Rašau apie knygas, kai vaikas miega
„Agata“ – tai knyga apie senyvą, paskutinius mėnesius iki pensijos skaičiuojantį psichiatrą ir netikėtai šį jo ramų laukimą sumaišiusią naują pacientę Agatą. Jaunai moteriai nesugeba padėti to meto gydymo metodai, ji primigtinai reikalauja konsultuotis būtent pas šį psichiatrą. Kaip ir galima nuspėti, pradžioje gydytojas naujos pacientės priimti nenori, tačiau ėmęs geriau ją pažinti, kitomis akimis pažvelgia į savo darbą ir gyvenimą apskritai.
„Hamnetas“ yra būtent tokia knyga, kokias mėgstu – istorija realistiška, tačiau nebuitiška, yra magiškų momentų, kurie neprasilenkia su sveiku protu. Veikėjų psichologiniai portretai vystomi organiškai, niekas nepritempta, visiems įvykiams knygoje rutuliotis skirta pakankamai laiko.
Perskaičiusi šią knygą jaučiuosi tarsi ją pažinočiau. Paskutiniai skyriai, kuriuose aprašoma pabaiga, buvo liūdni ir slogūs. Negalėjau patikėti, kad šios įstabios asmenybės gyvenimas baigiasi. Po šitiek išgyvenimų ir vis nugalimų sveikatos problemų, Frida mano galvoje buvo tapusi kone nemirtinga.
Sveiki, Noriu pasidalinti trimis man visiškai nebūdingais dalykais, atrastais karantino metu: Kasdienis sapnų registravimas Įkvėpta draugės, sapnus aprašinėjančios ne vienerius metus, jau daugiau nei mėnesį kasdien užrašinėju, ką sapnavau. Ši veikla man kaip rytinis ritualas: rašymas ranka veikia terapiškai, o patys sapnai atskleidžia pasąmoningai rūpinčius dalykus, neišspręstas problemas, lūkesčius. Reikia tik truputį paanalizuoti – ir […]