį, kad viskas šeimoje gerai. Tas pats galioja ir sadistui Taros broliui Šonui – vieną dieną tampęs Tarą už plaukų ir grūdęs jos veidą į unitazą, kitą – jis geranoriškai padeda įsirengti užraktą Taros kambaryje. „Myliu tave, Sežoji Masute”. Dėl daugybės neatitikimų Taros galvoje viskas maišosi – galbūt tai net agresija ir smurtas, o tik nekaltos brolio ir sesers peštynės?
Antroji dalis. Tara išvyksta mokytis į koledžą.
Tara palieka tėvų namus, tačiau šeimoje išmoktos tapatybės dalis jos nepaleidžia. Koledže ji susiduria su mokymosi sunkumais (vienintelis jos išsilavinimas iki tol buvo mamos vedamos pamokos ir savarankiškas mokymasis), visgi, jai kur kas sunkiau išgyventi ištikusią tapatybės krizę. Su savo augimo patirtimis, ji jaučiasi „Nenormali“ ir kitokia nei kiti… Kita vertus, praplėtusi akiratį, ji dar labiau atitrūksta nuo artimųjų, nes nebegali priimti savo šeimos gyvenimo kaip normalaus ir tikėti neracionaliu, tėvų įteigtu pasaulio vaizdiniu. Tara yra tarsi pakibusi tarp niekur – per daug keista, kad pritaptų prie naujos aplinkos ir kartu per daug suprantanti, kad vėl galėtų priimti iškreiptą savo šeimos realybę.
Trečioji dalis. Skaudus, bet būtinas atsiskyrimas nuo dalies šeimos narių.
Iškraipyta realybė taip paveikė Tarą, kad ji nėra tikra dėl dalies savo prisiminimų. Galbūt viskas tėra jos galvoje? Šiame skyriuje įvyksta esminiai lūžiai – įgydama išsilavinimą ir plėsdama akiratį, Tara nebegali įgyvendinti nusistovėjusio šeimos elgesio modelio ir suvokti savęs kaip seniau, todėl ryšiai su šeimos traumą neigiančiais namiškiais nutrūksta. Tara myli savo šeimą, tačiau renkasi apsaugoti save.
Išvada: Knyga „Apšviestoji“ man paliko didelį įspūdį dėl savo gilumo ir visapusiškumo. Tai daugiau nei knyga apie religinių fanatikų šeimą ir iš jos pabėgusią dukrą. Ši knyga apima vaikystės disfunkcinėje šeimoje paliktą traumą ir jos etapus net atsitraukus iš toksinės aplinkos. Tai knyga apie pasirinkimą tarp savo tapatybės ir buvimo šeimos dalimi, tarp tiesos ir pažįstamos, bet dirbtinai sumodeliuotos realybės. Ir dar, be abejo, čia rašoma apie išsilavinimo svarbą, kuris atveria pasaulį, padeda apginti save, užsiauginti vidinį stuburą.
Vertinimas: 10/10