Prieš kelias dienas perskaičiau Z.Bauman knygą „Likvidi meilė”, kurioje buvo daug prasmingų minčių ne tik apie saitų, jungiančių žmones trapumą, bet ir apie nenumaldomą šiuolaikinį norą vartoti daiktus, pojūčius, kitus žmones. Išrinkau keleta privertusių susimąstyti ištraukų, kuriomis norėčiau pasidalinti. Kiek tiesos šiuose tekstuose? Kiek kartų atpažinote save?