„Kalifo rūmai“. Metai Kasablankoje (Tahir Shah) – arba vieneri metai nesibaigiančio remonto ir džinų
Sveiki! Noriu papasakoti apie pirmąją šių metų knygą, kurią su draugėmis pasirinkome skaityti knygų klube. Sausio mėnesį skaitėme Tahir Sham knygą „Kalifo rūmai“.
Šioje knygoje pasakojama tikra istorija apie tai kaip jos autorius afganų kilmės rašytojas Tahiras nusiperka didžiulius, bet apleistus rūmus Maroko lūšnynų apsuptyje. Jis, kartu su dviem vaikais ir žmona, palieka namus Londone ir išsikelia gyventi į saulėtąją Kasablanką. Nors kartu su didžiuliais rūmais Tahiras „paveldi“ ir tris tarnus, virėją bei sodininką, iki „poniško“ gyvenimo jiems dar toli. Negana to, kad pastatui reikalingas kapitalinis remontas, pasirodo, kad jame knibždėte knibžda džinų, kurių, anot tarnų, pykdyti nevalia. Nežinia, ar dėl kultūrinių skirtumų ar dėl autoriaus naivumo, kiekvienas susidūrimas su marokiečiais knygoje atrodo kurioziškas, o kartais ir nejaukus. Neatsakingi, vengiantys darbo, o dar sukti ir gudrūs it lapės – taip šioje knygoje pateikiami marokiečiai. Tam kad išgyventum Maroke privalai imti mąstyti kaip marokietis – tai Tahirui lemta patirti savo kailiu ir išmokti visiems laikams.
Kai tik pradėjau skaityti – apsidžiaugiau, nes knyga kažkuo priminė „Šantaramą“. Well oh well… Labai greitai pakeičiau nuomonę. Knygos aprašyme tikinama, kad skaitydami pajusime Maroko saulę. Tiesą pasakius, atrodo, kad tikrai pavyko pajusti Maroko nuotaiką (arba tai, ką norėjo perteikti autorius), bet ne visai iš gerosios pusės.
Pasakojime mažai Tahiro šeimos, vaikų, profesinio gyvenimo. Atrodo, kad veiksmas daugiausia sukasi aplink remontus, kuriems ir galo nėra, o Tahirą apgaudinėja kiekvienas, kas netingi. Ypatingų nuotykių pačiame Maroke čia irgi ne tiek jau daug, visgi įdomios ir vakariečio akims neįtikėtinos situacijos herojus „ištinka“ namuose, rūmų teritorijoje arba kažkur netoliese. Autoriaus kantrybė ir atlaidumas ir pykdo, ir žavi. Tahiras yra puikus istorijų pasakotojas, mokantis sukurti įdomius herojų portretus tik gaila, kad savo šeimos narių autorius beveik neatskleidė. Marokas pateikiamas egzotiškai ir kažkiek mistiškai. Anapusinis pasaulis – čia visada greta, o tradicijos ir ritualai – gyvenimo pamatas. Visa tai susimaišę su savotišku marokiečių gyvenimo stiliumi ir nuolat vyraujančiu chaosu, kurio taisykles būtina perprasti. Man patiko tai, kaip aprašomi Kalifo rūmai, bet pritrūko autoriaus asmeninių išgyvenimų, daugiau pačios šalies tyrinėjimo ir pažinimo.
P.S. jeigu norite pamatyti, kaip Kalifo rūmai atrodo iš tikrųjų, rekomenduoju skirti 5 minutes ir pažiūrėti trumpą video, kuriame knygos autorius Tahir Shah aprodo Kalifo rūmus! Video
Beje, mano gera draugė Viktorija neseniai lankėsi Maroke ir šmaikščiai aprašė savo nuotykius tinklaraštyje. Užsukite perskaityti jos tekstą ir patys nuspręskite, ar jos patirtas Marokas yra panašus į Maroką „Kalifo rūmuose“. Man žmonės pasirodė visai tokie pat:)/
Ah, vos nepamiršau mėtos arbatos! Herojai knygoje jos geria labai daug. 🙂 Jei nuspręsit skaityti – būtinai pasiruoškite puodelį įspūdžiui sustiprinti:).
Vertinimas: 7/10 Patiko humoras, skaitydama daugiau sužinojau apie Maroką ir marokiečius. Atsižvelgiant į tai, kad knyga išleista 2012 m, o parašyta dar seniau, gali būti, kad kai kurie dalykai Maroke jau pasikeitę, visgi susidaryti įspūdi apie bendrą šalies atmosferą galima. Rūmų remontų man buvo šiek tiek per daug! Pritrūko autoriaus asmeninių išgyvenimų, daugiau Maroko tyrinėjimo ir pažinimo. Ah, ta „Šantaramo“ aukštai užkelta kertelė…