Apie knygas ir dar šį bei tą
Vaivos Rykštaitės „Pirmąkart mama“ yra bene pirmoji lietuviška knyga apie moters tapimą mama. Apie šią knygą sužinojau daug anksčiau nei pradėjau lauktis – teigiami atsiliepimai ir pagyros vis šmėžuodavo socialiniuose tinkluose, o ir tapusi nėščia sulaukiau ne vieno patarimo iš jau pagimdžiusių moterų: „Būtinai perskaityk Rykštaitės Pirmąkart mama“. Nieko nelaukusi taip ir padariau ir dalinuosi savo įspūdžiais.
Motyvuota gerų atsiliepimų, paėmiau knygą „Berniukas nuryja visatą“ į rankas. Tikėjausi neeilinės istorijos, kuri „nuneš protą“, galbūt kažko primenančio „Šantaramą“. Nusivylimas su kiekvienu įveiktu 100 puslapių vis augo. Knyga pasirodė nuspėjama ir šabloniška. Net nepasakyčiau, kad buvo įdomu skaityti… Nors pradžioje knyga skaitėsi sunkokai, bet atrodė paslaptinga ir turinti savitą logiką. Verčiant puslapius tolyn, įvykiai […]
„Hamnetas“ yra būtent tokia knyga, kokias mėgstu – istorija realistiška, tačiau nebuitiška, yra magiškų momentų, kurie neprasilenkia su sveiku protu. Veikėjų psichologiniai portretai vystomi organiškai, niekas nepritempta, visiems įvykiams knygoje rutuliotis skirta pakankamai laiko.
Perskaičiusi šią knygą jaučiuosi tarsi ją pažinočiau. Paskutiniai skyriai, kuriuose aprašoma pabaiga, buvo liūdni ir slogūs. Negalėjau patikėti, kad šios įstabios asmenybės gyvenimas baigiasi. Po šitiek išgyvenimų ir vis nugalimų sveikatos problemų, Frida mano galvoje buvo tapusi kone nemirtinga.