Siužetas tarsi iš kriminalų skilties – plėšikas bando apiplėšti banką ir planui nepavykus, paima įkaitais grupelę žmonių. Kiekvienas įkaitas su savais niuansais, iš to gimsta daug komiškų situacijų ir nesusipratimų. Tuo tarpu nuožmusis plėšikas, pasirodo, yra net labai jautrus ir neužtikrintas savimi žmogus. Tiesa, jis yra vedamas aiškaus ir labai jį motyvuojančio tikslo. (Kokio? Kviečiu paskaityti knygą ir sužinoti patiems). Geriau pažindami vienas kitą herojai susibičiuliauja ir iš jų išeina dinamiška ir įdomi kompanija. Žinoma, neatstumiamas ir visą šią košę užviręs plėšikas. Gal ne veltui knygoje taip dažnai minimas Stokholmas… (aliuzija į Stokholmo sindromą).
