Veritė (Colleen Hoover) – tarp pigaus siaubo ir „50 shades of Grey“
Na ir ką galiu pasakyti…Man tikrai reikėjo pasitikėti vyraujančia Bookstagramer’ių nuomone ir aplenkti šią knygą. Na, bet jeigu jau perskaičiau, tai dalinuosi įspūdžiais.
Turinys trumpai: Jauna rašytoja Luana gauna pasiūlymą tęsti rašyti garsios ir sėkmingos rašytojos Veritės knygas, kurių ji, būdama suluošinta po autoavarijos, užbaigti nebegali. Kiek padvejojusi Luana sutinka ir laikinai atsikrausto į Veritės namus, tam kad galėtų peržvelgti jos rankraščius ir labiau įsijausti į knygų siužetus. Luana gyvena kartu su Veritės vyru Džeremiu, penkiamečiu jų sūnumi ir pačia Verite, kuri yra neįgali ir prikaustyta prie lovos. Besikuisdama Veritės užrašuose Luana atranda autobiografiją, kurioje ji atvirai atskleidžia savo tamsiąją pusę. Luana skaito apie intymiausias Veritės ir Džeremio akimirkas (n-18) ir šeimą ištikusią tragediją, kuomet žūva poros dukros dvynės. Paraleliai su siaubu dėl to, ką perskaito, Veritė jaučia vis didesnę trauką Džeremiui, o Veritės būklė jai ima kelti įtarimų. Kuo labiau suartėja su Džeremiu, tuo nesaugesnė Luana jaučiasi. Ir tikrai, jeigu autobiografijoje parašyti dalykai tiesa, ji turi tam pagrindo.
Nors knyga gana banali ir nelogiška, joje buvo pora vietų kurioje man kūnu nubėgo šiurpai. Ryškiausia jų susijusi su Luanos vaikščiojimu per miegus. Toji scena, kurioje Luana vidury nakties atsibunda Veritės lovoje, mane tiesiog pašiurpino! Visu kūnu pajutau tą nejaukumą ir siaubą, kai naktį esi ne savo namuose ir atsibundi prie neįgalaus, baimę keliančio svetimo žmogaus. Tiesa, Veritė šioje knygoje mano galvoje buvo kaulėta, sena moteriškė nušiurusiais plaukais – niekaip negalėjau įtikinti savęs, kad ten jauna moteris.
Kalbant apie nejaukumą…Verites autobiografijoje lovos reikalų daug. Tiesą sakant, netgi daugiau nei jos vaikų. Vietomis skaityti buvo nemalonu ir net bjauru. Juolab atsižvelgiant į kontekstą, kai vienam lape skaitai apie dviejų mažų mergaičių žūtį ir jų mamos neįgalumą, o kitam lape ta pati mamulė elgiasi kaip porno žvaigždė. Na žodžiu, mintį supratot, liūdesys ir sielvartas ne itin dera su aistra ir erotika.
Iš tikrųjų, pati knygos idėja man pasirodė originali ir „kabinanti“. Bet jau jos išpildymas… Ačiū ne. Nuoširdžiai manau, kad jei ne tos perdėtos sekso scenos, knyga galėtų būti nejaukiai šiurpi. Lygiai taip pat, atmetus tragedijas ir herojų skausmą, knyga galėtų būti erotinis romanas. Bet kai visa tai sudedama į vieną vietą, išėjo keistas kratinys.
Romantinė linija tarp herojų… Matyta, skaityta ir girdėta 1000 kartų – išvaizdus, rūpestingas, dominuojantis bet kartu ir jautrus vyras, labiau už viską mylintis savo vaikus, tikras husband material pastebi „pilką pelytę“, kuri nežino, ką veikia su savo gyvenimu. Rūpestis, dėmesys, visų netobulumu priėmimas ir taip namuose gimsta nauja porelė. Namuose, kuriuose yra mažas berniukas, o už sienos miega neįgali šeimininko žmona. Bet ar tikrai miega? Ir ar tikrai neįgali? Va šitą intrigą palieku jums. Nors ką čia palieku… Iš tikrųjų šios knygos skaityti nerekomenduoju. 😀
Knygos ir filmai, kuriuos man priminė „Veritė“:
- „50 Shades of Grey“ – tas tobulo mačo ir pilkos pelytės duetas… (vemiantis smailas).
- Filmas „Dingusi“ (Gone girl) – va ant tiek Veritė man pasirodė mįslinga ir komplikuota.
- Filmas „Bukas ir Bukesnis 2“ – tiek šiame filme, tiek „Veritėje“ yra padaromas tas pats nelogiškas dalykas, kurio neatskleisiu, nes nenoriu išduoti siužeto 😀
Vertinimas: 3/10 Skaitėsi lengvai, bet iš esmės ši knygas yra nelogiška, per daug n-18 lovos reikalų, kad būtų baisu ir atvirkščiai – per daug sielvarto ir skausmo, kad būtų „hot“. Pabaiga neaiški. Autorė leidžia spręsti skaitytojui, kas įvyko. Ir nieko keista, nes iš tikro knygoje daug nelogiškų „nesąmonių“, kurių net ir labai norint į „normalią“ pabaigą nesudėliosi.