Pirmieji rezultatai
Daiktų sumažinimas pradeda duoti pirmuosius saldžius vaisius.
Šiandien pirmą kartą pastebėjau, kad daug paprasčiau susitvarkau. Nuo pat vaikystės galvojau, kad didžiausia mano yda yra ta, kad nesu tvarkinga. Labai pavydėdavau tvarkingiems vaikams ir iš paskutiniųjų bandžiau tokia būti. Deja, mano pastangos baigdavosi jau antrąją dieną po didžiosios revizijos. Ši netvarkingumo „žymė“ lydėjo mane ir paauglystėje.
Ką gi, man prireikė 23-ejų metų suprasti, kad tvarkingumas yra ne nuolatinis energijos skyrimas tvarkymuisi, o tam tikras organizuotumas. Jei turi mažai daiktų ir kiekvienas iš jų turi savo vietą, būti netvarkingu tiesiog neišeina! Tai gyvenimui atneša nenusakomos ramybės, atrodo, kad perimiau kontrolę į savo rankas.
Taipogi, atidavusi pirmuosius savo nereikalingus daiktus, pastebėjau, kad tai daryti vis paprasčiau. Pamačiusi, kad atsisakiusi vieno ar kito daikto, neprarandu NIEKO, pajutau dar didesnę savo gyvenimo kontrolę ir, be abejo, įgijau daugiau pasitikėjimo savimi.
Taigi, galiu daryti išvadą, kad tvarkinga aplinka ir noras padovanoti nereikalingus daiktus turi tam tikrų sąsajų.