Be kategorijos Knygos Knygų recenzijos

„Neregimoji šviesa“(Anthony Doerr) – klasikinis romanas, persmelktas gėrio ir šviesos

Knygos „Neregimoji šviesa“ veiksmas vyksta II-ojo pasaulinio karo metais. Yra du pagrindiniai herojai – vokietis našlaitis Verneris ir akla prancūzė mergaitė Mari Lora. Jie priklauso skirtingoms pusėms kare, tad ir jų istorijos knygoje yra vystomos atskirai, iš skirtingų pozicijų. Veikėjai susitinka tik knygos gale, kuomet vokiečiai užima Prancūzijos miestą Sen Malo (pranc. Saint-Malo). Knygoje paaiškėja, kad jie, patys to nežinodami, dar iki karo buvo netiesiogiai sujungti radijo imtuvų (radijas, beje, yra labai reikšmingas šioje knygoje). Bet tai nėra istorija apie meilę. Sakyčiau, kad tai yra pasakojimas apie ryšius tarp žmonių ir apie tai, kokią didelę įtaką galime padaryti kitų žmonių gyvenimams. Ir ,žinoma, apie gėrį, kurio grūdo neįmanoma sunaikinti net ir žiauriausiomis sąlygomis.

Knygos Knygų recenzijos

„Agata“ (Anne Cathrine Bomann) – geras pasirinkimas tingintiems skaityti

„Agata“ – tai knyga apie senyvą, paskutinius mėnesius iki pensijos skaičiuojantį psichiatrą ir netikėtai šį jo ramų laukimą sumaišiusią naują pacientę Agatą. Jaunai moteriai nesugeba padėti to meto gydymo metodai, ji primigtinai reikalauja konsultuotis būtent pas šį psichiatrą. Kaip ir galima nuspėti, pradžioje gydytojas naujos pacientės priimti nenori, tačiau ėmęs geriau ją pažinti, kitomis akimis pažvelgia į savo darbą ir gyvenimą apskritai.

Be kategorijos Knygos Knygų recenzijos

Homo office (Ida Povilaitė). Komplikuota istorija su laiminga pabaiga (?) ir nepaliekantis neužbaigtumo jausmas

Pirmą kartą į mano akiratį pateko lietuviška grožinė literatūra, kurios tematika – darbas ofise didžiulėje korporacijoje. Galvojau, kad ši knyga leis pasitvirtinti ar paneigti savo pačios pastebėjimus, o galbūt atrasti naujų įžvalgų. Vis dėlto, esu gerai pažįstama su darbu ofise, tad tikėjausi, kad knyga kažkuo bus ir apie mane.

Knygos Knygų recenzijos

Frida Kahlo biografija (Hayden Herrera). Nepaprastos moters istorija „Vilties medi, stovėk tvirtai“

Perskaičiusi šią knygą jaučiuosi tarsi ją pažinočiau. Paskutiniai skyriai, kuriuose aprašoma pabaiga, buvo liūdni ir slogūs. Negalėjau patikėti, kad šios įstabios asmenybės gyvenimas baigiasi. Po šitiek išgyvenimų ir vis nugalimų sveikatos problemų, Frida mano galvoje buvo tapusi kone nemirtinga.