Raudonoji palapinė (Anita Diamant,1998) #Senos geros

Nauja rubrika #Senosgeros. Šioje rubrikoje skaitysiu ir apžvelgsiu senesnes knygas.

Šią knygą mamos bibliotekoje buvau nusižiūrėjusi jau seniai. Tuomet, kai apie ją gerai atsiliepė mane inspiruojančios interneto moterys – Neringa Rekašiūtė ir Vaiva Rykštaitė, žinojau, kad būtinai turiu ją perskaityti. Ir būtinai dar iki gimdymo. Spėjau.

Siužetas trumpai: Knyga paremta bibliniais motyvais. Veiksmas vyksta seniai, dar prieš Kristų, kuomet žmonės gyveno bendruomenėmis, egzistavo poligamija ir gimęs sūnus buvo didžiausia laimė. Tai laikai, kuomet moterys tarpusavyje turėjo gilų, seserišką ryšį – visos brandą pasiekusios moterys rinkdavosi raudonojoje palapinėje, kur kiekvieną mėnesį kraujuodavo ir kraują atiduodavo žemei, čia jos priimdavo gimdymus, palaikydavo vieną kitą ir užsiimdavo įvairiais ritualais. Tai laikai, kai visi turėjo savo vaidmenį bendruomenėje ir egzistavo papročiai. Gimę vaikai turėjo daugiau nei vieną mamą – vieną tikrąją, kuri pagimdė, ir kitas bendruomenės moteris. Knygoje savo gyvenimo istoriją pasakoja Dina – vienintelė mergaitė iš trylikos jos tėvui Jokūbui gimusių vaikų. Ji pasakoja apie keturias savo mamas: Lėją, Zelpą, Rachelę, Balą, kurios visiškai skirtingos, bet visos vienodai svarbios ir brangios, padėjo jai užaugti, tapti moterimi, motina, bene garsiausia pribuvėja apylinkėse. Taip pat apie savo pirmąją meilę ir vienintelio sūnaus tėvą bei jo tragišką likimą…Apie gyvenimą svetimame krašte, atitolusį vienturtį sūnų, pribuvėjos darbą, gimtųjų šaknų šauksmą, jau brandos amžiuje sutiktą gyvenimo meilę…

Mano įspūdis: Knygą „Raudonoji palapinė“ skaityti būtina atvira širdimi ir protu. Knyga nukelia į visai kitus laikus, todėl skaitant reikia išjungti XXI a. žmogaus smegenis, visas interpretacijas, psichologijas bei sukauptas nuostatas. Lengvai paskęsdavau knygos pasaulyje ir viskas, kas aprašyta, rodėsi nekvestionuojamai tikra. Šioje knygoje svarbus gyvybės ratas, ne veltui tiek daug dėmesio skiriama žmogaus atėjimui į šį pasaulį.

Tiesa, moterų teisių, kokias turime ir įsivaizduojame šiais laikais, šioje knygoje nė su žiburiu nerasi, bet drįsčiau teigti, kad pati knyga šlovina moteriškumą, moterų stiprybę, kartais netgi suteikiant joms mistinę galią ir žinojimą.

Vertinimas 9/10 Džiaugiuosi, kad perskaičiau, bet vargu, ar skaityčiau dar kartą.