Mergaitė (Torey Hayden) – tikra istorija apie gėrio padarytą stebuklą
Ši knyga yra priskiriama biblioterapijos knygoms. Seniai norėjau ją perskaityti, bet vis atidėliodavau – maniau, kad skaityti apie skriaudžiamą mažą mergaitę man bus per sunku. Iš tiesų, knyga sudėliota taip sklandžiai ir gražiai, kad net sunku patikėti, kad istorija tikra. Taip, vietomis skaityti buvo liūdna, bet visuomet jautėsi šviesos spindulys, todėl buvau tikra, kad viskas baigsis laimingai. Taip ir buvo… Nors iki tos laimingos pabaigos herojams teko daug praeiti.
Knyga „Mergaitė“ yra tikra istorija, kuria pasidalino knygos autorė specialiojo ugdymo mokytoja Tori Hayden. Šeilai – šešeri. Ji apleista, smurtauti linkusi maža mergaitė, kuri niekada neverkia. Po pasikėsinimo padegti mažesnį berniuką Šeila laikinai patenka į beviltiškai protiškai atsilikusių vaikų klasę, kurios mokytoja yra Tori. Ši klasė Šeilai yra tik laikina stotelė iki kol ją bus galima išvežti į valstybinę psichiatrinę ligoninę.Šeila nurašoma, kaip paprastas vaikas, kuriam normalių žmonių visuomenėje ne vieta.
Mokytoja Tori yra tikra idealistė, atsidavusiai dirbanti ir atiduodanti visą širdį mokiniams. Ji pamažu susidraugauja su Šeila ir pamato, kokia gabi ir protinga yra ši mergaitė, o jos asocialaus elgesio priežastis yra kraupios gyvenimo patirtys. Natūralu, kad tokios traumos kaip mamos nemeilė ir Šeilos išmetimas pakelėje, tėvo smurtas ir apleidimas, elementarių mergaitės poreikių netenkinimas pavertė ją mažu žvėreliu… Kai Šeilos gyvenime atsiranda geranoriška ir palaikanti mokytoja Tori, pamažu vyksta nuostabi mergaitės metamorfozė. Kartu su jai parodytu gėriu, pasitikėjimu ir aiškiai nubrėžtomis ribomis, Šeila žengia iš asocialaus visuomenės paribio į pasaulį, kuriame yra gerų žmonių, kuriame gali būti saugu ir gera.
Istorija knygoje įtraukianti ir jautri, su vietoje ir laiku išdėliotais akcentais (pvz. scena, kai Tori ir Šeila skaito apie Mažąjį Princą ir lapę). Neslėpsiu, kartais imdavau abejoti, ar tikrai viskas buvo taip kaip parašyta. Suabejodavau tikrai ne todėl, kad nepatikėjau siaubu ir tėvų aplaidumu kuri patyrė Šeila. Ir visai ne todėl, kad abejočiau jog egzistuoja tokie nuostabūs žmonės kaip Tori…Tiesiog mano akimis, viskas knygoje pernelyg gražiai ir tvarkingai susidėliojo. O juk taip jautriai ir gražiai gyvenime būna tikrai ne visad. Pavyzdžiui, knygos „Jis vadina mane mama”(Virginija Rimkuvienė) istorija gal kiek ir panaši. Bet kai skaitai šią knygą 100% jauti, kad istorija tikra. Knygoje „Mergaitė“ visos scenos išbaigtas kaip idealus scenarijus. Vis dėl to, netgi jei ši istorija ir nebūtų tikra (ji tikra!) man ši knyga atrodo vertinga pati savaime. Taip pat, skaitant apie Šeilos elgesį ir skirtingas reakcijas, man buvo naudinga pasitikrinti žinias apie vaikų psichologiją.
Vertinimas: 10/10 Man ši knyga patiko, nes tiesiog stebuklingai atskleidžia, kiek daug gali gerumas. Labiausiai rekomenduočiau perskaityti tiems, kurie savo gerumą ir empatiją laiko silpnybe, tiems, kuriems atrodo, kad jų pastangos yra veltui ir tiems, kurie bijo, kad geriau jau nebus. Visada būna.