„Hamnetas“ (Maggie O’Farrell). Abejingų nepaliksianti knyga. Vasaros must read!

Apie „Hamnetą“ sužinojau laukdama degalinėje. Akis patraukė didžiulis reklaminis stendas. Nustebau. Naujas „Hamleto“ leidimas ir dar taip aktyviai reklamuojamas? Kažkas netikėto. Po minutės supratau, kad akys mane apgavo ir didžiulėmis raidėmis užrašytas vardas skiriasi viena raide – „Hamnetas“.

Žinote, kai paimate į rankas knygą ir apima jausmas, kad knygą su panašiu siužetu jau esate laikę rankose? „Hamneto“ išskirtinis siužetas mane patraukė iš karto. Tai yra istorinis romanas, kuriame tikri įvykiai persipina su autorės talentu kurti magišką istoriją. Nesurasiu geresnių žodžių apibūdinti knygai nei parašyta jos nugarėleje:

Apie knygą:

Ši knyga yra įkvėpta Viljamo Šekspyro sūnaus Hamneto gyvenimo istorijos. Veiksmas vyksta 1596 m. Stratforde, Viljamo Šekspyro šeimos namuose, kuriuose auga vienuolikmečiai dvyniai Džudita ir Hamnetas bei vyresnė dukra Siuzana. Šekspyras ilgus metus gyveno Londone atskirai nuo šeimos. Į užsienį išvykęs su pretekstu tęsti tėvo pirštinių siuvimo verslą, Šekspyras pamažu atrado savo pašaukimą ir pradėjo kurti teatrui bei statyti pjeses. Šekspyro vaikų motina Agnesė yra ypatinga moteris – žolininkė, pasižyminti labai stipria nuojauta, turinti ypatingą ryšį su gamta, kaimo keistuolė. Ją būtų galima pavadinti ragana. Ji visada pasąmoningai žinojo, kad turės du vaikus, tad gimę ir paaugę trys vaikai buvo jai kaip galių išmėginimas ir tam tikra paslaptis. Per mažytę blusą laivu atkeliavusi maro epidemija skausmingai paliečia šeimą – suserga vienas iš dvynių. Taip ima pildytis pranašystė, kad Agnesei lemta turėti tik du vaikus…

Bet čia autorė meistriškai audžia istoriją ir per dvynių ypatingą ryšį, sapniškame šios knygos pasaulyje, nutinka stebuklinis momentas. Meistriškai atskleidžiami veikėjų charakteriai ir psichologija, nė sekundei neleidžia abejoti, kad netgi su šiais, rodos, nerealistiškais momentais, istorija yra tikra, o joje veikiantys žmonės galėjo egzistuoti  tiek prieš kelis šimtus metus, tiek galėtų panašius išgyvenimus patirti šiandien.

„Hamnetas“ yra būtent tokia knyga, kokias mėgstu – istorija realistiška, tačiau nebuitiška, yra magiškų momentų, kurie neprasilenkia su sveiku protu. Veikėjų psichologiniai portretai vystomi organiškai, niekas nepritempta, visiems įvykiams knygoje rutuliotis skirta pakankamai laiko.

Knyga yra tikrai labai gražiai parašyta. Bene didžiausią įspūdį man paliko autorės talentas atskleisti veikėjų charakterius ir perteikti išgyvenimus. Ne kartą skaitydama knygą susijaudinau iki širdies gelmių, teko ir ašarą nubraukti… Nors istorija vyksta XVI a. pab. autorei pavyko paliesti kažką fundementaliai bendražmogiško, rodosi, kad skaitant išsitryna laiko ir erdvės ribos.  Ne kartą ir ne du pamąsčiau, kiek daug visais laikais aktualių dalykų paliečiama šioje knygoje – buvimas savimi, pašaukimo paieškos, nepritapimas prie visuomenės, augimas disfunkcinėje šeimoje, pareiga tėvams, vaikams, visuomenei, vyro ir moters santykiai, santykių atšalimas, netekties skausmas, susitaikymas su tragedija ir kitos…

Mano nuomone, ši knyga turėtų patikti tiems, kurie mėgavosi skaitydami:

• 100 metų vienatvės (Gabriel García Márquez)
• Dvasių namai (Isabel Allende)
• Silva Rerum (Kristina Sabaliauskaitė)

Vertinimas 10/10. Knyga pasirodė būtent tokia, kokia ir turėtų būti.