Detektyvinis trileris „Karalystė“  – pirmas kartas su Jo Nesbø

Kaip jau galėjote suprasti iš pavadinimo, detektyvai nėra mano mėgstamiausias žanras. Per savo gyvenimą, esu skaičiusi tik vieną detektyvą –  nedidelę Agatos Kristi knygelę „10 negriukų“. Juokingai mažai patirties kokybiškam knygos vertinimui, ar ne? Būtent dėl šios priežasties norėčiau ne tiek vertinti, kiek kukliai pasidalinti savo įspūdžiais, skaitant Jo Nesbø knygą „Karalystė“.

Siužetas. Veiksmas vyksta kalnų miestelyje, kurį pavadinčiau norvegiškuoju Tvin Pyksu. Melancholiška, šalta, žiemiškai slogi nuotaika skaitytoją lydi visoje knygoje. Tai istorija apie Opgardų brolius – romų ir pragmatišką vyresnėlį Rojų ir charizmatišką avantiūristą Karlą. Rojaus ir Karlo namai įsikūrę netoli pavojingo skardžio, kuriame autoavarijos metu žuvo brolių tėvai. Net ir būdami labai skirtingi, Rojus ir Karlas visuomet buvo artimi, o likę našlaičiais suartėja dar labiau. Užaugus brolių keliai išsiskiria – Rojus lieka gimtajame miestelyje ir dirba degalinėje, tuo tarpu Karlas išvažiuoja mokytis į JAV. Vieną dieną Karlas nusprendžia grįžti į namo ir tai padaro ne vienas, o kartu su egzotiška sužadėtine Šeron bei avantiūristiška idėja įkurti SPA viešbutį ir taip paversti gimtąjį miestą turistų traukos centru.

Karlo grįžimas išjudina ramią miestelio kasdienybę – kol gyventojai yra gundomi investuoti į rizikingą SPA projektą, apylinkes krečia nelaimės, o pražūtingasis skardis ima reikalauti naujų aukų. Slogumas neapleidžia ir brolių Opgardų namų. Į dienos šviesą ima lįsti tamsios praeities paslaptys, į brolių pusę šnairuoja įtarus miestelio lensmanas (norvegiškas šerifo atitikmuo), ir lyg to būtų negana, tarp Rojaus ir Karlo žmonos Šenon ima megztis jausmai.

Nors pagrindinės knygos dramos sukasi apie santykius disfunkcinėje šeimoje ir neišaiškintus, paslaptingus nusikaltimus, man patiko, kad buvo palikta vietos ir romantinės meilės linijai.  Knyga man pasirodė gana įvairialypė (yra ir išminties perliukų. Vien ko verti brolių dėdės žodžiai: „Jei esi iki kaklo mėšle, nebūtų labai protinga nukabinti nosį“ 😀 ), todėl, mano nuomone, galėtų patikti įvairiems skaitytojams. Vis dėlto, man pasirodė, kad istorija kiek per daug ištempta, o kai kurie veikėjai ir situacijos nelabai ką davė pačiai istorijai, tad galbūt, jų galėjo ir nebūti.

Knygos pabaiga mane sukrėtė iki širdies gelmių. Atrodo, tiek daug visko vyko, o standartiškai baigėsi tuo pačiu broliams Opgardams įprastu finalu. Nuoširdžiai tikėjausi, kad viskas pasisuks kitaip, bet juk dėl šeimos viskas galima.,, Juk šeima svarbiausia, ar ne?

Vertinimas: 9/10 Iš kitų skaitytojų atsiliepimų susidariau įspūdį, kad „Karalystė“ nėra tarp geriausiųjų Jo Nesbø kūrinių, visgi, man ši knyga patiko. Intriga buvo išlaikyta nuo pradžios iki galo, o meistriškai įtraukiančios skyrių pabaigos tiesiog neleido užversti knygos. Skaityti šią knygą man priminė tą jausmą, kai žiūri labai įdomų serialą ir vos pasibaigus serijai, pirštai patys paspaudžia „play“.

Knygos ir serialai, kuriuos prisiminiau skaitydama:

• Šeimos paslaptys, disfunkciniai santykiai šeimoje – „Mergina iš niekur“ (Cheryl Diamond)
• Nusikaltimai, psichopatiškas protas ir požiūris į pasaulį – „Kolekcionierius“ (John Fowles)
• Melancholiška. „spooky“ nuotaika – serialas Tvin Pykso miestelis
• Tobulas, iki mažiausių smulkmenų apgalvotas nusikaltimas – serialas Pinigų namai (Money heist)