„Ten kur gieda vėžiai“- istorija apie pelkynuose užaugusią mergaitę Kają, vaikystėje paliktą mamos, o vėliau apleistą girtuoklio tėvo. Kaja užaugo viena, pati gaminosi maistą ir gaudė žuvis, kad galėtų užsidirbti pinigų. Mergaitė neturėjo jokio artimo žmogaus ar draugo – išsikalbėdavo ir pasiguosdavo tik kirams arba pati sau. Niekas apylinkėse nepažinojo pelkių taip gerai kaip Kaja – ji žinojo visus gyvūnus ir augalus, puikiai orientavosi pelkėse, meistriškai valdė motorinę valtį. Kaja nėjo į mokyklą ir nemokėjo skaityti, ji vengdavo žmonių ir miestelėnų buvo praminta – „Pelkių dukra“.