Apie knygas ir dar šį bei tą
Nusikelkime į mano gyvenimą 2021 m. lapkričio gale. Aš gimdymo namuose vis dar laukiu svarbiausio gyvenime susitikimo. Žvalgausi po skyriaus biblioteką – nieko ypatingo, daugiausia meilės romanai ir aktualumą praradusios knygos. Mano akys išvarvėjusios nuo telefono, noriu skaityti tikrą knygą, todėl atidžiai apžiūriu kiekvieną jų. Taip į rankas pakliūva Jaroslavo Melniko „Kelias į rojų”. Nenustebčiau, […]
Paauglystėje Jurga Ivanauskaitė buvo viena mėgstamiausių mano rašytojų. Pripažinsiu, kad galbūt ne viską supratau jos kūryboje, bet mane traukė tas ypatingas istorijų bohemiškumas. Jurgos knygas skaitydavau tarsi apie kitą pasislėpusį, bet tikrai egzistuojantį pasaulį, su kurio dėl jauno amžiaus dar nesu susidūrusi, bet buvau tikra, kad ateityje jis man atsiskleis visomis spalvomis.
Knyga paremta bibliniais motyvais. Veiksmas vyksta seniai, dar prieš Kristų, kuomet žmonės gyveno bendruomenėmis, egzistavo poligamija ir gimęs sūnus buvo didžiausia laimė. Tai laikai, kuomet moterys tarpusavyje turėjo gilų, seserišką ryšį – visos brandą pasiekusios moterys rinkdavosi raudonojoje palapinėje, kur kiekvieną mėnesį kraujuodavo ir kraują atiduodavo žemei, čia jos priimdavo gimdymus, palaikydavo vieną kitą ir užsiimdavo įvairiais ritualais.