Kaip išgyventi knygų mugę
Knygų mugė man yra vienas laukiamiausių renginių metuose. Važiuoju ten kasmet: dėl puikios atmosferos, įdomių knygų pristatymų, na, žinoma, ir dėl galimybės rasti patikusią knygą pigiau. Šių metų knygų mugė man buvo kiek kitokia, nei pernai. Kaip ir kiekvienais metais nuėjau į pora knygų pristatymų. Bene didžiausią įspūdį paliko „Gyvoji biblioteka“, kurioje akis į akį buvo galima pasikalbėti žmogumi, priklausančiu socialiai pažeidžiamai grupei. Kalbėjau su dviejais įdomiais ir labai skirtingais žmonėmis, kurie praplėtė mano akiratį. Šioje bibliotekoje „gyvomis knygomis“ tampa labai įvairūs žmonės. Jie gali turėti psichinę arba fizinę negalią, gali būti netradicinės seksualinės orientacijos, pasižymėti kitokia idealogija ar gyvenimo pasirinkimais. Būtent „Gyvoji biblioteka“ buvo nepaprasta patirtis, kurią persinešiau iš šių metų knygų mugės.
Visgi, pastebėjau, kad kartais net ir tokioje intelektualioje erdvėje kaip knygų mugė (čia jums ne koks prekybos centras) galima prisipirkti daug nereikalingų knygų ar kitų daiktų. Knygų mugė yra puikus kultūros renginys ir vien pabūvojimas joje yra vertingas: esu tikra, kad galima joje visavertiškai sudalyvauti ir nusipirkus vieną, o gal net ir nė vienos knygos. Žinoma, savo sunkiai uždirbtus pinigus išleisti knygoms nėra pats blogiausias variantas. Knygos įsigijimas, be abejo, yra padėka mylimam autoriui. Reikalingos ir išliekamąją vertę turinčios knygos įsigijimas – puiki investicija! Visgi didžiulė masė žmonių vienoje vietoje, daugybė gražių viršelių ir ryškios nuolaidos skatina pasiduoti impulsyviam pirkimui, kuomet perkama tik todėl, kad pigu, kad gražiai atrodo arba paprasčiausiai „galima“, nes tikrai solidžiau atrodysi su maišeliu knygų, nei, pavyzdžiui, maišu kosmetikos ar saldainių.
Pinigus šiais metais mugėje stengiausi leisti protingai:
- Žinojau, ko atvažiavau. Kritiškai įvertinau savo poreikius: man nebūtina turėti kiekvienos sudominusios knygos. Įtikinau save, kad pirksiu tik tas knygas, kurios yra vienetinės ir sunkiai randamos kur nors kitur. Tik tas knygas, kuriose bus svarbi informacija, padėsianti man tobulėti ir tik tas knygas, kurios turės išliekamąją vertę ir po kelerių metų.
- Buvau reikli knygoms. Tam, kad pirkčiau knygą, man nebeužtenka gražaus viršelio ir dizaino. Lygiai taip pat nebeužtenka skambių frazių: „Mada“; „Grožis“, „Moteriškumas“, „Sveikata“ ir taip toliau. Juk yra išleista šitiek daug knygų apie prancūziškas dietas, itališką stilių, įvairias paslaptis, kaip atskleisti savo moteriškas galias ir taip toliau ir panašiai. Praktiškai visos tokios knygos yra labai gražios, stilingos, praktiškai BŪTINOS kiekvienai moteriai (?). Bet aš nebetikiu jomis, nes jų daug, jos kartojasi ir iš esmės yra labai panašios. Žinoma, knyga gali inspiruoti siekti pokyčių, tačiau panašios ar netgi geresnės informacijos pilnas visas internetas. Mačiau knygą, kurioje aprašoma, kaip pradėti gyventi minimaliai ir tvarkingai. Taip, aš būčiau galėjusi įsigyti šią knygą ir taip gauti patvirtinimą sau, kad „dabar jau esu arčiau savo tikslo“. Bet taip paprasčiausiai nėra. Pavarčiau ją ir supratau vieną paprastą dalyką – knyga to išmokyti negali. Gali perskaityti daug sudominusios tematikos knygų, bet tai nereiškia, kad jau pradėjai keistis. Tu žinosi, ką turi daryti ir greičiausiai nutuoksi kaip tai daryti, bet tai nereiškia, kad tai pradėsi daryti apskritai. Taigi, panašios tematikos knygoms mano lentynoje nėra vietos.
- Nebepirkau nukainuotų žurnalų. Jau keliasdešimt kartų įsitikinau, kad man jų NEREIKIA. Taip, jie nukainuoti, taip jie gražūs, taip man galbūt net patiks vienas ar daugiau juose esančių straipsnių. Bet kaip ir minėjau anksčiau, jau daug kartų buvo pasikartojęs tas pats scenarijus – pavartinėji, pažiūrinėji, kažką paskaitinėji ir daugiau niekada nebelieti. Tas žurnalas guli krūvoje su kitais žurnalais, nenaudojamas ir betikslis, kol galiausiai keliauja į rūšiavimo konteinerį. Gražias nuotraukas ir straipsnius galiu paskaityti ir internete. Štai kodėl iš knygų mugės nepersinešiau nė vieno žurnalo.
- Nepirkau naujų net ir labai gražių atvirlaiškių. Nes dar turiu daug senųjų ir euras už atviruką yra visai daug.
Reikėtų prisipažinti, jei dėl ko nors ir nepasistengiau, tai dėl maisto. Šiais metais nepasirūpinau užkandžiais ir maistu iš namų, todėl pinigų maistui išleidau praktiškai tiek pat, kiek ir knygoms („maistas“ – kava ir dvi bandelės). Pati kalta.
Šiais metais knygų mugėje nusipirkau tris knygas ir išleidau lygiai septynis eurus ir devyniasdešimt centų. Žinoma, sudominusių knygų buvo gerokai daugiau, jomis ketinu mėgautis pasiskolinusi iš bibliotekos.
Tam kad suprastum ir įvertintum knygą, nebūtina ją turėti savo lentynoje. Lygiai taip pat vien turimų knygų skaičius nepadarys žmogaus protingesnio (kokia prasmė pirkti, jei taip niekada ir neprisiruoši skaityti).
Pirkime tik reikalingas knygas, skaitykime, o svarbiausia mėgaukimės!