„Tu ir esi kolibris“ (Sandro Veronesi) – nebuvo taip gerai kaip tikėjausi

0

Iš šios knygos tikėjausi tiek daug. Taupiau ją ramiems laikams, kai turėsiu laiko ir erdvės susikaupti, įsijausti, susigraudinti. Geri atsiliepimai užkėlė mano lūkesčius iki debesų.☁️ Dabar jaučiuosi sutrikusi, nes jos nepajutau. 🤷‍♀️

🐦Man patiko pagrindinio veikėjo Marko alegorija su kolibriu. Pasaulis aplink keičiasi, o Marko kaip ir greitai sparneliais plevėsuojantis kolibris deda pastangas, kad išliktų vietoje.Tiek daug įvyko, o jis tiesiog išlaukė.⏳️ Ne, tai nėra knyga, kurioje nieko nevyksta. Vyko nemažai! Kalbu apie pačią būseną, kuria gyveno Marko.

🐦Kolibris ypatingas ir tuo, kad gali skristi tiek į priekį, tiek atgal. Toks pasakojimas ir šioje knygoje – Marko gyvenimo epizodai aprašyti ne iš eilės, keliaujame tai į praeitį, tai į ateitį, skaitome laiškus, prisiminimus. Knygoje daug kultūrinių ir meninių kontekstų🎨🎼

Mano nuomone, knygoje atskleista „vidurinio vaiko”, drama. Marko visada buvo ramus ir subrendęs ne pagal metus, tad nekelė problemų ir dažnai liko šešėlyje. Markas artimiesiems buvo patogus, o jo pagalba reikalinga išgyvenant ligas, netektis. Jis buvo visur, bet kartu jo ir nebuvo. Šioje knygoje Marko yra pagrindinis herojus, čia svarbiausia jo perspektyva. Kartu su gyvenimo istorija atskleidžia Marko asmenybės gilumas, vidinė stiprybė, skaitytojas pamato įvairių įvykių užkulisius, tai kas buvo nutylėta, nesusikalbėta tarp herojų.🤫

Dabar, kai raginama skubėti, lįsti iš komforto zonos ir patirti kuo daugiau, Marko istorija man pasirodė aktuali. Koks būtų pasaulis be tų, kurie moka išlaukti, gali pasiaukoti ir netrokšta „lengvai ir greitai”?🤔 Būtų didelis chaosas🤯

Marko gyvenime buvo tiek išbandymų, tiek netekčių, jis turėjo daug priežasčių skųstis ir dejuoti. Bet ne, Marko yra ne toks ir kitų žmonių gailesčio jam nereikia. Jis kaip kolibris įdės visas pastangas, kad išbūtų. Jis išbus ir oriai išeis.🙏

Vertinimas: 7/10 nors ir suvokiu, kad ši knyga gera, bet nebuvo tiek wow, kiek tikėjausi.