Apie knygas ir dar šį bei tą
Vaivos Rykštaitės „Pirmąkart mama“ yra bene pirmoji lietuviška knyga apie moters tapimą mama. Apie šią knygą sužinojau daug anksčiau nei pradėjau lauktis – teigiami atsiliepimai ir pagyros vis šmėžuodavo socialiniuose tinkluose, o ir tapusi nėščia sulaukiau ne vieno patarimo iš jau pagimdžiusių moterų: „Būtinai perskaityk Rykštaitės Pirmąkart mama“. Nieko nelaukusi taip ir padariau ir dalinuosi savo įspūdžiais.
Motyvuota gerų atsiliepimų, paėmiau knygą „Berniukas nuryja visatą“ į rankas. Tikėjausi neeilinės istorijos, kuri „nuneš protą“, galbūt kažko primenančio „Šantaramą“. Nusivylimas su kiekvienu įveiktu 100 puslapių vis augo. Knyga pasirodė nuspėjama ir šabloniška. Net nepasakyčiau, kad buvo įdomu skaityti… Nors pradžioje knyga skaitėsi sunkokai, bet atrodė paslaptinga ir turinti savitą logiką. Verčiant puslapius tolyn, įvykiai […]
Netipinė knyga, pasižyminti lakoniškumu ir konkretumu, tačiau perteikianti viską, ko reikia. Man asmeniškai, ši knyga kažkuo siurreali, galėčiau ją įsivaizduoti kaip vieną iš serialo „Black Mirror“ serijų. Tiesa, naujųjų technologijų čia nėra. Priešingai – vyrauja paprasta, metai iš metų besikartojanti rutina.Netipinė knyga, pasižyminti lakoniškumu ir konkretumu, tačiau perteikianti viską, ko reikia. Man asmeniškai, ši knyga kažkuo siurreali, galėčiau ją įsivaizduoti kaip vieną iš serialo „Black Mirror“ serijų. Tiesa, naujųjų technologijų čia nėra. Priešingai – vyrauja paprasta, metai iš metų besikartojanti rutina.
Pirmą kartą į mano akiratį pateko lietuviška grožinė literatūra, kurios tematika – darbas ofise didžiulėje korporacijoje. Galvojau, kad ši knyga leis pasitvirtinti ar paneigti savo pačios pastebėjimus, o galbūt atrasti naujų įžvalgų. Vis dėlto, esu gerai pažįstama su darbu ofise, tad tikėjausi, kad knyga kažkuo bus ir apie mane.
Įdomu, kuriame „Šantaramo“ puslapyje norėsite dar kartą įsitikinti, ar knyga tikrai paremta tikra istorija. Asmeniškai aš, į internetą nubėgau perskaičiusi apie nežmoniškas sąlygas Indijos kalėjime. Daug šiurpių dalykų, pradedant vandeniu su kirmėlėm, blusėtom paklodėm, naktimis kraują siurbiančiais vabalais, ir baigiant lazdomis ginkluotais sargybiniais ir galvažudžiais kaimynais… Žodžiu, tiek daug visko, kad nesitikėjau, kad žmogus gali iš tokio pragaro ištrūkti gyvas.