Knyga „Normalūs žmonės“ (Sally Rooney)
„Normalūs žmonės“ – tai dviejų, labai skirtingų žmonių santykių istorija. Serialas mane tiesiog užhipnotizavo savo daugiasluoksniškumu ir veikėjų charakteriais. Jaunas amžius, patirties stoka, principai ir kompleksai, vaikystės traumos, disfunkciniai santykiai šeimoje… Visą tai sujungus, gauname įtraukiančią meilės istoriją su daug suartėjimų ir atitolimų. Stebime, kaip herojai keičiasi, kiek daug sunkių momentų kiekvienam jų tenka išgyventi ir vis tiek, net per atstumą, kartais visiškai nebendraujant, išlikti kartu. Abu herojai, net ir būdami toli, jaučia nenumaldomą trauką vienas kitam. Tik būdami kartu, jie gali jaustis visiškai priimti ir suprasti.
Jeigu reikėtų rinktis, ar skaityti knygą, ar žiūrėti serialą – rekomenduočiau žiūrėti serialą. Jis tikrai geriau atskleidžia herojų motyvus ir pačią istoriją, o aktoriai yra talentingi ir puikiai dera kartu. Ankstesniame įraše dalinausi savo įžvalgomis, peržiūrėjus pirmąsias aštuonias „Normalūs žmonės“ serijas. Įžvalgas galite rasti čia
Peržiūrėjus serialą, mano nuomonė apie Konelio ir Marianos santykius pasikeitė. Iš dviejų nesusikalbančių paauglių santykių, jų ryšys tapo tvarus ir gydantis. Gyvenimas bėga, Mariana ir Konelis gyvena tai kartu, tai atskirai. Nors jų nesieja joks statusas ar įsipareigojimai, tačiau ryšys išlieka tvirtas. Netgi susitikinėdami su kitais žmonėmis, jie prioretizuoja vienas kitą. Kaip kad pasakytų Mariana: „Su kitais ne tas pats“.
Manau, kad herojų ryšys gydantis, nes herojai padeda vienas kitam tobulėti ir yra šalia sunkiausiomis gyvenimo akimirkomis. Konelis suteikė Marianai pamatus vidiniam žinojimui, kad ji gali būti verta meilės. Jo ne kartą ištarti žodžiai „Aš tave myliu“ tampa veiksmais – Konelis apgina Marianą nuo terorizuojančio brolio, pakviečia su savo šeima švęsti Kalėdas, rodo jausmus šalia draugų (tų pačių, nuo kurių mokyklos metais abu taip slėpėsi). Jų santykiai tampa oficialūs, o Mariana nebe „Atstumtoji“. Mariana turi galimybę palyginti savo šeimą su kita darnia šeima, taip pat sužino, kad jos mama miestelėnų yra laikoma keista. Galbūt tai bus pirmas žingsnis, perkeliant „nenormalumo“ stigmą nuo savęs ir įvertinti dalykus tikraisiais vardais? Mariana kaip ir kiekvienas žmogus yra verta meilės, tačiau jos disfunkcinėje šeimoje meilės gauti yra ir buvo neįmanoma…
Konelis ryšyje su Mariana išmoksta daug pamokų. Viena iš jų – jis pagaliau pradėjo jausti save. Anksčiau Konelis tiesiog saugiai būdavo šalia kitų. Pradėjęs bendrauti su Mariana jis ėmė reflektuoti, kada jaučiasi savimi, o kada ne. Ryšyje su Mariana, Konelis pasijuto visiškai saugiai, todėl paviršutiniškas bendravimas ėmė jo netenkinti. Išdavęs Marianą Konelis išgyvena kaltę ir supranta, kad iš tikrųjų žmonėms kitų reikalai rūpi daug mažiau nei atrodo iš pirmo žvilgsnio. Taip pat, Mariana buvo žmogus, Konelį paskatinęs stoti į literatūrą. Pradžioje Koneliui buvo sunku, tačiau ilgainiui jis yra pripažįstamas kaip labai gabus studentas. Mariana padeda Koneliui išgyventi sunkiausius etapus, tarp jų draugo netektį , depresiją. Jei ne ji – Konelis greičiausiai nebūtų išpildęs savo potencialo ir toliau gyventų „saugiai“, be nuomonės, šalia kitų „normalių“ žmonių.
Manau, kad Mariana Koneliui, o Konelis – Marianai yra lemtingi žmonės, bene daugiausiai gyvenime suteikę ir išmokę. Jų santykiai apima daugiau nei vien meilę, aistrą – tai artimų sielų bendrystė. Šis ryšys nesisavinantis ir ypatingas. Norėčiau tikėti, kad toks išliks visad, nepaisant, kas herojų laukia ateityje.