„Iš dangaus nukrito trys obuoliai“ (Narine Abgaryan) – šimtas metų nuošalaus armėnų kaimo vienatvės

„Iš dangaus nukrito trys obuoliai: vienas obuolys tam, kas matė, kitas – tam, kas papasakojo, o trečias – tam, kas klausėsi.“ Taip baigiasi tipiška armėnų pasaka. Ir nuo tokio pavadinimo iš, atrodo, kasdieniškų darbų, namų apyvokos rakandų ir žmogiškų aistrų rašytoja Narine Abgaryan pradeda kurti magišką pasaulį.

Knygos veiksmas vyksta nuošaliame Armėnijos kaime kalnuose. Nualintame karo, bado ir kitų nelaimių krašte gyventi liko tik vyresnio amžiaus žmonės – kiti arba žuvo arba išvažiavo. Kiekvieno kaimo gyventojo istorijai dedikuoti atskiri skyriai. Geriau pažindami kaimo gyventojus susipažįstame su armėnų kultūra, tradicijomis, virtuve ir herojų protėviais, kurie buvę ypatingi. Kaime vyrauja bendruomeniškumas ir įvairūs ritualai, visgi įdomiausia tai, kad iš pirmo žvilgsnio nuspėjamoje kasdienybėje vyksta stebuklai iš kurių gimsta nepakartojama ir įstabi kaimo ir jo žmonių istorija. Čia aplanko mirę artimieji, o berniukas mato iškeliaujančias mirusiųjų dvasias, čia gyvena ir kažko laukia paslaptingas povas, baltomis kaip pūkai plunksnomis, būtent čia netikėtai pastoja jauniausia kaimo gyventoja – 58 metų, Anatolija.

Ši knyga yra tokia, kokios man patinka. Daug dėmesio veikėjams ir jų istorijoms atskirai. Mielas ir keistai širdžiai pažįstamas kaimo gyvenimas. Keliaujame laiku – stebime, kas buvo praeityje ir vėl sugrįžtame. Herojų istorijos užburiančios ir neeilinės. Jose netrūksta skausmo ir negandų, bet vis tiek kažkas iš aukščiau randa būdų kaip pranešti apie save.

Perskaičiusi šią knygą susidomėjau armėnų tautos istorija. Šioje knygoje yra epizodų apie karą, kurie yra dar liūdnesni dabartinių aktualijų fone. Visgi, būtina paminėti, kad knygos autorė armėnų kilmės Narine Abgaryan kuria rusiškai ir gyvena Rusijoje. Skaitydama apie žmonių ir miestų likimus karo metu/po karo giliai pajutau netekties skausmą ir liūdesį. Visgi, nustebino, kad knygos pabaigoje autorė rašydama iš pirmo asmens perspektyvos panaudoja žodžių ir įvaizdžių, susijusių su karu. Lyg tarp kitko. Lyg tai būtų tiesiog žodžiai. Negalėjau jų nepastebėti, man jie badė akis.

Vertinimas 10/10. Jei reikėtų užrašyti šios knygos bibliotekinę formulę, manoji būtų – 100 metų vienatvės (tik su mažiau vardų ir tėvavardžių) + Varyk savo arklą per mirusiųjų kaulus (netgi šių knygų pradžios labai panašios!) + armėnų istorija ir kultūra. Vuolia.