Postcrossing linkėjimai iš viso pasaulio!

Nebepamenu, kaip atrodė pirmasis mano išsiųstas atvirukas, bet puikiai prisimenu savo pirmąjį gautą atviruką. Tai buvo juodai balta nuotrauka iš kurios žvelgia du chameleonai. Pamenu, kad ta diena buvo tokia pat kaip kitos (atsikeliu-mokykla-namai) tačiau tas atvirukas suteikė puikių emocijų. Tiek ir tereikėjo, kad pradėčiau postcrossinti…

Nemėgstu popsinių atvirukų su animaciniais personažais, spalvotais šriftais ar įžymių miesto vietų koliažais. Labiausiai man patinka, kai atvirukai yra tarsi mažyčiai meno kūriniai. Kurį laiką buvau nustojusi siųsti atvirukus ir netgi planavau išdovanoti savo kolekciją. Labai džiaugiuosi, kad to nepadariau, nes visai neseniai vėl atradau atvirukų siuntimo džiaugsmą. Kaskart grįždama iš darbo jaučiu jaudulį, nes niekada nežinau, ką rasiu pašto dėžutėje. Tikri atvirukai ir laiškai tuo ir yra žavūs: jų gavimo nepagreitinsi ir anksto nesuplanuosi, visuomet reikia palaukti. O išlaukti dalykai visuomet malonesni nei tie, kuriuos gali gauti iškart, vienu mygtuko paspaudimu.

Kaip tai veikia?

Postcrossing – tarptautinė iniciatyva, veikianti internete. Norint pradėti siųsti ir gauti atvirlaiškius (tai vokai, siunčiami be voko), pirmiausia reikia užsiregistruoti Postcrossing puslapyje. Kaip ir visuose internetiniuose puslapiuose, čia galima turėti nick’ą, avatarą, aprašą apie save, tačiau būtina pateikti ir savo gyvenamąjį adresą (nematomas niekam, išskyrus asmenį, kuris siųs tau atviruką). Kuomet užpildomas vartotojo profilis, galima sistemos paprašyti pirmojo adreso, kuriam reikės siųsti atviruką! Kartu su adresu, kuris gali būti bet kuriame pasaulio kampelyje, galima matyti ir vartotojo profilį. Tai padeda pritaikyti atviruką konkrečiam žmogui ir jo asmenybei. Svarbu paminėti, kad kiekvienas atvirukas turi savo unikalų kodą, kurį būtina užrašyti ant atviruko. Tik tokiu atveju gavėjas galės užregistruoti atviruką sistemoje, o jūsų adresas nukeliaus žmogui, kuris paprašys adreso atviruko siuntimui. Tokia praktika vykdoma tam,  kad būtų išvengta sukčiavimo. T.y. kad žmogus ne tik gautų, bet ir pats turėtų siųsti atvirukus.

Ką rašyti ant atviruko?

Ant atviruko galima rašyti, ką tik tai nori. Tai gali sentencija, palinkėjimas, trumpas pasakojimas apie save ar savo šalį. Kai kurie žmonės savo profiliuose išskiria klausimus, į kuriuos paprašo atsakyti, kiti – prašo papasakoti apie jiems įdomius dalykus, rekomenduoti filmus, ar tiesiog parašyti žodžių siuntėjo gimtąja kalba. Mano atveju, viskas labai priklauso nuo konkretaus asmens, kuriam siunčiu atviruką. Su kai kuriais žmonėmis iškart pajuntu ryšį ir leidžiu sau atviruke papasakoti daugiau. Kitiems tiesiog siunčiu didžiausius linkėjimus!

Dažniausiai atvirukai rašomi anglų kalba, tačiau visuomet galima paprašyti žmonių rašyti jums ir kitomis kalbomis. Tai labai naudinga mokantis kalbų!

Kiek kainuoja?

Dažniausiai atvirukų neperku, o gaunu dovanų, pasiimu iš įvairių renginių (nors verta pastebėti, kad kai kurie žmonės prašo nesiųsti jokių reklaminių atvirukų). Tiesa, visuomet stengiuosi nusiųsti tokį atviruką, kuris patiktų konkrečiam žmogui, tad kartais, jeigu turiu nuotaikos, nuvažiuoju iki knygyno ir išrenku, atsižvelgdama į atviruko gavėjo asmenybę. Atvirukai šiais laikais kainuoja apie 1 eur. Siuntimo kaina laviruoja, priklausomai nuo gavėjo gyvenamosios vietos, tačiau dažniausiai būna 0.80 ct. Tiek nedaug kainuoja man šis pomėgis.:)

Ką aš veikiu su gautais atvirukais?

Ilgą laiką atvirukus tiesiog rinkdavau ir laikydavau stalčiuje, bet dabar supratau, kad mano kolekciją gali pamatyti daugiau žmonių.  Todėl savo Instagram paskyroje sukūriau albumą, kuriame keliu kiekvieną gautą atviruką tariu AČIŪ siuntėjui. Taip pat turiu minčių namuose pasidaryti mini galeriją, bet dar neapsisprendžiau kaip ir kur.:)

Įdomu!

Kartais tiesiog atima žada, kiek daug įvairiausių, skirtingo amžiaus ir pomėgių žmonių užsiima postcrossing’u! Užsienyje šis pomėgis itin populiarus tarp garbaus amžiaus žmonių. Esu siuntusi atvirukų senoliams (ir ne tik!), kurie išsiuntę sunkiai įsivaizduojamą atvirukų skaičių! Pavyzdžiui 14 000 atvirukų! Argi nebeprotiška?

Esu gavusi atviruką nuo 80 m. vyro, kuris puikiai žino Lietuvą ir net yra Vilniaus senamiestyje gėręs kavą su pačiu Tomu Venclova. Atvirukus kartu su tėvelių pagalba siunčia ir maži vaikai. Vienas iš įsimintiniausių mano gautų „vaikiškų“ atvirukų yra su aštuonmečio berniuko piešiniu.

Kaip ir kiekviename socialiniame tinkle, postcrossing‘e yra ir keistuolių. Kaip reaguotumėte, gavę atviruką nuo… šuns? Tiksliau dviejų šunų? Taip, postcrossing‘e tikrai egzistuoja dviejų šunų profilis, kurių vardu rašo jų šeimininkė. Kai kurie žmonės yra lengvai pamišę dėl tam tikrų objektų. Pavyzdžiui, 50 m. metų moteris, norinti atvirukų tik su braškėmis. O išvis tobula kad su braškėmis būtų ir pašto ženklelis, ir vokas, žodžiu,  VISKAS su braškėmis!

Bent jau man dažniausiai pasiseka siųsti atvirukus į Rusiją, Olandiją ir Vokietiją. Šios šalys yra aktyviausios. Pati esu gavusi atvirukų iš JAV, Japonijos, Kinijos. Kaskart, laikydama tokį atviruką rankoje pamąstau, kiek daug kilometrų jis keliavo, kad atsidurtų mano rankose. Tuomet suprantu, kad pasaulis kartu ir didelis, ir mažas, o viskas labai labai susiję.

Tai toks tas mano pomėgis siųsti atvirukus. Pabandykit ir Jūs!

Inga <3