Kodėl žmogus kenčia? Trys svarbiausios budizmo tiesos

Sveiki,

Pastaruoju metu daug duomiuosi Mindufulness praktikomis ir mokausi medituoti. Mindfulness moko būti „čia ir dabar“ ir  turi daug bendro su budizmo filosofija. Šiandien noriu jums papasakoti apie tris budizmo tiesas. Tai ką pasakysiu, nėra susiję su religija.  Susipažinti su šiais budizmo principais naudinga kiekvienam.

Budos išmintis siekia atsakyti į klausimą, kodėl žmogus kenčia? Ką padaryti, kad žmogus jaustųsi gerai?

Budizmo tiesos buvo parašytos prieš tūkstančius metų, bet yra aktualios ir šiandien, kai aplink tiek streso, skubėjimo, nerimo. Šiandien vyraujančios vertybės: „Tu išskirtinis!“ „Būk savimi“ „Tik pats esi atsakingas už savo laimę“, „Privalai būti laimingas“, neleidžia atsipalaiduoti ir gyvenimą verčia nuolatiniu darbu.

Kviečiu skaityti ir galbūt atrasite kažką sau.

Pirmoji tiesa. Gyvenimas yra nepastovus. Gyvenimas yra kaip upė ir nuolat keičiasi. Kiekvieną sekundė yra vis kitokia. Keičiasi santykiai, idėjos, nuomonės, karjera, galia, sveikata. Keičiamės ir mes patys. Žmogus kenčia, nes bijo, kad laimė baigsis, o skausmas tęsis amžinai. Skausmas praeina. Džiaugsmas praeina. Viskas turi savo trukmę, todėl taip svarbu gyventi čia ir dabar, o ne nuolat galvoti, kas bus ateityje. Jeigu galvoji, kad kažkas turi būti kitaip – to rezultatas yra bloga savijauta.

Antroji tiesa. Gyvenimas yra neasmeniškas ir netobulas. Kiekvienas žmogus per gyvenimą patiria ir džiaugsmo ir skausmo. Nemalonių akimirkų išvengti neįmanoma, nes tai yra natūralu. Didelė dalis kančios yra mūsų reakcija į sunkumus. Buda yra pasakęs „Skausmas yra neišvengiamas, o kentėjimas – pasirenkamas“. Kančią sukelia mintys. Jeigu tikėsime, kad gyvenimas tobulas – kentėsime. Geriems žmonėms irgi nutinka blogų dalykų, nes toks yra gyvenimas.

Tą pačią situaciją skirtingi žmonės vertina kitaip. Vieni išsigąsta, kiti ieško sprendimo, treti pyksta ant kitų ar niekina save. Taip yra todėl, kad per laiką priprantamame prie tam tikros minčių sekos ir reaguojame automatiškai. Kuo dažniau kartojamas veiksmas, tuo geriau smegenys jį įsimena. Todėl įprantame reaguoti visada tokiu pat būdu.

Trečioji tiesa. Kančią sukelia tikėjimas, kad žmogus yra vientisas ir nekinta. Buda siūlo žiūrėti į save kaip į procesą, kaip į nuolat tekančią upę. Žmogus nėra baigtinis. Tai, kokie esame, lemia kontekstas, aplinka, žmonės aplink.  Tas pats žmogus skirtingose situacijose gali elgtis visiškai kitaip. Štai kodėl svarbu neklijuoti etikečių sau ir kitiems.

Buda teigė, kad kančia gimsta iš atskirtumo jausmo. Kai koncentruojamės tik į save, jaučiamės kitokie. Tada negalime jaustis visumos dalimi. Negerai galvoti, kad viskas kas nutinka yra dėl mūsų kaltės. Kartais blogi dalykai tiesiog nutinka. Taip pat, kartais geri dalykai tiesiog nutinka. Ir mes čia niekuo dėti. Svarbu paleisti tikėjimą, kad esame ypatingi ir kitokie nei visi. Svarbu pajusti ryšį su savo kūnu, kitais žmonėmis ir žeme. Kančia sumažėja, kai pasijaučiame visumos dalimi.

Kalbant paprastai – reikia išmokti tiesiog būti. Noras viską visada kontroliuoti nėra gerai. Noras, viską padaryti tobulai – veda į nepasitenkinimą.  Tikiuosi, kad kitą kartą, kai pasijusite blogai, prisiminsite šį tekstą. Viskas ateina ir praeina.

Linkėjimai

Inga

Nuotraukoje – skulptūra „Įkyrios mintys“ (Ksenija Jaroševaitė).