Neminimali chemija

Dar viena sfera, kurioje, būtina įvesti tam tikras minimalizmo taisykles, yra kūno priežiūros priemonės. Jei tikėsime viskuo, kas rašoma ir reklamuojama, vien kremams, šveitikliams, kūno dulksnoms ir kitoms panašioms priemonėms, turėtumėme paskirti mažiausiai vieną lentyną namuose. Jau nebekalbu apie kosmetiką, kurios yra dar daugiau.  Aš grožio sferoje esu itin neinovatyvi – priemonių turiu sąlyginai nedaug ir stengiuosi  jų kiekio be priežasties nedidinti.

Kad odos ir kūno grožiu būtina rūpintis, geriausiai žino kūno priežiūros priemonių kūrėjai.  Praktiškai kiekvienai kūno daliai yra sukurta po atskirą priemonę ir kiekviena iš jų pateikiama kaip „essential one“.  Kaip pavyzdį pateiksiu vieną iš daugelio „The body shop“ produktų linijų. Dešimt produktų iš kurių tikrai reikalingi yra vos keli.  Bet spalvota, bet kvepia, bet grožis! Va ant šių dalykų ir aš neretai „pasimaunu“J. Svarbu akcentuoti, kad tai yra tik kūno odos priežiūros priemonės, o kur plaukai, veidas, nagai…  Ir visose jose yra ne tik naudingos medžiagos, bet ir daug chemijos junginių, kurie pamažu kaupiasi mūsų kūne (net 60%, to ką tepame ant odos, patenka į kraują).

Žmonės renkasi naudoti ekologiškus produktus dėl to, kad nenori skatinti neetiškų eksperimentų su gyvūnais ar prisidėti prie nesąžiningos prekybos (angl. Unfair trade). Mane labiausiai motyvuojantis faktorius yra chemijos, esančios neekologiškose priemonėse kiekis.  Jau geriau mokėsiu brangiau, naudosiu ženkliai mažiau, bet netepsiu ant savęs to, kas potencialiai gali prisidėti prie mano sveikatos problemų ateityje. Kolkas mano naudojamos priemonės tikrai nėra visiškai ekologiškos, tačiau stengiuosi rinktis kuo natūralesnes, o nebūtinų, tokių kaip „kūno šerbetas“ (taip, tai tikrai egzistuojanti priemonė) atsisakau.

Jau dabar girdžiu „Bet toks šiuolaikinis gyvenimas, to neišvengsi“, „Atsisakai daug gyvenimo malonumų“, „Chemija yra ne tik kosmetikoje, bet maiste, ore…Nejau nebekvėpuosi ir nebevalgysi?“ ir panašiai. Visi šie teiginiai yra tiesa, bet iš kitos pusės, sunkiau pasirinkti orą, kuriuo kvėpuoji, bet kūno priežiūros priemonių asortimentas gali būti koreguojamas itin lengvai.  Žinoma, neišvengiamas kenksmingos chemijos srautas vis tiek pasieks, bet nematau nei menkiausios priežasties savanoriškai naudoti nenaudingus sveikatai ir kūnui dalykus. Juk visa tai kaupiasi ir sumuojasi. Geriau gauti mažiau nei daugiau. Paprasta matematika.

Tolesnėje teksto dalyje apžvelgsiu pagrindines kūno priežiūros priemonėse naudojamas medžiagas, remdamasi L.Glebavičiūtės, I.Ivenkovės, V. Rimkuvienės, J. Zykutės knyga.

 Pagrindiniai kosmetikos priemonių komponentai yra šie:

1. Vanduo, sudarantis daugelio kosmetikos priemonių pagrindą. Dauguma gamintojų naudoja distiliuotą vandenį (Aqua),  rečiau naudojamas mineralinis jūros vanduo (Maris aqua). Dar rečiau naudojami distiliuoti augalų ekstraktai, vadinami hidralatais (angustifolia water; extract). Svarbu paminėti, kad oda išorinio vandens pasisavina tik 10-30%, tad kur kas svarbiau odą drėkinti, geriant pakankamai skysčių.
2. Lipidai (riebalai) – gali būti mineraliniai, sintetiniai, natūralūs. Kaip ir buvo galima nuspėti, dažniausiai naudojami sintetiniai ir mineraliniai libidai, nes jie yra pigūs, bekvapiai, tačiau neturi odai jokios naudos. Lipidai sudaro nepralaidų sluoksnį ir trukdo normaliam odos funkcionavimui, taip pat gali kauptis organizme. Mineralinė alyva – dažniausiai naudojamas pigiausias cheminis produktas, išgaunama sieros rūgštimi apdorojant naftos sočiuosius angliavandenius. Gautos medžiagos vadinasi – paraffinum liquidum,petralatum, mineral oil; vaseline; paraffin; ozokerit (blakstienų tušuose); polyisobutene (lūpų blizgiuose); E 905. Sintetinius silikonus galima atskirti pagal priesagą „-cone“ (pvz. Dimetchicone). Nustatyta, kad nuolatinis mineralinių aliejų buvimas ant odos, sukelia lėtinį odos mikrouždegimą, kuris vystosi į reumatinius sąnarių pakitimus. Nors negrynas arba pusiau grynas mineralinis aliejus yra priskiriamas prie kancerogenų, kosmetikoje naudojamas tik grynas aliejus, kuris yra saugus žmogaus organizmui.

3. Natūralūs aliejai. Gali būti chemiškai pakeisti, hidrinti ar frakcionuoti (palmit acis, PEG – 60 hydrigenated castor oil, gliceryl linoleate). Populiariausias jų – lanolinas (lanolinum), išgaunamas iš avių vilnos, bet dažnai sukeliantis alergines reakcijas.  Dar yra rafinuoti augaliniai aliejai, vaškai (oil, wax). Vertingiausi odai yra augaliniai, nerafinuoti, šalto spaudimo aliejai, jie turi daug vitaminų ir  riebalų rūgščių,  veikia kartu su odos ląstelėmis, drėkina ir minkština jas, stimuliuoja regeneracijos procesus, stabdo senėjimą. Šie aliejai reguliuoja riebalų sluoksnį ir padeda odai pasisavinti medžiagas – tai yra veikia kaip aktyvios medžiagos.
4. Emulsikliai – kosmetikoje „suklijuoja“ dvi iš esmės nesimaišančias medžiagas – vandenį ir riebalus.  Emulsikliai ( Ceteareth-10, Cocamide DEA, PEG – 7, Glyceril Cocoate…) nusėda odos paviršiniame sluoksnyje ir suklijuoja paviršines negyvas ląsteles, taip stabdydamas natūralų ir kasdienį odos ląstelių lupimąsi ir atsinaujinimą. Tuomet negyvas odos sluoksnis darosi vis storesnis, oda pilkėja, išraižyta smulkiomis raukšlelėmis, tad atsiranda poreikis dar vienai kosmetikos priemonei – šveitikliui.   Nerafinuotas emulsiklis yra bičių vaškas ( cera flava/cera alba) su kuriuo oda gauna gauna bioktyvių medžiagų – vitaminų, propolio, medaus, specialiųjų rūgščių.

„Kosmetika kosmetikai“:

1. Konservantai, naudojami produktuose, kuriuose yra vandens, tam, kad sustabdytų vandenyje besidauginančias bakterijas ir prailgintų galiojimo laiką. Visi konservantai mažesniu ar didesniu lygmeniu yra pavojingi sveikatai, todėl jų kiekis kosmetikos priemonėse ribojamas. Parabenai (Paraben Metyl, Butyl, Propyl…) naudojami kūno ir plaukų priežiūros priemonėse. Patekę į organizmą jie imituoja estrogenų veiklą ir taip trikdo hormonų pusiausvyrą, taip pat jie sukelia alergijas, bėrimus, turi sąvybę prasiskverbti į giliausius odos sluoksnius ir ten kauptis. Šie chemikalai perduodami kartu su motinos pienu.  Tai, kad kosmetika yra „BE PARABENŲ“ dar nereiškia,kad  ji natūralesnė. Dažnai tokia kosmetika tiesiog konservuojama naudojant mažiau žinomas, bet ne mažiau žalingas medžiagas, pavyzdžiui chloro, fenolio junginius. Pavyzdžiui, Triklozanas (triclasan) buvo sukurtas kaip chirurgijos srityje naudojama valymo priemonė, jis yra viena pesticidų sudėtinių dalių, taip pat naudojamas naikinant grybelius, bakterijas. Triklokarbanas (triclocarban) suktrikdo žmogaus organizmo hormoninį aktyvumą.  Abi šios medžiagos paprastai aptinkamos muiluose, šampūnuose, dantų pastose, dezodorantuose, prausikliuose.

Kuo daugiau konservantų kosmetikoje, tuo ilgesnis jos galiojimo laikas. Atidarius indelį, paprastai kosmetika turi būti sunaudojama per 12 mėnesių, o natūralios kosmetikos galiojimo laikas negali būti ilgesnis nei 6 mėnesiai. Štai ir dar viena priežastis apgalvoti perkamos kosmetikos kiekį: kuo daugiau pakaitinių produktų turime, tuo ilgiau juos naudojame ir nespėjame pabaigti dar iki galiojimo laiko datos pabaigos. Tuomet arba išmetame ne iki galo sunaudotą priemonę arba rizikuojame ir naudojame ją jau pasenusią.

Pavojingiausieji: 

1. Propileno Glikolis (Propylene Glycol, propan 1-2-diol, PG) dažniausiai randamas losjonuose nuo saulės, tonikuose, veido, akių ir kūno kremuose. Ši medžiaga naudojama antifrizo, stabdžių skysčių bei lakų gamyboje, kosmetikoje veikia kaip drėkliklis, priedų skystiklis. Toksiškas, lengvai įsiskverbia į audinius, dilgelinės ir egzemos sukėlėjas. Saugus jo pakaitalas – augalų glicerinas.

2. Trietanolaminas, dietanolaminas ( Triethanolamine (TEA), Diethanolamine (DEA) – medžiaga, padedanti pūtoti, kosmetikos skystiklis. Naudojamas kremuose, dezodorantuose, šampūnuose. Įvairių alergijų priežastis, dirgina odą, sausina plaukus. Atsitiktinai reaguodami su kitomis kosmetikos priemonėmis, gali sukurti vėžį sukeliančius kancerogeninius cheminius junginius – nitrozaminus.

3. Sodium Lauryl Sulfite (SLS) ir Sodium Laureth Sulfate (SLSE). Dažniausiai randami šampūnuose ir muiluose. Dėl jų poveikio gali sutriki rega, slinkti plaukai, atsirasti širdies, inkstų veiklos sutrikimų. Dirgina akis, sudaro galvos odos atplaišas, panašias į pleiskanas, beria odą, gali pažeisti kepenis.
4. PVP/VA Copolymer, naudojami plaukų lake, plaukų modeliavimo priemonėse. Gali būti toksiški, kitiems žmonėms įkvėpus gali pažeisti plaučius.

5. Synthetic colours. Dauguma šių dažų yra kancerogeniniai. Etiketėse jie pažymėti FD&C arba D&C.
6. Synthetic fragrances. Etiketėse nebūtina išskirti, kokie chemikalai naudojami, norint išgauti tam tikrą kvapą, užtenka žodžio: „fragrance“. Šie chemikalai gali būti kai kurių problemų, tokių kaip galvos skausmas ir svaigimas, odos bėrimas, padidėjusi pigmentacija, stiprus kosulys, vėmimas, odos niežėjimas, priežastis.
7. Kosmetinis talkas sudaro visų pudrų pagrindą. Jis užkemša poras, neleidžia odai kvėpuoti, stipriai ją išdžiovina. Ypač talkas pavojingas miltelių produktuose, skirtuose veidui, nes tada medžiaga įkvėpiama.
8. Toluenas (metilbenzenas), formaldehidas, ksilenas (dimetilbenzenas) – žinomi kancerogenai, naudojami plaukų ir nagų lake, lako nuėmiklyje. Didina persileidimų tikimybę, dirgina odą, kvėpavimo takus, didesnėmis koncentracijomis veikia kaip narkotinė medžiaga.
9. Butilhidroksitoluenas (BHT, BHA) sutinkamas losjonuose nuo saulės, lūpų dažuose, veido kremuose, blakstienų ir antakių dažuose. Gali sukelti alergijas, elgesio sutrikimus, reprodukcines problemas, ardo endokrininę sistemą.

Gal visų namuose turimų priemonių apsižiūrėti ir neverta (bent jau aš pasigailėjau, kad realybėje nėra kombinacijos „search+F“), bet į dažniausiai naudojamų sudėtį akį užmesti verta.

Susitikime kitame tinklaraščio įraše, kuriame apžvelgsiu savo asmeninių priemonių atradimus ir nuopolius. 🙂 Chemija mano kosmetikoje