Vaikystės knyga „Anė iš Žaliastogių“ (Lucy Maud Montgomery)

„Anė iš Žaliastogių“  – knyga, grąžinusi vaikystės prisiminimus. Vos pamačiusi viršelį, televizoriuje prisiminiau mažą mergaitę pilka suknele, besisukančią tarp skraidančių obelų žiedų. Pamenu, kad draugėms „Anė iš Žaliųjų Mansardų“ filmukas atrodė nuobodus, tuo tarpu mane jis įtraukdavo, nes savo struktūra ir pateikimu buvo panašus į knygą, kurių vaikystėje skaitydavau labai daug.

Apie Anę skaitau pirmą kartą, kai esu suaugusi. Ši knyga skirta įvairaus amžiaus skaitytojams ir dabar galiu ja visavertiškai pasimėgauti.  Anės mintys tokios išmintingos ir sąmoningos. Tik būdamas suaugęs, gali dar labiau įvertinti šios likimo nuskriaustos mergaitės optimizmą ir gebėjimą džiaugtis gyvenimu.

Anė – našlaitis vaikas, keliaujantis iš vienų namų į kitus. Sakytume skaudi, vargšės mergaitės istorija. Visgi, su kiekvienu puslapiu, vis labiau atsiskleidžia turtingas Anės vidinis pasaulis ir kūrybiškumas. Likimas atima iš jos tėvus, bet padovanoja neblėstantį optimizmą, Anė neturi savo namų, tačiau  jos ryški vaizduotė padeda gyventi pasaulyje, pilname stebuklų.

„Anė iš Žaliastogių“ turi daug šviesos. Tai viena iš knygų, kuri primena, kiek daug pasaulyje grožio, kiek daug gyvenimas gali suteikti. Anė savo nuoširdumu ir sąmoju ištirpdo širdį, norisi šią knygą skaityti  vėl ir vėl. Tai knyga, leidžianti vėl priartėti prie tos mažos mergaitės, kuria kažkada buvau.

Pirkau, šią knygą su intencija, kad galbūt padovanosiu. Dabar žinau, kad to nebus. Ši knyga mano ir nesvarbu, kad aš jau seniai užaugau.